Tikrieji propagandos vaisiai: štai ką apie sovietinius laikus galvoja Rusijos jaunimas (45)
Dauguma Maskvos aukštųjų mokyklų studentų jaučia stiprią nostalgiją SSRS – šaliai, kurioje jie niekada negyveno, rašo portalas „gazeta.ru“. Tai parodė Nacionalinio mokslinių tyrimų universiteto aukštosios ekonomikos mokyklos politinių tyrimų laboratorijos atliktas tyrimas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Bet atrodo, kad ta nostalgija visai dėl kitko – tiesiog šių laikų Rusijoje jaunimą toli gražu ne viskas tenkina. O sovietinės praeities mitologizacijos laipsnį leidinys siūlo skaitytojams įvertinti patiems. Jūsų dėmesiui – citatos iš interviu su studentais (kalba netaisyta. – red.)
Apie pačią šalį
„Sovietų Sąjunga – laimingų, besišypsančių, dirbančių žmonių, tokių pat besišypsančių milicininkų šalis. Asmeniškai man galvoje būtent toks vaizdas iš karto ir iškyla. Ir dar būtinai turi būti šventė. Visi žmonės linksmai būriuojasi, dainuoja kažkokią jausmingą dainą. Žmonės dirba, bet tuo pačiu niekas nesiskundžia likimu, nesako, kaip nelengva jiems gyventi. Visi viskuo patenkinti.“(M., 24 metų)
„Man kažkodėl pirmoji asociacija su Sovietų Sąjunga – tai įvairiais nacionaliniais kostiumais apsirengusių žmonių, apsikabinusių ir šokančių rusų liaudies šokį, ratelis. Na, arba tiesiog šokančių, besišypsančių. Kitaip tariant, tai kažkoks gyvumas, žvalumas. Tai, kas liko iš sovietinių filmų: gėris, tolerancija – labai svarbūs principai, pagal kuriuos gyveno Sovietų Sąjunga.“(Ž., 18 metų)
Apie teises ir laisves
„Daugelis pagalvos, kad neva nebuvo pasirinkimo teisės, įsisąmoninimo laisvės, bet kita vertus, tai lyg ir skatino patriotizmą.“(Ž., 18 metų)
„Na, taip pat ir su žodžio laisve, kadangi buvo laikoma, kad štai asmenybė šiek tiek buvo gniuždoma. Anksčiau, kada visi maždaug vienodai rengdavosi, visą maistą gaudavo pagal korteles. Kitaip tariant, tai šiek tiek gniuždo. Vienija žmones, bet gniuždo asmenybę.“(Ž., 18 metų)
„Gerai buvo kontroliuojama žmonių veikla. Viena vertus, tai blogai, kadangi tai – žmonių laisvės nebuvimas, antra vertus – sovietiniais gi laikais nebuvo nė vienos klaidos leidiniuose, kaip man pasakojo žmogus iš sovietinių laikų.“(Ž., 19 metų)
„Motyvacija SSRS buvo puiki – buvo pionierių, buvo kolchozų, linksma, romantika, dvasia buvo stipri, nauja, komunistinė, socialistinė dvasia. Dirbdavo iš idėjos, stengėsi visi, išsijuosę plušo po 25 valandas per parą, po aštuonias dienas per savaitę iš paskutiniųjų. Ir laimingi visi buvo, SSRS buvo laimė, galima taip pasakyti, kadangi žmonės stengėsi. Gali būti, kad gyveno vargingai, gal ir buvo kilometrinės eilės prie dešros, bet, blyn, žmonės turėjo motyvaciją, turėjo tikslų, norėjosi gyventi.“
(Ž., 19 metų)
„SSRS buvo ideologija, kuri vienijo žmones, ir tai labai svarbu. Kodėl ji buvo… Na, todėl, kad ji buvo per prievartą skiepijama, buvo leidžiami, na, nežinau, maži partijos rinkiniai, buvo diegiamas kultas, iš pradžių Lenino, o paskui Stalino, paskui Chruščiovo, paskui Brežnevo ir visų tų kitų… Žmonėms taip tikriausiai buvo lengviau gyventi.“(М., 18 metų)
„Ten buvo spaliukų, ten buvo pionierių, o čia nieko nėra. Ir tai buvo labai svarbu, psichologine prasme žmones tai labai stimuliavo aktyviai visuomeninei veiklai, ne dėl pinigų, ne dėl kokios nors savo gerovės, o dėl dvasinių vertybių, tarp kurių yra prestižas. Tai ne poreikis nusipirkti džinsus „Dolce & Gabbana“, čia visai kita motyvacija.“
(Ž., 19 metų)
Apie šalies vadovus
„Jis (Stalinas), žinoma, tam tikra prasme surengė nedidelį genociduką, bet, kita vertus, jis labai smarkiai pakėlė ekonomiką, kas tais laikais buvo būtina mūsų šaliai. Ir tai didelis indėlis, kadangi ekonomika iki jo buvo žymiai blogesnė, ir būtent štai šitas indėlis, ypač į sunkiąją pramonę, į kurią jis kreipė ypatingą dėmesį, mano galva, buvo labai svarbus dėl vėlesnio šalies klestėjimo, kad ji taptų lyg ir stipresnė.“
(М., 17 metų)
„Kiekvienas valdovas kažkuo išsiskyrė SSRS. Stalinas prisimenamas dėl represijų. Na, aš tiesiog nekalbėsiu apie pergalę kare, nežinau, tai lyg ir nepridera. Kaip ten bebūtų, pergalę laimi ne diktatorius ir ne režimas, laimi paprasti šalies žmonės. O štai jeigu kalbėsime apie valdovus, tai taip, Stalinas – tai represijos. Chruščiovas – tai kažkokios nesąmoningos atšilimo laikų idėjos, kurios irgi buvo keistokos ir dauguma iš jų taip ir nerado pritaikymo mūsų aplinkoje, tai yra, perdaryti jų pagal mūsų poreikius nepavyko.“
(М., 18 metų)
„Tai skambės banaliai, bet aš manau, kad politinis Rusijos vadovas turi būti kaip Stalinas, bet ne toks kietas, tai yra, toks Stalino ir Putino mišinys. Na, Stalinui tiesiog reikėjo tam tikrais momentais iš tikrųjų būti šiek tiek švelnesniam ir labiau nusileidusiam ant žemės prie paprastų žmonių, o Putinui dabar reikia būti griežtesniam ir rimtesniam, tai yra, būtent tokiam Putino ir Stalino junginiui.“
(Ž., 18 metų)
„Totalitarinis režimas, jis, žinoma, uždeda savo atspaudą ir politikai, ir ekonomikai, ir kultūrai. Bet aš nežinau, koks režimas geresnis Rusijai. Jeigu, pavyzdžiui, pereitume per istoriją, žvilgtelėtume į Rusijos valdovus, tai tas pats Ivanas Rūstusis, Stalinas: taip – diktatoriai, taip – totalitarinis režimas, galima taip pasakyti ir apie Ivaną Rūstųjį, bet užtat mūsų šalis labai sparčiai vystėsi, pasiekta labai didelių laimėjimų visur, visose srityse. Todėl aš nežinau, kas geriau Rusijai, tokiai didžiulei šaliai, didžiulei teritorijai. Ir man atrodo, kad totalitarinis režimas turi savo grūdą – gerą.“
(studentė, 18 metų)
Apie tai, kas buvo ir ko nebuvo
„SSRS buvo linksma, buvo komunizmas, taip, juk buvo?.. Buvo puiku, buvo Leninas… Buvo kukurūzų laukai, buvo partijos, buvo pionieriai… Kompiuterių nebuvo. Maisto dažnai ten nebūdavo…
(Ž., 18 metų)
„Tiesa, SSRS buvo pigaus pieno… Dar SSRS buvo geras rublio kursas. Ir stabilus. Tai, žinoma, skirtingais laikotarpiais, bet apskritai paėmus rublis pas mus buvo pakankamai tvirtas. Paskui įvyko didelė infliacija ir visa kita, ir tai blogai.“
(Ž., 18 metų)
„SSRS nebuvo gražių rūbų, kadangi buvo deficitas, nebuvo didelio pasirinkimo, kadangi visi stengėsi atrodyti vienodai… Pasirinkimas buvo Europoje, kadangi ten daug įvairios dešros gulėjo vitrinose, ir pyragaičių, o pas mus lyg ir vienas.“
(Ž., 18 metų)
„Štai, pavyzdžiui, kultūros sritis. Sovietų Sąjungoje, aš manau, ją rėmė ir vystė. Ji buvo unikali. Sovietiniai „multikai“ (animaciniai filmai. – red.). Pagal juos dažnai iki šiolei, tiesa, ne visi, auklėja savo vaikus. Tai puiku, nes tai yra dorovės, gerumo, teisingumo pavyzdys. Sovietinis kinas – tai pasaulinės klasikos šedevrai. Tai yra, Sovietų Sąjunga turėjo kuo didžiuotis, tai buvo labai galinga didelių galimybių, didelio potencialo šalis.“
(Ž., 18 metų)
Apie rinkimus SSRS
„Tada atėjo vaikinai iš KGB ir paaiškino, kodėl būtina eiti į rinkimus, ir kol kas be niekur nieko, tiesiog draugiškai.“
(Ž., 18 metų)
SSRS ir dabartinės Rusijos palyginimas
„Rusija – tai šalis, kuri veikiai save pražudys, ji stengiasi susigrąžinti prarastas pozicijas nuo SSRS subyrėjimo laikų, bet tai jai prastai sekasi, ir kitos šalys iš jos atvirai juokiasi, kadangi joje viskas nesklandu, neteisinga, nenuoseklu.“
(Ž., 17 metų)
„Rusijoje nėra mokslo, nėra stiprios konkurencingos gamybos, nėra normalios sveikatos apsaugos sistemos, nėra švietimo sistemos, ji vargana ir pataikaujanti nežinia kam, nėra gyventojų pasitikėjimo valdžia. Ir svarbiausia – nėra šių problemų sprendimo.“
(Ž., 17 metų)
„Valstybė dabar už nieką neatsako. Nėra socialinių garantijų, kurios buvo anksčiau, nėra poilsinių kelialapių. Kiekvieną kartą turi galvoti, kur papildomai užsidirbti, kaip vaikams nupirkti drabužių. Jeigu anksčiau šių klausimų iš esmės nekildavo (šimtaprocentinis įsidarbinimas, nėra nedarbo), dabar kiekvieną dieną rizika, žmonės dažnai dėl to patiria stresą. Niekada nežinai, kuo baigsis rytojus, ar atleis, ar priims į darbą.“
(Ž., 19 metų)
„Pagal mane, pats svarbiausias „daiktas“, kurio nėra šiuolaikinėje Rusijoje – tai veiksmingas jaunų žmonių kilimas tarnyboje. Pavyzdžiui, dabartiniams absolventams labai sunku susirasti darbą, juo labiau darbą pagal specialybę. Daugelis eina dirbti kur papuolė, nes reikia pinigų pragyvenimui, ir gaunasi taip, kad jie praranda savo profesinius įgūdžius ir tuo pačiu galimybę juos pagerinti. Rezultatas – profesionalizmo krizė visos tautos mastu.“
(М., 18 metų)
„Vyksta visiškas Amerikos ir Didžiosios Britanijos dubliavimas, kas labai liūdna, lyg tai mes patys nieko negalime sugalvoti. Pastaraisiais metais pas mus apskritai nieko naujo televizijoje nepasirodo, viskas kopijuojama. Rusijoje labai daug talentingų žmonių, bet jų kažkodėl nematyti, tai yra, jų labai daug, bet televizijoje visada atsiranda vieni ir tie patys žmonės, kurie visi jau įgriso ir kurie nieko naujo jau nebegali, o mes visi galvojame, kur gi visi mūsų supertalentingieji.“
(Ž., 19 metų)
Parengė Leonas Grybauskas
