10 vietovių Lietuvoje, kur galėtume apgyvendinti pabėgėlius (6)
Nuo Linksmakalnio iki Visagino, nuo Matuizų iki Naujosios Akmenės. Lietuvoje yra nemažai ištuštėjusių miestų ir miestelių, kuriuose būtų galima apgyvendinti pabėgėlius. Savivaldybėms jau duota užduotis siūlyti vietas, kuriose būtų galima įkurdinti atvykėlius.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pateikiame dešimt vietovių Lietuvoje, kur būtų įmanoma juos apgyvendinti arba jie jau šiandien yra ten laukiami. Kai kuriuose miestuose pabėgėliai būtų mielai priimami, o kai kur renkami parašai prieš jų įsileidimą.
1. Visaginas
Uždarius pagrindinę miesto maitintoją – atominę elektrinę, Visaginas mažėja, o mieste atsiranda vis daugiau tuščių butų. Dalis elektrinės darbuotojų emigravo į kitas šalis arba grįžo į Rusiją. Gerai išvystyta infrastruktūra, puikus kraštovaizdis ir pakankamas skaičius švietimo įstaigų pabėgėliams čia sudarytų geras sąlygas kurtis. Juo labiau kad Visaginas, regis, nuoširdžiai laukia pabėgėlių. Neseniai Visagino merė Dalia Štraupaitė pareiškė, kad jei nė viena savivaldybė nenori priimti pabėgėlių, tai Visaginas gali juos priimti visus.
Tiesa, tąkart kalbėta tik apie 325 atvykėlius. Ir esą problemų dėl būsto neiškils – atominei elektrinei priklausę butai priimami į socialinio būsto fondą. Šie butai gali būti panaudoti pabėgėliams.
2. Naujoji Akmenė
Akmenės rajonas taip pat yra pasiruošęs priimti pabėgėlius. Rajono meras Vitalijus Mitrofanovas teigė, kad jų priėmimas gali būti naudingas regionui. Meras jau nurodė ieškoti vietos pabėgėliams, kur būtų galima priimti mokyti vaikus ir įdarbinti tėvus.
Akmenėje jau dabar gyvena apie 50 šeimų iš Donecko ir Luhansko, tad miestas teigia galintis priimti ir daugiau pabėgėlių. Akmenės rajone ypač trūksta statybininkų, apdailininkų.
3. Judrėnai (Klaipėdos rajonas)
Klaipėdos rajono meras Vaclovas Dačkauskas informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, kad Klaipėdos rajono savivaldybė galėtų pasiūlyti gyvenamąsias patalpas Judrėnų miestelyje.
„Ten yra dviejų ar trijų kambarių butas, į kurį socialinio būsto laukiančios šeimos neišreiškė noro kraustytis. Motyvuoja, kad vaikai lanko kitas švietimo įstaigas, būrelius, kad Judrėnai per daug nutolę nuo rajono centro. Galimai patys užsiima nelegalia veikla, dėl to ir nesikrausto į Judrėnus“, – svarstė rajono savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vedėjas Audrius Kampas.
4. Didžiasalis (Ignalinos rajonas)
Zombių miestu pramintoje gyvenvietėje netrūksta visiškai tuščių arba pustuščių daugiabučių. Anksčiau čia veikė didelis plytų fabrikas, tačiau po jo bankroto dingo ne tik čia dirbę žmonės, bet ir pati įmonė – dabar telikę tik jos griuvėsiai. Vietiniai gyventojai sako, kad Didžiasalyje klesti natūrinis ūkis – viskas, ko reikia, užsiauginama, nes darbo vietų beveik nėra. Užtat vietų gyventi čia netrūksta, tiesa, reiktų dar investuoti į jų remontą.
5. Matuizos (Varėnos rajonas)
Sovietmečiu čia veikė didžiulis durpių fabrikas, tačiau vėliau bankrutavo. Gamykloje dirbo daug žmonių, jiems buvo pastatyti daugiabučiai, kurie dabar gerokai ištuštėjo – žmonės išvyko ten, kur yra darbo. Tačiau būsto pasiūla čia tebeliko.
6. Daugėliai (Kuršėnų miesto dalis)
Kuršėnams priklausantis rajonas kažkada garsėjo statybinių medžiagų kombinatu, šalia veikė ir Pavenčių cukraus fabrikas bei Jiesios keramikos gamyklos cechas. Po bankrotų liūties gyventojai liko be darbo, o daugiabučiai ištuštėjo. Kuršėnuose pakankama infrastruktūra apgyvendinti pabėgėlius.
7. Linksmakalnis (Kauno rajonas)
Sovietmečiu tai buvo slapta gyvenvietė, kurioje veikė KGB radijo žvalgybos centras. Iš ten buvo skleidžiami trikdžiai užsienio radijų transliacijoms. Buvo pastatyti daugiabučiai 2 tūkstančiams kariškių, tačiau jie liko tušti, kai kariuomenė pasitraukė, o gyvenvietė visiškai ištuštėjo. Tačiau dabar miestelis yra atnaujintas, veikia kultūros centras. Pabėgėliai galėtų rasti darbo Kaune, o gyventi Linksmakalnyje.
8. Rukla (Jonavos rajonas)
Pirmasis miestelis Lietuvoje, kuris tikrai sulauks pabėgėlių srauto – nori to ar nenori. Būtent čia, Pabėgėlių priėmimo centre, atvykėliai bus laikinai apgyvendinti. Jie čia turėtų gyventi 3–4 mėnesius, o tik po to išskirstyti po kitas savivaldybes. Tiesa, pabėgėlių priėmimo centre nėra tiek vietų, kiek planuoja Lietuva priimti žmonių.
9. Naujoji Vilnia
Pabėgėliai galėtų būti apgyvendinti nuomojamuose butuose, neseniai pareiškė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė. Tiesa, dėl to turėtų sutikti patys gyventojai, tačiau už apgyvendintus pabėgėlius gautų rinkos kainą. Vilniaus pakraštyje esanti Naujoji Vilnia galėtų pritraukti dalį pabėgėlių dėl mažesnės nuomos kainos ir geresnių galimybių sostinėje rasti darbą.
10. Alytus
Neblogai sutvarkytas miestas tiktų priimti pabėgėlius, jei čia atsirastų daugiau būstų nuomai. Tikėtina, kad pabėgėlių perkėlimas į kažkada pramone garsėjusį miestą suteiktų Alytui naujų galimybių, būtų paskatinta vietos ekonomika. Tiesa, alytiškiai, regis, pabėgėlių nesutiktų plojimais – neseniai miesto gatvėse buvo renkami parašai po peticija Seimui prieš pabėgėlių apgyvendinimą.
