Grėsmė Japonijai – armija iš visuomenės pasitraukusių jaunuolių

Neseniai žiūrėjau lenkų pastatymo filmą "Suicide room''. Nuo pusės filmo jau žinojau filmo problemos sprendimo būdą, tik niekaip nesupratau, kaip kitiems istorijos dalyviams tai niekaip nedaeina - atjungti internetą. Čia tas pats. Wifi išjungei ir patys noriai pradės lįst laukan. Aišku pasibaigus lomkėm.

Trapecijau, kalbi apie Wi-fi visuotinį išjungimą, ar tik tiems, kurie yra priklausomi nuo interneto? Jeigu apie visuotinį, tai aš tam prieštaraučiau, nes kodėl tūlas Jakamotas turi kentėti dėl Fudžimoto priklausomybės nuo interneto? O, jeigu tik tiems, kurie yra priklausomi, kaip tą siūlytum padaryti? Abejoju, ar yra koks priklausomumo nuo mangų ir interneto registras. Žinoma, toks dalykas Europoje būtų išspręstas maždaug taip: susirūpinęs šeimos narys eina į teismą, kad šiek tiek būtų apribotas tūlo Fudžimoto veiksnumas, ir, būtų paskirtas jo rūpintoju. Tokiu atveju galima būtų atjunginėti jam Wi-fi ir pratinti prie lauko ir socialinio bendravimo, bet tai... na, švelniai, tariant, aš neįsivaizduoju tokio dalyko.

Ir ką iš to gausi? Padidėjusi savižudybių skaičių? Nors tiksliai priežasčių nežino, kodėl jų daugėja, bet spėja, kad tai dėl visuomenės papročių. Jei tai tiesa, tai atjunginėk ką tu nori, kad ir elektrą. Tai visuomenės nepakeis.

Man tik viena įdomu- kaip tie užsidarėliai pragyvena? Negi visus tėvai išlaiko? Jei taip, tai tėvai daug prisideda prie savo vaikų uždaro gyvenimo būdo, netgi skatina juos taip gyventi, paremdami finansiškai.

Na gal is dalies ir islaiko nes, kad ir kaip bebutu nenori prarasti savo atzalos. Kita vertus kai sedi namie tai randa kokiu nuotoliniu darbu kompiuteriu. Klausimas ka tu darytum jei tavo vaikas, bet koki bandyma padeti atmestu. Dabar visuomene suzverejus tai turim ir pasekmes.

Ekonomika, ekonomika, ekonomika... Jeigu jau ekonomiškai nenaudingas - vadinasi nereikalingas? O jeigu ir nereikalingas, tai ką negali gyventi taip kaip nori? Turi būti smerkiamas dėl savo gyvenimo būdo ir iš tavęs turi būti daromas neigiamas pavyzdys? Galvoju gal net geriaui būtų tūpėt kambaryje negu sąžiningai eiti į darbą ir nuodyti šitą planetą.

Kaip jie pragyvena? Dali išlaiko tėvai. Dabar yra pilna darbų dėl kurių net nereikia eiti iš namų. Todėl gali dirbti, bet iš namų neiti. Dalis savo vaikus išlaiko ne dėl to, kad vaikai labai rūpėtu, bet todėl, kad rūpį ką kaimynas pasakys. Kaip straipsnyje ir rašyta, baimė ką kaimynas pasakys ir padaro namisėdomis. Nes toks japonu mentalitetas. Kurio lengvai nepakeisi.

Tai, kad pas japonus kaip tik nera to dalyko - ka kaimynas pasakys. Jau nevienam kelioniu/dokumentikos ar europieciu(gyvenanciu ten) video kai ziuri, visi iki vieno sako, kad jie auklejami taip, kad viesumoje problemu nekiltu(ty, labai mandagaus ir supratingo etiketo). Daznai net vieni patys namuose budami stengias, kad salia gyvanantiems net menkiausio nepatogumo nesukelt.

it's all conspiracy!

Patys tėvai savo spaudimu ir priverčia vaikus užsidaryti. Patys uždaro. Vakarų auklėjimas pargriuvius sako "kelkis ir eik", rytų - mirk.

Aišku tėvai. Bet iš kitos pusės vėl gi - pasiskųs paauglys per ta patį kompiuterį, į kurį visa galva sulindęs kokiom vaiko priežiūros inspekcijom ir tie atims globėjų teises, nes šie ''šiuolaikiniam'' jaunuoliui nepakankamai komiksų ir čipsų priperka. Vienintelė, bet skausminga išeitis tokiam visuomenės pūliniui gydyti - atjungt internetą, nebenešt į kambarį est du kartus per dieną, nustot šikną snargliui laižyt ir duot pasirinkimą - arba eini į mokyklą ir bent apsimeti, kad mokais, arba eik ir givenk ant savo subinės. P.S. toks įspūdis, kad nei vienas paauglių vaikų neturit

Iš straipsnio: "Per pastaruosius du dešimtmečius taip pat padidėjo vidutinis užsisklendusiųjų amžius – nuo 21 iki 32 metų" Pasitraukusieji jau seniai ne mokykloje ir net ne universitete. Be to jie JAU yra prarastoji karta. Jie neras darbo, nes kartu su jais dėl darbo konkuruoja jaunesni, ką tik baigę mokslus, labiau pasitikintys savimi ir dar neturintys blogos etiketės. Tėvai juos išlaiko, nes vis tik tai yra jų vaikai. Esminė problema ne internetas, o darbo neturėjimas, nes kuo toliau tuo daugiau darbo yra mechanizuota arba iškelta į pigesnes šalis. Paslaugų didėjimas neatperka rankų poreikio sumažėjimo gamyboje ir žemės ūkyje.

Šiaip daug tų sėdinčių namų kuo puikiausiai dirba iš namų. Pvz mano įmonėje, vien Vilniaus ofise, yra bent 50-70 žmonių, kurie dirba iš namų. Poreikiui esant, mes su savo freelancer'iais niekada net nesusitinkam (kitoje šalyje gyvena).

Komforto zona pastoviai mažėja, todėl jos nepalaikant ar neplečiant, ilgainiui gali būti baisu ir iš namų išeiti. Jeigu vaikas mokykloje buvo engiamas, ilgainiui jo komforto zona mažėjo iki kelių draugų, po to galbūt iki buvimo vienam, po to iki nėjimo į mokyklą/lauką ir išvis iki kambario sienų. Bet čia iš vakariečio pusės žiūrint. Kai tau į galvą yra įkertami atitinkami dalykai, susiję su prisitaikymu ir gėdos nedarymu - tuomet ko gero viskas sudėtingiau. Pas mus juk irgi yra panašus reiškinys. Mes juos vadiname "laido riteriais". Nors galbūt dauguma atvejų tai nėra panašu, tačiau elgesys, kuomet prie kompo esi gerokai stipresnis, gudresnis ir turi geresnę reputaciją, tai ilgainiui internetas atrodo geresnė vieta būti, negu realybė. Iš to kyla rėkavimai internete, tačiau išėjus į gatvę vaikščiojimas nuleidus galvą. Tapatybės ir savęs nesuvokimas.

Labai keistas man toks jų apibūdinimas, tai ne vien bedarbių problema. Yra pilna žmonių, kurie lygiai taip pat su niekuo nebendrauja yra visiškai užsidarę, tik kad į darbą vis dar nueina, bet kadangi dar ekonomiškai esi naudinga melžiama karvė tai niekas ir nekreipia dėmesio "Problema" yra tik su nedirbančiomis karvėmis (: O tos "darbas namai" karvės yra pačios geriausios nes jos nieko daugiau ir nenori ir šurmo nekelia, ūkininkams tinka (: