Ukraina bankrutuoja: tokiomis sąlygomis skolos Rusijai negrąžinsim (7)
Ukraina rengiasi naktį iš sekmadienio į pirmadienį nuo vidurnakčio formaliai bankrutuoti, nes Kijevas atsisako grąžinti Maskvai trijų milijardų dolerių skolą ir teigia esąs pasirengęs bylinėjimuisi arbitraže.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ukraina sako, kad tai buvo komercinė paskola, tad jai turi galioti lengvatos, suderėtos su komerciniais skolintojais, bet Tarptautinis valiutos fondas parėmė Rusijos poziciją, kad tai buvo tarpvalstybinė paskola. Tiesa, fondas palieka galimybę toliau skolinti Ukrainai, bet perspėja, kad gelbėjimo programą gali sužlugdyti politinė sumaištis Kijeve.
Vidurnaktį Ukraina turi grąžinti Rusijai trijų milijardų dolerių skolą, bet vyriausybės vadovas pranešė skelbiantis moratoriumą jos grąžinimui, ir dar pusės milijardo, kurį Rusijos bankams skolingos dvi valstybinės įmonės. Kijevas žino, kad tikriausiai laukia ilgas bylinėjimasis arbitraže Londone, bet sako tam pasirengęs.
„Nuo šios dienos šių paskolų mokėjimai Rusijos pusei, kurių vertė trys su puse milijardo dolerių, sustabdomi. Iki tos akimirkos, kai bus arba priimti mūsų siūlymai dėl restruktūrizavimo, arba paskelbtas atitinkamas teismo sprendimas. Pabrėžiu, kad esame pasirengę teisminei procedūrai su Rusijos puse“, – teigia Ukrainos ministras pirmininkas Arsenijus Jaceniukas.
Niekaip kitaip Kijevas ir negali elgtis teisiškai, jei sako, kad ši paskola buvo komercinė. Po ilgų derybų su kitais komerciniais skolintojais rugpjūtį Ukraina sutarė, kad jie atsisako penktadalio paskolintų pinigų, lengvindami šalies skolų naštą nuo 19 iki 15 milijardų dolerių. Susitarimas, kurio reikalavo pats Tarptautinis valiutos fondas, draudžia Ukrainos vyriausybei siūlyti palankesnes sąlygas kitiems skolintojams.
Tačiau Rusija niekada nesutiko, kad tai buvo komercinė paskola, nors tuometinė Ukrainos vyriausybė pasielgė tarsi skolintųsi rinkoje. Ji išleido euroobligacijas, o Maskva jas supirko. Visa tai vyko iškart po to, kai tuometinis Ukrainos vadovas Viktoras Janukovyčius netikėtai atsisakė pasirašyti asociacijos sutartį su Europos Sąjunga ir įplieskė Maidaną. Ir tada buvo plačiai kalbama, kad šiais pinigais Kremlius tiesiog perviliojo V. Janukovyčių į savo pusę ir padarė dar labiau priklausomą. Dabartinis Ukrainos prezidentas šią paskolą yra pavadines kyšiu V. Janukovyčiui.
Rusija reikalauja, kad skola būtų grąžinta visa, nes ji yra tarpvalstybinė ir Ukrainos susitarimas su komerciniais skolintojais jai negalioja. Tiesa, jos prezidentas pasiūlė palengvinimą: mokėjimus išskirstyti po milijardą dolerių trejus metus. Tarptautinis valiutos fondas stojo į Maskvos pusę ir šią savaitę paskolą pripažino tarpvalstybine.
„Jaučiu, kad negrąžins, nes sukčiai. Jie atsisako grąžinti pinigus. O mūsų vakarų partneriai tam ne tik nepadeda, bet ir trukdo. Sakyti, kad nors tai dvi vyriausybės, bet paskola ne tarpvalstybinė – tai paistalai, tai įžūlus, ciniškas melas. Tai tarpvalstybinė paskola, ir jei ji negrąžinama, įvyksta bankrotas. O jis besiskolinančiai šaliai visada turi labai nemalonių padarinių“, – teigė Rusijos ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas.
Tačiau Tarptautinis valiutos fondas suteikė rimtą pagrindą Kijevui nebijoti ginčo su Maskva, nes kiek anksčiau paskelbė, kad net kai tokias paskolas grąžinti vėluojama, fondas gali tęsti savo paskolų programą, o Kijevui yra pažadėjęs per septyniolika milijardų per ketverius metus.
Rusijos vadovą nuvylė Vakarų nenoras, kaip jis aiškino, savo favoritams Kijeve duoti daugiau pinigų senai skolai grąžinti.
„Keista. Jei taip įsitikinę šalies mokumu kitais metais, galėjo prisidėti, kad per artimiausius ketverius metus riziką pasidalytų. Man net nesuvokiama. Na ką, gerai, duokite į teismą, ką gi daugiau daryti“, – kalbėjo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
Rusija dar lauks dešimt dienų, bet paskui, sako, teismas yra vienintelis kelias.
Tačiau, kad tęstų skolinimą, Tarptautinis valiutos fondas reikalauja, kad Kijevas gera valia derėtųsi, ir, nors Ukrainos finansų ministrė vis dar viliasi susitarti su Maskva, be to, pranešama apie Vokietijos tarpininkaujamas derybas užkulisiuose, griežta Ukrainos premjero pozicija gali sukelti grėsmę tolesnėms fondo paskoloms, kurios būtinos ekonomikai gelbėti.
Dar svarbiau, pavojų nebegauti sutartos fondo paskolos didina pati politinė sumaištis Kijeve ir skilimas tarp prezidento ir premjero komandų, tapęs akivaizdus šią savaitę, kai premjeras ir jo ministras išvadino prezidento paskirtą Odesos gubernatorių Michailą Saakašvilį „gastroliuotuoju“ ir šaukė, kad šis dingtų iš šalies.
Aukščiausioji Rada, nepaisydama net atvykusio Jungtinių Valstijų viceprezidento raginimų, pirmuoju skaitymu atmetė kitų metų biudžetą ir nepritaria naujajam mokesčių kodeksui. Tarptautinis valiutos fondas sako, kad biudžetas, kurio deficitas turi būti mažesnis nei keturi procentai, yra esminis reikalavimas, ir jo neįvykdžius, kitos fondo paskolos dalys nebebus teikiamos. Dėl sumaišties fondas įšaldė daugiau kaip pusantro milijardo dolerių paskolos dalį, o kiti skolintojai – dar beveik tris milijardus. Ši sumaištis net labiau už skolų ginčą su Rusija gali atbaidyti ir šiaip retus užsienio investuotojus: Kijevo skolinimosi rinkose kaina šią savaitę jau pakilo.
