14 klausimų, kuriuos turėtumėte užduoti darbo pokalbio pabaigoje

Garantuotai negausite darbo jei užduosite visus tuos klausimus. Kaikurių kurie tiesiogiai nesusiję su jųsu darbu tikrai reikėtu privengti, juk ne jūs renkatės darbovietę iš daugelio, o jus renkasi iš daugelio.

Visų klausimų užduoti tikrai nereikėtų, tačiau kai kuriuos vertėtų (parodant potencialiam darbdaviui, kad esate susidomėjęs potenciale darboviete, arba bent jau apsimesti, kad esate ja susidomėjęs): 2. Ar dirbant šį darbą yra galimybė kilti karjeros laiptais? Teoriškai parodai tokiu klausimu, kad sieji savo užsiėmimą ilgam laikui su šia darboviete ir pirmai progai pasitaikius neišbėgsi kitur (potencialus lojalumas); 6. Gal galėtumėte duoti pavyzdį, kaip man bendradarbiauti su savo vadovu? Kitaip tariant, potencialiai nori sužinoti ar tavo darbo vadovas nebus šiknius. Žinoma, potencialiai kyla melo grėsmė iš abiejų pusių. 7. Su kokiais iššūkiais susidurčiau dirbdamas šį darbą? Šiaip čia būtų vienas pirmųjų klausimų - kokios mano pareigos būtų ir ką konkrečiai turėčiau daryti? Kaip kitiems sekasi/sekėsi šis darbas? Su kokiais sunkumais susidurdavo praeiti darbuotojai dirbę šias pareigas? Tokiu būdu parodai domėjimąsi įmonės darbu pačiu. 9. Jei nusamdysite mane, kokia būtų įprasta mano darbo diena? Čia irgi vienas pirmųjų klausimų. "Negotiations for a workcontract" kitaip tariant. Susižinai kokiu grafiku dirbi (lankstus, nelankstus, išeiginės). 10. Kaip skatinate savo komandos augimą? Mano nuomone bereikšmis klausimas, bet irgi parodai, kad domiesi potencialaus darbdavio veikla (tipo ar geras, ar blogas darbdavys) Visa kita, mano nuomone, yra meh (bent jau pirmieji punktai. Per daug lįsti į įmonės vidaus politiką irgi yra nei šis nei tas).

Iš kur toks pasitikėjimas savimi. Galvojau kad baigėsi komunizmas, kada pasirinkimas buvo ribotas, ir dirbdavai ten kur paskirdavo. Šiaip tai pasirinkimas yra dvipusis. Kiek yra tekę dalyvauti darbo pokalbių, visada stengdavausi situacija pasukti taip, kad ne tik aš, bet ir darbdavys turėtų paprakaituoti bandydamas mane įtikinti ateiti pas jį dirbti. Ir toli gražu ne visi darbdaviai sugebėjo mane įtikinti.

O čia jau pagal profesiją/specialybę. Jeigu užtikrintai žinai, kad tai tu pats renkiesi darbdavį, o ne darbdavys tave - tai gali ir priversti darbdavį prakaituoti, kaip, kad sakai. Deja, ne visų galimybės vienodos Kita vertus, darbo pokalbio metu domėtis apie savo potencialią darbovietę, sąlygas ir t.t. (ir derėtis dėl jų) yra nerekomenduotina, o būtina.

Bahuriux, o kaip tau su panom reikalai? Gi nekalbini jų su ta mintim, kad jos renkasi iš daugelio o ne tu, nes kitaip gresia "sekantis". Čia gi irgi panašiai. Taip, gali būti geras specialistas, bet vien tokiu neužtenka būti. Juolab kai esi su tokia mintim, kad tave iš daugelio renkasi, išeina, kad tu nepasitiki savo jėgom, kad galvoji, jog yra kitų, darančių tą darbą geriau už tave.

Pataisom klaidelę...

Jei aš būčiau darbdavys tai nenorėčiau, kad mane komantinėtų, dėl tokių dalykų kurie nesusiję su ta darbo vieta. Na maždaug ateina frezuotojas į pokalbį dėl darbo, kokios perspektyvos kopti karjeros laiptais, gal jis nori drektoriaus vietą užimti? Kokios įmonės startegijos, kaip laikosi įmonė, gal jau bankrutuojatę, kaip susidorojate su konkurentais ir tt. Nu tokio nepriimčiau ir viskas, per ilga nosis ir visur bus kaišiojama, kur nereikia ir kada nereikia. Nusileisti žinoma nereikia, susitarti būtina visais klausimais, dėl darbo valandų, krūvio, atlyginimo ir tt ir to susitarimo laikytis abiem pusėm.

Tarp kitko gerą frezuotoją rasti yra sunkoka. Ir oi oi kaip jis gali darbdavį pašokdinti ir perspektyvų, bent atlyginimo prasme gali reikalauti. Ir garantijų gali norėti kad atlyginimas bus stabilus, tokiu atveju gali domėtis kaip sekasi įmonei konkuruoti kokie jos ateities planai ir t.t. Vienu žodžiu kaip supratau iš komentarų esate linkę darbdavį statyti aukščiau už žmogų kuris realiai kurs įmonei pridėtinę vertę.

bahuriux, niekas apie šlavėjus su šluota ir nekalba čia.

bahuriux, kad normalai yra renkamasi darbovietė, tik Lietuvoj gali pasakyti, kad už vartų laukia dar šimatas į tavo vietą. Ir nebent kalbama apie šlavėjo poziciją.

Ačiū už akylumą, jau ištaisyta.

Kad dar ir tų šlavėjų nelabai man atrodo rasi

Pastaruoju metu darbdaviai jau po truputį leidžiasi ant žemės ir retas kuris besišakoja su "šimtai tokių kaip tu nori šitos darbo vietos" kvailais pasisakymais. Ir puiku. Kuo didesnė paklausa darbuotojų, tiek specialistų, tiek nekvalifikuotų, tuo labiau sukalbami darbdaviai. Jei ateinu į darbo pokalbį ir man užuominas duoda, kad aš kaip ir nieko vertas ir tavo vietą bet kada gali pakeist kitas, tai susidaro įspūdis kad su tavim elgsis kaip su šiukšle, pasinaudos visomis priemonėmis kad reikėtų tau mažiau mokėt ir tiesiog tavo gyvenimą pavers pragaru. Tai atsiprašau, bet geriau tada tokiomis pat sąlygomis vergaut kokiame Norvegijos fabrike dėl aiškiu priežasčių.

Beprasmis klausimas. Nes jei nepatiko darbo vieta, darbdavys to nesakys potencialiam darbuotojui. Nes turės blogai kalbėti apie save. Arba viska apsukti ir suversti išėjusiam darbuotojui. Kiti išėjimo iš darbo variantai neturi jokios prasmės naujam darbuotojui. Šis klausimynas tikrai nėra idealus, bet kai kuriuos klausimus tikrai reiktu užduoti. Nors kai kurie klausimai priklauso nuo darbo pobūvio, darbuotojų ir darbdavių pasiūlos ir paklausos.