Vartotojų teisių apsaugos tarnybą apie konfliktus dėl automobilio remonto: jei vairuotojai žinotų kaip elgtis, problemų nekiltų  (16)

Automobilio remontas žurnalistui Tadui Grabiui kainavo ne tik 310 eurų, bet ir nemažai nervų bei papildomus 150 eurų už nuomojamą transporto priemonę, kai nuosava laiku nebuvo grąžinta iš autoserviso. Tiesa, automobilio remontą vykdęs autoservisas pateikia kiek kitokią istorijos versiją.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Savo pasipiktinimu dėl vėluojančių darbų ir po remonto atgauto apibraižyto automobilio žurnalistas praėjusią savaitę pasidalijo socialiniame tinkle „Facebook“ . Kaip pasakojo žurnalistas, visos nesėkmės prasidėjo, kai praėjusį trečiadienį prieš ilgą kelionę į Klaipėdą jis nusprendė nuvaryti suremontuoti savo automobilį į Kalvarijų gatvėje esantį „Gati Auto“ servisą.

Anot pašnekovo, meistrų jis prašė pakeisti bagažinės amortizatorius, mat kai bagažinė pasikelia – nesilaiko, ir vairo kolonėlę. Kadangi žurnalistas penktadienį turėjo vykti į Klaipėdą vesti Pilies džiazo festivalį, meistrams esą aiškiai pasakė, kad automobilio jam reikės penktadienio rytą.

Žadėjo sutvarkyt per dieną, atgavo po savaitės

Anot Tado, autoserviso darbuotojai su iškelta laiko sąlyga sutiko ir net patikino, kad automobilis bus suremontuotas tą pačią dieną. „Taip belaukiant ateina ir ketvirtadienio popietė, kai paskambina ir sako, kad dar ne kelio pabaiga. (Iki tol jokių žinių, tikiuosi ji ten dar yra...) OK, remontuokit, bet automobilis man reikalingas vėliausiai penktadienio ryte. No problem, BUS. ...tęsiasi absoliuti tyla.... Po to man paskambino penktadienį vakare, kai lipau į sceną, pasakė - tik pirmadienį“, - feisbuke piktinosi T. Grabys (kalba netaisyta).

Žurnalistas tikina jau ketvirtadienį supratęs, kad automobilio reikiamu laiku gali ir neatgauti, todėl nutarė automobilį išsinuomoti. Tai, teigia jis, kainavo papildomus 150 eurų. Negana to, piktinasi pašnekovas, net ir pirmadienį jis nesulaukė skambučio, ar automobilis sutvarkytas, todėl antradienį nutarė paskambinti pats.

„Pats antradienį paskambinau pasiteirauti dėl automobilio, ar jau sutvarkytas. Sako: „Taigi jau seniausiai sutvarkytas, atvažiuokit pasiimt“. Sakau, kodėl jūs neskambinot? „Mano kolega man sakė, kad skambino“, - atkirto meistras. Nuvažiuoju pasiimti automobilio, o ten jaunas vaikinukas dirbo: „Taigi mes kai kalbėjome penktadienį, aš tau pasakiau, kad pirmadienį bus sutvarkyta mašina“. Sakau, iš kur aš turiu žinot kokiu metu, kada, kokie tie darbai, taigi galėjot paskambint, būčiau atvažiavęs. Man sako: „Taigi ten dvi minutės tavo tuos bagažinės amortizatorius pakeist“. Tai gerai, kad aš žinau, kiek užtrunka laiko pakeist tuos amortizatorius“, - kilusį konfliktą nupasakojo T. Grabys.

Pritaikė 5 eurų nuolaidą

Paklaustas, ar bandė su autoserviso atstovais diskutuoti apie kilusius nesusipratimus, T. Grabys patikino, kad kalbėti bandė, tačiau jokių aiškių atsakymų negavo. Esą kai atvykęs pasiimti automobilio pabandė meistrui pasakyti, kad net kelis kartus akcentavo, kad automobilis bus reikalingas penktadienio ryte, meistras jam atkirto: „Taigi pats sakei, kad pasiimsi pirmadienį“.

Tuomet T. Grabys teigia tik pagūžčiojęs pečiais, mat puikiai pamena, kad taip sakė jau tada, kai automobilis nebuvo grąžintas laiku.

„Ši problema dėl laiko niekaip ir neišsisprendė. Jie nematė reikalo kažką aiškintis, nes čia ne problema. Tokio fakto, kad kažką padarė ne laiku, kad mašiną atidavė vėliau neakcentuoja. Pritaikė niekingą 5 eurų nuolaidą, kai automobilio remontas kainavo 310 eurų.

Kažkokia ponia ten dirbo, ji bandė klausinėti, ar iš tikrųjų buvo prašoma automobilį grąžinti penktadienį. Aš šalia stovėjau ir girdėjau, kaip vienas iš meistrų jai sako: „Tai čia ne apie tai eina kalba“. Sakau, kaip suprast „ne apie tai eina kalba“, jeigu aš aiškiai pasakau, kad išvažiuoju penktadienį ir man būtinai reikia automobilio, priešingu atveju netvarkykit, atvarysiu vėliau?“ - negalėjo patikėti T. Grabys.

Autoservisas: automobilio remontas buvo baigtas penktadienį

Kreipusis į automobilių remonto servisą „Gati Auto“ komentarą apie susiklosčiusią situaciją gauti pavyko ne iš karto. Paskambinus internete skelbiamu telefonu atsiliepęs vyriškis žurnalistus patikino, kad šiuo metu kalbėti negali, mat vairuoja, ir perskambins vėliau. Po kiek laiko perskambinusi moteris informavo, kad viešai apie kliento interesus kalbėti nenori ir klientas į servisą turėtų kreiptis pats. Paaiškinus, kad tokiu atveju publikaciją teks leisti be serviso komentaro, atstovė paaiškino: „Komentaro duoti mes neatsisakome“. Pasiteiravus, kaip tuomet jį reikėtų gauti, žurnalistai buvo informuoti: „Rašykite elektroniniu paštu ar paprastu, kaip jums patogiau“.

Vis dėlto „paprastu“ paštu kreiptis neprireikė ir komentarą servisas elektroniniu paštu atsiuntė tą pačią dieną. Anot „Gati Auto“ serviso direktoriaus Algimanto Skruolio, T. Grabys dar tą pačią dieną, kai automobilis buvo pristatytas į servisą, detaliai buvo informuotas apie aptiktus gedimus.

„Taip, automobilį į mūsų servisą gerbiamas Tadas Grabys pristatė trečiadienį. Suprantama, iš karto visų galimų mašinos defektų pastebėti mes negalėjome. Todėl detaliai gedimus su p.Tadu, jau įvertinę automobilio būklę, aptarėme telefonu tą pačią dieną vėliau. Sutarėme ir tai, kad automobilį grąžinti jam galėsime penktadienį.

Automobilio remonto darbai, kaip ir tartasi, buvo baigti penktadienį. Popiet telefonu informavome apie tai poną Grabį, tačiau jis pasakė, kad yra Klaipėdoje ir atvyks pasiimti mašinos pirmadienį. Todėl teiginys, kad automobilio remontas nusitęsė iki antradienio yra nei teisingas, nei sąžiningas“, - komentare rašė A. Skruolis.

Jokių dokumentų negavo

Kaip informavo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Vartojimo paslaugų saugos ir kokybės departamento direktorė Živilė Kazakevičienė pagal šiuo metu galiojančias nuostatas užsakymas turėjo būti įforminamas pasirašytais dokumentais, kuriuose yra nurodoma, kada automobilis priimtas ir kada remontas bus baigtas.

„Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašo 11 punkte nurodyta, kad „Techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų užsakymas įforminamas užpildyta paraiška, kurioje turi būti nurodyta: <…> užsakymo priėmimo data ir numatomas įvykdymo terminas“, - komentavo Ž. Kazakevičienė.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad pagal tame pačiame apraše nurodomas taisykles turėjo būti pasirašytas ir transporto priemonės priėmimo–perdavimo aktas: „Tuo atveju, kai transporto priemonės valdytojas palieka transporto priemonę, kad būtų suteikta techninio aptarnavimo ir remonto paslauga, techninį aptarnavimą ir remontą atliekantis asmuo kartu su užsakymo paraiška turi įforminti transporto priemonės priėmimo–perdavimo aktą, kuriame turi būti nurodytas techninį aptarnavimą ir remontą atliekančio asmens pavadinimas, adresas, transporto priemonės valdytojo vardas, pavardė, transporto priemonės markė, modelis, valstybinis numeris, transporto priemonės komplektiškumas, matomi išoriniai ir vidiniai (salono) pažeidimai ir defektai, transporto priemonės priėmimo ir perdavimo datos. Svarbu pažymėti, kad priėmimo–perdavimo aktas įforminamas dviem egzemplioriais. Priėmimo–perdavimo aktą pasirašo transporto priemonės valdytojas ir techninį aptarnavimą ir remontą atliekantis asmuo prieš transporto priemonės techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų suteikimą“.




Tačiau jokių panašių dokumentų T. Grabys teigia savo akyse nematęs: „Nieko panašaus. Visiškai nieko panašaus. Aš atvažiavau, pasakiau, kas yra, pasakiau, iki kada noriu, kad automobilis būtų sutvarkytas, paprašė raktelių ir pasakė „gerai, bus“. Nebuvo nei kitokio termino, nei dokumentų pasirašytų, nei priėmimo-perdavimo akto. Nieko nebuvo. Ir atsiimant automobilį po savaitės tik atidavė raktus“.

Dokumentų turėjo reikalauti pats

Tiesa, Ž. Kazakevičienė atkreipia dėmesį, kad tuo atveju, jeigu autoserviso darbuotojai nepateikia privalomų dokumentų, jų turėtų paprašyti pats vartotojas. Anot specialistės, šie dokumentai būtų išsprendę ir kitą žurnalistui T. Grabiui kilusią problemą – automobilį jis teigia atsiėmęs apibraižytą.

„Aš nuėjau pasiimti automobilio ir buvo labai aiškiai „nuvarytas“ visas šonas. Gal tai nebuvo raktas, gal tiesiog nešė kažką pro šalį, kažkokį kietesnį daiktą ir prabraukė, nes įbrėžimas tęsiasi per abejas dureles – tiek per vairuotojo, tiek per keleivio galines dureles. Ten irgi tokia anekdotinė situacija, nes jie susuko visą reikalą taip, kad aš čia pats nepastebėjau. Gal dar galėčiau sudvejot, kad buvo, bet labai puikiai atsimenu, kad dieną prieš atiduodamas automobilį į servisą jį nuvariau į plovyklą, kad man nuplautų iš išorės ir išvalytų vidų. Automobilis buvo blizgantis, jis buvo švarus visomis prasmėmis ir aš nemačiau jokių įbrėžimų“, - pasakojo T. Grabys.

Tuo tarpu autoserviso direktorius A. Skruolis tikina, kad konfliktą dėl įbrėžimų T. Grabiui siūlė spręsti civilizuotai ir kviesti policiją, tačiau jis pats atsisakė tai daryti.

„Situaciją su neva ant automobilio atsiradusiais įbrėžimais ponui Tadui, išklausę jo priekaištus, tuojau pat siūlėme spręsti civilizuotai - forminti įvykį ir sulaukti ekspertų vertinimų. Deja, išgirdęs tokį pasiūlymą gerbiamas Grabys tiesiog sėdo į automobilį ir išvyko. Tai pirmas panašaus pobūdžio nutikimas mūsų servise. Situacija nėra maloni nei mums, nei, kaip suprantu, ponui Tadui Grabiui. Todėl labai tikimės, kad mums pavyks kuo greičiau išspręsti visus nesusipratimus. Kartu noriu asmeniškai atsiprašyti gerbiamo Tado dėl visų nepatogumų, kuriuos jam teko patirti“, - rašė A. Skruolis.

Anot Vartotojų teisių specialistės Ž. Kazakevičienės, jei dokumentai būtų buvę pasirašyti prieš paliekant automobilį servise, žurnalistas T. Grabys būtų sutaupęs nemažai laiko ir nervų.

„Tuo atveju, jeigu atliekant automobilio remonto darbus automobiliui padaroma žala, techninę priežiūrą ar remontą atliekantis asmuo turi atlyginti vartotojui žalą, padarytą paslaugos teikimo metu, nebent įrodytų, kad žala atsirado ne dėl paslaugas teikusios įmonės kaltės.

Nagrinėjamu atveju svarbu, jog užsakyme - paraiškoje būtų pateikta informacija apie numatomą darbų įvykdymo terminą, o pildant darbų perdavimo - priėmimo aktą – informacija apie transporto priemonės komplektiškumą bei matomus išorinius ar vidinius (salono) pažeidimus ir defektus.

Tuo atveju, jei minėtuose dokumentuose nepateikta informacija apie išorinius ar vidinius automobilio pažeidimus ir defektus, o atsiimdamas automobilį vartotojas juos pastebėtų, vartotojas turėtų teisę automobilio remonto paslaugas teikusio autoserviso reikalauti atlyginti dėl to vartotojui atsiradusią žalą“, - aiškina Ž. Kazakevičienė.

Gali raštu kreiptis į servisą ir į vartotojų teises

Nors T. Grabys neužsimena, ar toliau ketina kilusią situaciją aiškintis su remontą atlikusiu servisu, vartotojų teisių specialistė pabrėžia, kad galimybių tai padaryti dar yra. Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymą vartotojas, kuris mano, kad paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar interesus, pirmiausia raštu turėtų kreiptis į paslaugą teikusią įmonę, Tado atveju – autoservisą.

„Pirmiausia privalo raštu kreiptis į pardavėją ar paslaugų teikėją ir nurodyti savo reikalavimus. Vartotojas privalo kreiptis į pardavėją ar paslaugų teikėją ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo tos dienos, kurią vartotojas sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą. Pažymėtina, kad paslaugų teikėjas vartotojui turėtų atsakyti per 14 dienų nuo vartotojo kreipimosi gavimo dienos“, - aiškina Ž. Kazakevičienė.

Anot jos, jei servisas su keliamais reikalavimais nesutiktų arba vartotojas per nurodytą terminą – 14 dienų – atsakymo negautų, T. Grabys dar galėtų kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą.

„Tuomet jis turi teisę kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, pateikdamas vartotojo prašymą, be kita ko, pagrįstą dokumentais (užsakymo paraišką, darbų perdavimo – priėmimo aktą (jeigu minėti dokumentai buvo pateikti), pinigų sumokėjimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją, atsiradusią žalą patvirtinančius įrodymus, esant galimybei, automobilio nuotraukas prieš ir po automobilio remonto darbų, susirašinėjimo su skundžiama bendrove medžiagą ir pan.)“, - vardija Ž. Kazakevičienė.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: delfi.lt
Autoriai: Gintarė Bakūnaitė
(9)
(3)
(6)

Komentarai (16)