JAV žvalgybinė-analitinė įmonė „Stratfor“ parengė prognozę, kaip atrodys pasaulis po 10 metų.

Šios privačios įmonės analitikai pateikė 11 esminių pasaulio laukiančių permainų, rašo businessinsider.com.

Rusija žlugs.

Dėl sankcijų, sumažėjusių naftos kainų, rublio nuvertėjimo, didėjančių karinių išlaidų ir pagausėjusių vidinių prieštaravimų Kremliui nepavyks išlaikyti Rusijos tarp didžiausių pasaulio valstybių. Rusijos Federacija neskils į kelias dalis, tačiau Maskva praras regionų kontrolę.

JAV teks stipriau saugoti branduolines pajėgas.

Jei Rusijoje įvyks politinė dezintegracija, Rusijos branduolinė infrastruktūra, išbarstyta plačiose geografinėse erdvėse, kels dar didesnę grėsmę. JAV teks spręsti, ką daryti – su pajėgomis žemėje, branduolinio ginklo saugojimu, urano atsargomis ir tiekimo sistemomis.

Vokietija turės problemų.

Į eksportą orientuota šalies ekonomika gali stipriau nei kitos nukentėti dėl krizės euro zonoje ir euroskepticizmo bangos. Vokietijos gali laukti stiprūs ekonominiai sukrėtimai.

Lenkija taps viena iš Europos lyderių.

Lenkija bus ekonominio vystymosi centre, padidės jos politinis įtakingumas. Be to, šalies populiacija nesumažės, kaip kitų didesnių Europos šalių.

Bus keturios Europos.

Ne taip seniai Europa atrodė nesustabdoma istorinė jėga su nykstančiais politiniais ir ekonominiais barjerais tarp šalių, mažėjančio regionalizmu ir nacionalizmu. Po 10 metų tai gali atrodyti tolima praeitis.

Prognozuojama, kad bus keturios, viena nuo kitos nutolusios Europos: Vakarų Europa, Rytų Europa, Skandinavija ir Britų salos. Visos šalys tebebus kaimynės, tačiau nebebus taip artimai susijusios kaip anksčiau.

„Tam tikra prasme Europos Sąjunga gali išlikti, bet Europos ekonominius, politinius ir karinius santykius reguliuos dvišaliai arba vos kelių šalių santykiai, siauros apimties, – rašoma prognozėje. – Kai kurios valstybės gali išlaikyti narystę stipriai pakitusioje Europos Sąjungoje, tačiau tai neapibrėš Europos.“

Dėl netikėtų priežasčių Turkijai ir JAV teks tapti artimomis sąjungininkėmis.

Nepanašu, kad chaosas arabų valstybėse artimiausi metu nurimtų. Daugiausia iš to laimės Turkija – stipri, gana stabili šalis, kurios sienos siekia Juodąją jūrą, Siriją ir Iraką.

Turkija neorės kištis į konfliktus savo pasieniuose, tačiau jai teks, rašoma prognozėje. Lyginant su kaimynėmis, Ankaros įtakingumas sustiprės ir ji taps nepakeičiama JAV partnere. Tačiau Turkija norės šio to mainais – gynybos prieš stiprią ir agresyviai nusiteikusią valstybę kitoje Juodosios jūros pusėje, kuri turi karinių bazių Armėnijoje.

Turkija norės, kad JAV padėtų jai apsisaugoti nuo Maskvos. „Turkijai toliau reikės JAV įsitraukimo dėl politinių ir karinių priežasčių, – rašoma prognozėje. – JAV sutiks, tačiau to kaina bus dalyvauti Rusijos suvaržymo politikoje. Amerika nesitiki, kad Turkija kariaus, tiesiog nori tam tikro bendradarbiavimo.

Kinija susidurs su viena didele problema.

Kinijos laukia sunkus dešimtmetis: ekonomikos augimas lėtėja, tad didėja nepasitenkinimas valdančiąja Komunistų partija. Tačiau partija netaps liberalesnė, tad lieka vienas būdas suvaldyti chaosą ir likti valdžioje – didinti priespaudą šalies viduje.

Pekinas susidurs ir su kita, veikiausiai dar didesne problema – Kinijos augimas nėra tolygus geografiniu požiūriu. Pakrantės miestai klesti, bet šalies viduryje ryšiai su tarptautinėmis rinkomis kur kas silpnesni. Didėjant urbanizacijai Kinijoje, problema gilės.

Japonija taps stiprėjančia karinio jūrų laivyno šalimi Azijoje.

Japonija turi senas laivybos tradicijas, o kaip šalis, esanti saloje, stipriai priklauso nuo importo. Jai teks susidurti su Kinijos konkurencija ir ginti savo jūrų kelius. Tokijui tiesiog neliks kito varianto – tik stiprinti valdžią regione. Jai teks tai daryti vienai, nes JAV pozicijos silps.

„Šiuo metu Japonija priklauso nuo Jungtinių Valstijų, kurios užtikrina importą, – rašoma prognozėje. – Bet turint omenyje <...>, kad Jungtinės Valstijos nepriklauso nuo importo, JAV patikimumas kelia klausimą. Taigi ateinančiais metais Japonija stiprins karinį jūrų laivyną.

Pietų Kinijos jūros salos nepradės kariauti, bet ginčas dėl jų tęsis.

Ginčas dėl salų Pietų Kinijos jūroje nesukels karinio konflikto, tačiau ir toliau liks problema. Rusija šiek tiek užleis pozicijas, o Kinija ir Japonija bus suinteresuotos jas pasisavinti ir to siekdamos kaišios pagalius viena kitai į ratus.

Bus 16 mini Kinijų.

Kinijos ekonomikos augimas sulėtės, o gamyba liks to paties lygio. Tai suteiks papildomų galimybių kitoms besivystančioms šalims.

Darbo vietos persikels į Meksiką, Nikaragvą, Dominikos respubliką, Peru, Etiopiją, Keniją, Tanzaniją, Bangladešą, Šri Lanką, Laosą, Vietnamą, Kambodžą, Filipinus ir Indoneziją.

JAV galingumas sumažės.

JAV įtakingumas ims mažėti. Vašingtonas ims dėtis pernelyg protingu, spręsdamas pasaulines problemas, užuot užėmęs aktyvią lyderio poziciją, todėl pasaulis taps dar mažiau nuspėjamas. Bet Jungtinėms Valstijoms bus komfortiškiau izoliuotis nuo pasaulinių krizių, turint kylančią ekonomiką, vidinę energetikos gamybą, sumažinus eksportą ir jaučiantis stabilia bei stipria planetos valstybe.

Komentarai (6)