Jus atleido iš darbo? Kaip juokinga! (0)
Darbo praradimas – liūdnas dalykas. Tačiau kartais būna, kad atleidimas verčia, užuot ašarojus, kikenti. Net ir patį atleistąjį. Štai keletas tokių istorijų. Jums yra panašiai nutikę?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„BBC Capital“ apžvelgė juokingiausias istorijas, kurias papasakojo netekusieji darbo.
Bėdos dėl spurgų
Jei viršininkas leidžia jums naudotis prekėmis, kurias pardavinėjate, nepiktnaudžiaukite jo dosnumu. Pirmąjį darbą Virali Modi susirado (ir tuoj pat prarado) tarptautiniame kavinių tinkle „Dunkin's Donuts“, garsėjančiame spurgomis.
„Mane išmetė antrą dieną už tai, kad valgiau spurgas. Kad nors kiek apsiginčiau, žinokite, kad į darbą aš skubėdavau tiesiai iš mokyklos, tad būdavau išalkusi.
Vadybininkas, priimdamas mane į darbą, sakė, kad darbuotojai gali valgyti spurgas nemokamai, tačiau neprarasdami sveiko proto. Tačiau mane užtiko, kai rankose laikiau jau tuščią 12-os spurgų pakuotę“, – pasakojo mergina.
Ginklu tapo grietinėlė ir džemas
Vienas reikalas – prisikimšti pyragėlių įmonės sąskaita. O visai kitas – surengti mūšį, kuriame mėtomasi maistu.
Vieną sekmadienio rytą to paties tinklo „Dunkin's Donuts“ kitoje kavinėje dirbančios Cyndi Perlman Fink su savo geriausia drauge Barbara – jodviem tuomet buvo po 15 metų – prieš didįjį lankytojų antplūdį turėjo pripildyti spurgas džemu.
„Tiesą pasakius, mes dirbome labai gerai, tačiau tą rytą lyg kas būtų mus apsėdęs. Kavinės vadovas užėjęs patikrinti, kaip sekasi, užklupo mus besidrabstančias plakta grietinėle. Po visą virtuvę mėtėsi spurgos, buvo pridrabstyta aviečių džemo. O pačios mes nuo galvos iki kojų buvome išsiterliojusios grietinėle ir cukraus pudra. Tad nieko keista, kad mus tą pačią akimirką išvarė“, – pasakojo Cindy.
Švystelėjo kokakolą šefui į veidą
Muratą Morrisoną iš greitojo maisto restorano išvijo, mat jis gaiviuosius gėrimus, užuot juos perduodamas kolegai prie kasos į rankas, mėtydavo. Priežastis – taip greičiau.
„Su kolega iš pradžių pabandėme mėtytis nedideliu atstumu. Mums sekėsi. Tad aš nutariau padidinti atstumą, tačiau ir tuomet bendradarbis pagaudavo butelius“, – pasakojo Muratas.
Tačiau išmušė diena, kai gėrimas nuskriejo netaikliai: „Paskutinį kartą butelis su kokakola pataikė tiesiai vyriausiajam vadybininkui į veidą. Tas vyras netikėtai išniro iš už kampo, kai aš jau buvau paleidęs butelį kokakolos. Gėrimas aptaškė veidą viršininkui, sušlapo jo marškinėliai, kokakola aptaškė stalą sumuštiniams ruošti, kasą, lubas, grindis ir kitus kolegas.
Visi, ir aš pats, ir kolegos, ir lankytojai, negalėjo susitvardyti – skambėjo skardus juokas. Po minutės aš jau stovėjau už durų ir buvau bedarbis“, – pasakojo Muratas.
Šoko aukščiau bambos
Dar viena istorija apie tai, kad nederėtų pagražinti savo gyvenimo aprašymo.
Kaip Danui Smithui buvo 17 metų, jis metus dirbo Paryžiaus viešbutyje „Hilton“ – sutvarkydavo stalus restorane. Prancūziškai jo pareigos vadinosi „commis-débarrasseur“ – paprastai tariant, indų surinkėjas. Grįžęs gimtąjį miestą Amerikoje, jis nutarė įsidarbinti vietos viešbučio restorane.
„Darbdavys, perskaitęs mano gyvenimo aprašymą, buvo sužavėtas. Man pakako įžūlumo savo pareigas Prancūzijoje išversti kaip „oficiantas“. Žinoma, kad mane priėmė į darbą. Kaip supratau vėliau, tai buvo prašmatnus restoranas, kuriame padavėjai maistą svečiams į lėkštes deda prie staliuko. Pasijutau lyg būčiau pačios kvailiausios komedijos herojus“, – apie pirmąsias darbo valandas pasakojo Danas.
Nuotykių ilgai laukti nereikėjo: „Pusiaukelėje tarp virtuvės ir staliuko karšti padėklai man siaubingai degino rankas. Aš vos susitvardžiau, norėjosi šveisti padėklą ant žemės ir bėgti pakišti rankų po šaltu vandeniu. Vos pasiekęs staliuką švystelėjau padėklą ant stalo. O dar turėjau kiekvienam svečiui įdėti patiekalo. Tačiau aš, galima sakyti, įmečiau kiekvienam maisto, o dalis valgio krito ant staltiesės“, – pasakojo amerikietis.
Danas stengėsi pamiršti šį epizodą, tačiau jis niekada nepamirš vadovo žvilgsnio, kai tas suprato, kad naujasis padavėjas visai ne padavėjas.
„Mane tiesiog išvarė dar nė nesibaigus pamainai. Kai jau buvau beveik pasiekęs namus, sutikau draugus, kurie ėjo pasitikti manęs grįžtančio po darbo, kad atšvęstume mano įsidarbinimą“, – apie pačią trumpiausią karjerą savo gyvenime pasakojo Danas.
Kaltas horoskopas ir stichijos
Ką papasakoti, turi ir Jerome'as Changas. Jį viršininkė atleido perskaičiusi savo horoskopą, o jis buvo nepalankus Jerome'o ženklo žmonėms.
2008-aisiais viena kompanija Atlantoje (Džordžijos valstija), kurioje dirbo Davidas Durhamas, nutraukė veiklą po kelių praūžusių tornado. Šėlstant stichijai liūtis tiesiog paskandino biurą.
Kai vyras nuėjo į įdarbinimo tarnybą ir pasakė priežastį, dėl kurios prarado darbą, išgirdo: „O Dieve, tokio paaiškinimo mes dar negirdėjome“.
