Artėja superžmonių lenktynės? Genų keitimas dabar pigus ir paprastas – ir niekas nėra pasirengęs pasekmėms (2)
2015 metų balandį Kinijos mokslininkų straipsnis apie jų bandymus keisti žmogaus embriono DNR sujudino mokslo pasaulį ir įžiebė audringus debatus. Žymiausi mokslininkai įspėjo, kad žmogaus genų linijos keitimas neišstudijavus pasekmių, gali turėti siaubingų pasekmių. Gerų norų vedini genetikai per klaidą gali sukelti DNR pokyčius, lemsiančius pavojingas mutacijas ir sukelsiančius skausmingą mirtį. Mokslininkai – ir šalys – vedini ne tokių kilnių siekių, gali vėl pabandyti surengti superžmonių lenktynes.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tačiau žmonių DNR tėra vienas iš daugelio etinių problemų šaltinių. Kiekvieno organizmo DNR – kiekvieno augalo, kiekvieno gyvūno, kiekvienos bakterijos – dabar gali būti genetinių manipuliacijų taikiniu. Žengiame į garažinės sintetinės biologijos amžių, ir tai turėtų neraminti visus. Ir jis išaušo dėl CRISPR: Clustered Regularly Interspaced Short Palindromic Repeats (grupėmis reguliariai išdėstyti trumpi palindrominiai pakartojimai).
Mokslininkų atrasti vos prieš keletą metų, CRISPR yra senovinės sistemos elementai, saugantys bakterijas ir kitus vienaląsčius organizmus nuo virusų, įgyjantys jiems imunitetą, įdiegdami įsiveržėlių virusų genetinius elementus. CRISPR evoliucionavo milijonus metų iškirpti genetinės informacijos gabalėlius iš vieno genomo ir įterpti juos į kitą genomą. Ir ši bakterijų antivirusinė gynyba yra stulbinamai pigus, paprastas, elegantiškas būdas laboratorijoje greitai pakeisti bet kokio organizmo DNR.
Dar neseniai DNR redagavimui reikėjo sudėtingos laboratorijos, ilgų metų praktikos, ir tūkstančių dolerių. CRISPR naudojimas visa tai pakeitė. CRISPR veikia, panaudodama Cas9 fermentą nusitaikymui į konkrečią DNR gijos vietą. Tada procesas pakeičia DNR, pašalindamas nepageidaujamas genų sekas ar įterpdamas norimas. CRISPR naudoja RNR molekulę kaip vedlį į DNR taikinį. Norint pasinaudoti CRISPR teikiamomis galimybėmis , laboratorijai tereiktų užsisakyti RNR fragmentą (kainuoja ~ $10) ir nusipirkti plačiai naudojamų chemikalų ir fermentų už $30 ar mažiau.
Kadangi CRISPR metodas pigus ir paprastas, jis jau revoliucionavo ir demokratizavo genetinius tyrimus. Šimtai, jei ne tūkstančiai laboratorijų dabar eksperimentuoja su CRISPR paremtais genomų keitimo projektais. Stambios tyrimų institucijos lenktyniauja, pateikdamos CRISPR technikos patentus. Į CRISPR projektus plūsta pinigai tyrimams – tiek visuomeniniai, tiek ir privatūs. Tuo tarpu daug žymiausių genetikų – tarp kurių ir vienas iš CRISPR technologijos kūrėjų – ragina skelbti žmogaus genomo keitimo moratoriumą, kol bus išsiaiškintos žmogaus DNR pakeitimų implikacijos ir nustatytos apsauginės priemonės.
Mokslininkams ir žmonijai žmogaus DNR keitimas sukuria bauginamą pilkąją etikos zoną. Viena vertus, CRISPR ir ja paremti tyrimai gali reikšti pagalbos suteikimą milijonams vargšų, kenčiančių nuo ligų, kylančių dėl genetinių defektų. Antra vertus, žmogaus genetinės linijos keitimas yra labai rizikingas, daug geriau neišsiaiškinus, kaip mūsų DNR iš tiesų veikia.
Nors mokslininkai dabar dažnai nuskaito žmonių DNR, suprasti, kaip skirtingi žmogaus genomo regionai veikia, vis dar sunku. Pavyzdžiui, dar neseniai mokslininkai manė, kad didelė mūsų genetinės medžiagos dalis bevertė ir nieko neveikia. Jie vadino ją „nereikalinga“ DNR. Tada jie tikriausia būtų nusprendę šį balastą iš genų išvalyti.
Dabar vis daugiau tyrimų rodo, kad ši nereikalinga laikyta DNR vaidina esminį vaidmenį genų ekspresijos – (iš esmės, genų įjungimą ir išjungimo) – reguliavimo vaidmenį, kas yra mūsų kūną ir endokrininę sistemą valdančių procesų pagrindas. Kas, jeigu gerų ketinimų vedini tyrėjai sukurtų vaistą nuo vienos iš tų ligų ir išdalintų jį tūkstančiams kenčiančiųjų, o paskui pasirodytų, kad vaistas daug blogesnis už ligą ir kad pašaliniai efektai skausmingi – ar net mirtini – ir lengvai perduodami nuo žmogaus žmogui?
Toks scenarijus gali kilti iš kilnių ketinimų. Bet blogiečių biohakerių rankose šie galingi ir paprasti įrankiai yra priežastis skelbti aliarmą. Sumanus biohakeris galėtų pakeisti, tarkime, gripo viruso genomą, kad virusas sustiprėtų ir taip sukeltų epidemiją, nužudysiančią šimtus milijonus žmonių. Nors branduoliniai ginklai gali padaryti baisingą, ilgai trunkančią žalą, galingiausia biologinės apokalipsės mašina yra bakterijos, nes jos gali plisti sparčiai ir tyliai.
Niekas nėra pasirengęs metui, kai DNR keitimas yra toks paprastas, kaip Microsoft Word dokumento redagavimas. Vyriausybės neturi jokio žmonių genomo keitimo reguliavimo. Etiniai klausimai dar neišspręsti. Nėra centralizuotos rizikos valdymo apskaitos, rodančios, kuri laboratorija ką veikia su CRISPR. Visa tai baugina.
Retai kada teigiu, kad technologijų pažangos moratoriumas yra išmintingas sprendimas. Bet CRISPR atveju at kortos pastatyta tiek daug, kad manau, jog visuotinis moratoriumas yra vienintelė išeitis. Žinoma, nepaklusnūs mokslininkai gali nepaisydami nieko, tęsti žmogaus genomo modifikavimo darbus; ir tai gali suteikti jiems pirmumą ir nesąžiningas žinias. Bet toks moratoriumas galėtų būti toks pat efektyvus, koks buvo pasaulinis žmonių klonavimo moratoriumas: bent jau tokie mokslininkai, kaip modifikavę žmonių embrionus Kinijoje, taptų tarptautiniais parijais, o ne sveikinami su publikacijomis prestižiniuose leidiniuose.