Lietuva – Aristotelį studijavusių „valytojų“ šalis

Čia jau visuomenei nauda, kad baigs profkę, ne pačiam žmogui.

Is profkes isejes tures profesija, pagal kuria gales dirbti ir gan neblogai uzdirbti. Isejes is universiteto specialybes dar neturi ir turi ja pats igyti. Kodel iesko su aukstaisiais? Nes be ju dazniausiai buna visai degradai.

Reikia kažkokį degradų atrinkimą daryti, bet jie tada visai nusivažiuos Kažkada gi turės tas švietimas susitvarkyti, nes dabar tai tikrai nekontroliuojamas arba neskatinamas reikalingas specialistų kiekis. Jei nesikeis niekas, tegul nesistebi kad žmonės emigruoja. Sako ant pečių mokslo nenešiosi, bet aš pasakysiu kad degradas lieka degradu.

Esmė tame kad kaip rodo statistika, visose pabaltijo šalyse situacija panaši. Dėl to kad pas mus ekonomika skurdi, praktiškai remiasi žemės ūkį, dėl to ir sunku įsidarbinti turint aukštąjį išsilavinimą, nes darbo vietų paprasčiausiai nėra.

Aš nelabai matau visuomenėj naudos iš to, kad žmogus įgis žemesnį išsilavinimą.

Iš tavo pasisakymų galima suprasti, kad reikia suteikti galimybę gauti aukštąjį išsilavinimą net ir neturintiems akademinių gabumų asmenims. Aš sakau, kad taip padaroma žala visuomenei - kokia nauda iš diplomuoto programuotojo, kuris nemoka sąlygos sakinio užrašyti net su Google pagalba? Asmeniui tai jo, nauda yra - gali pasakyti „baigiau programavimą“. What next?

Visuomenei bėda tik tada, kai tie mokslai jos finansuojami. O į mokamas vietas tegu stoja - tikrai visiem bus tik geriau išsilavinęs šlavėjas.

Studijuoti aukštąjį mokslą reikia leisti visiems, bet remti tik gabiausius. Nustatant minimalų leistina pažymių vidurkį ir minimalų pažymį. Vienai profesijai skirti ne daugiau 3 nemokamu vietų (ir jokių pusiau nemokamu). Geriau tiems trims stipendija padidinti, nei kitiems stipendija mokėti. Gal tada sustiprės žmonių nepakantumas nusirašinėtojams. Mano kurse buvo vienas kuris viską nusirašinėdamas sugebėjo pasiekti 3 vietą, nors realiai žinojo mažiausiai iš viso kurso.

Tai kad lygiai tokia pati „žala“ padaroma visuomenei jį išsiuntus į statybininkus ir neišmokius net skiedinio maišyti, pvz... Jei gerai suprantu, tu ir immortalt kalbate apie neišmokymą ar nesugebėjimą / nenorą mokytis, bet judu išskiriate būtent aukštąjį mokslą, nors šiaip jau racionalu daryti prielaidą, kad neišmokymo problema profesinėse mokyklose gali būti dar didesnė, o pritaikius immortalt principą ji dar padidės, nes į profesines sulįs absoliučiai visi nepavykę aukštųjų studentai.

Profesinis išsilavinimas nėra žemesnis, jis kitos paskirties. Tiesiog pas mus daug dalykų į univerkes sukrauta (dėl "prestižo"), kurių te neturėtų būti. Tai klaidina. Profesinis išsilavinimas suteikia amatą, kad žmogus gebėtų naudotis mokslo žiniomis. Aukštasis (universitetinis) išsilavinimas suteikia maksimalias žinias apie atitinkamą mokslą, kad tokias žinias įgijęs žmogus galėtų toliau plėtoti mokslą. Tarkim programavimas bendru atveju yra amatas, o vat informacinių teorijų plėtojimas ir kūrimas - mokslas.

Ne visai taip, universitetai moko ir profesijos. Mano diplome parašyta: asmeniui „suteiktas magistro kvalifikacinis laipsnis bei tos srities profesinė kvalifikacija“. Pusė mano laidos studentų gavo tik profesinę kvalifikaciją be kvalifikacinio laipsnio.

Niemand labai tiksliai pasakė. Pvz., norint būt auditoriumi geriau baigti Vilniuje esančią finansinės apskaitos kolegiją, nes tai yra amatas. Tada, jei jau nori eiti labiau link teoretikos, geriau imti išlyginamąsias studijas ir magistrą, nei eiti mokytis į universitetą. Kodėl? Pasiekiamas geresnis žinių lygis. Universitetinis išsilavinimas yra mokslinis/teoretinis. Dar programavimas ar kokia ekonomika yra slidus reikalas, nes tai nėra visai amatas, bet eiti mokintis į visokias filologijas, o po to vis tiek eiti dirbti į statybas - nėra prasmės. Čia yra kalti sovietiniai laikai, po kurių visi tėvai kiša į galvą vaikams, jei nebaigsi universiteto - būsi buomžas.

Įdomus dalykas – ką apie profesines statybos studijas pasako tai, kad statybininku gali būti eilinis filologas? Gi baigęs filologiją gali būti statybininku, o baigęs statybas filologu būti negali. Apskritai tai diskutuoti, kas tinka ir kas netinka kitiems, galima iki sąmonės netekimo. Tai yra kitų žmonių gyvenimai ir jie patys renkasi, kas jiems tinka, o kas ne.

Visa tragedija yra tame, kad žmonės nebegali rinktis, jiems dažniausiai tenka paaukoti kelerius savo gyvenimo metus dėl "prestižo", kuris tėra iliuzija.

UTF, daviau pavyzdį. Ar man dabar reikėjo išvardinti absoliučiai visas profesijas ir situacijas? Baigęs statybą, nueisi mokytis filologijos ir būsi filologas. Tik dvejoju ar tai darys, nes iš filologijos mokslų vargu ar gyvena bent 5% baigusiųjų. O šiaip panašu pateisini mokymąsi vardan mokymosi, nors ir nieko naudingo neišmoksta. Baigęs filologiją ir nuėjęs į statybas yra tik grūžčikas. Nuėjęs į profkę įgytų profesiją, kaip pvz elektrikas ar santechnikas. Įgijęs patirties uždirbtų daug daugiau, nei baigęs filologiją ar dar kokią kitą perpildytą programą.

, kad baigę aukštąsias uždirba daugiau.

Tai geriau nesimokyti ir nieko neišmokti nei mokytis ir tikrai kažko naudingo išmokti? Gal išmoksta, gal ir neišmoksta. Jei nesimoko (net ir vardan mokymosi), tai jau tikrai neišmoksta. Tu esi už tai, kad žmonės išmoktų mažiau? Tai yra tikrai racionali pozicija? Kokią žalą patiria daugiau išmokęs žmogus? Kokią naudą patiria visuomenė iš mažiau išmokusių žmonių?

Ši statistika iškraipoma nesveiko universitetų absolventų skaičiaus Lietuvoje ir nesveikų darbdavių reikalavimų. Jei bet kokiai kvalifikuotesniai profesijai reikalaujama universiteto, natūralu, kad algų statistika bus atitinkama.

Įdomi prielaida, kad darbdavių reikalavimai yra nesveiki. Negi tu geriau žinai už darbdavius, ko jiems reikia?

Kolegija nėra profkė. Dažnai į kolegijas stojama, nes į universitetus neįstojama, arba stojama į universitetines specialybes. Jei baigei teisę kolegijoje - pasmerktas. Jei baigei vadybą - turbūt jokio skirtumo, pas mus tikrų vadybininkų vis tiek praktiškai nėra. 5% iš pažįstamų atsiliepimų, kurie vis dėl to baigė filologiją, vienos ar kitos kalbos. Šiaip joks žmogus, kuris siekia rimtesnio darbo neis į darbo biržą, ten tokių niekad neieško, nes tokių nėra (na teorinė galimybė lieka). Universitetas nemoko amato, tik teorinių žinių. Tad baigęs universitetą, tu dar turi įgyti praktines žinias. Jei tu klijuosi tapetus, tau teorinės žinios iš lietuvių kalbos, filosofijos ar pan. naudos darbe neduos. Tik būsi iššvaistęs 4 gyvenimo metus. O jei nori, visad tas žinias įgysi ir taip gyvenant. Ir šiaip, naudos iš žmonių su 3 bakalaurais ir 6 magistrais dažnai maža, nes apart teorijos, praktinių žinių ir įgūdžių nerasta.