Beprotišku ritmu gyvenanti tauta: „Aš dirbau nuo 9 valandos ryto iki 3-ios nakties, nemačiau nieko aplinkui, tik kompiuterį ant savo stalo. Nežinojau, kokia diena ar koks metų laikas“

kiek man yra teke dirbti japonijoj su japonais, tai pasirode, kad pas juos ypac prastas darbo nasumas. Ypac ofisuose.. Ten begales nerasytu taisykliu, pvz, kad negali anksti iseiti namo, kad negali imt visu tau priklausanciu atostogu, kad po darbo iki paryciu reikia eit gert su bosu ir po to nuo pat ankstyvo ryto vel i darba ir t.t. Todel labai didele dalis tu "darbo" valandu yra praleidziama pusiau miegojimui prie kompo arba net tikram miegojimui tulike.. Zinoma, kas liecia fizini darba, visokius autobusu vairuotojus ir fabriku darbininkus, ten situacija kiek kitokia. Keista pas juos darbo kultura..

Teko dirbti su japonų ekspertų komanda, kurie dirbo Lietuvoje, tai juos kartą, viduryje savaitės, berods trečiadienio vakarą, pakvietė į koncertą. Tai buvo šokių kolektyvo "Žuvėdra" pasirodymas, kai jie eilinį kartą grįžo su čempionų medaliais. Japonai buvo labai nustebę, kad eilinės darbo dienos vakarą prisirinko pina salė žiūrovų. Buvo pilna šeimų su vaikais. Jie atvirai pripažino, kad Japonijoje tai praktiškai neįmanoma - ten ir savaitgalį tokį renginį surengti būtų ne labai paprasta. Kitą vertus dėl viršvalandžių, tai bent jau Lietuvoje jie juos skaičiavo labai tiksliai ir tikrai nereikalavo dirbti nemokamai ilgiau. Komadiruotės į kitus miestus vėlgi buvo skrupulingai įvertinamos ir apmokamos. Pradirbus apie metus kartu, jie patys, net neprašius, pakėlė atlyginimą nes neva "tu su mumis jau seniai dirbi". Taigi taip, yra savotiškų ir keistų dalykų, kuriuos reikia suprasti ir prie jų prisitaikyti, bet kai tampi komandos nariu, tai turi ir pakankamai gerų, naudingų privalumų.

Pagal Japonijos populiacija augo nuo 1955 iki 2010 metų. Tik po jų pradėjo mažėti, bet labai nedaug. Vidutinis amžius pastoviai auga, o gimstamumas mažėja. Nors nuo 2010 metų gimstamumas nežymiai padidėjo. Nežinau kokia ten tikra situacija, bet tikrai žinau, kad nėra taip baisu kaip čia aprašyta. Jei butu taip baisu kaip čia aprašyta, tai pagal populiacijos dydi mirtingumas turėtu būti šimtais tūkstančių.

Na ir kvaili tie japonai.. Tiesioginis kelias į savidestrukciją. Baiminasi dėl populiacijos senėjimo, kai juonuomenę, kuri visą tai veža šienauja: insultai, širdies smūgiai, savižudybės, depresijos. Dirbkit dirbkit, tik grabe pailsėsit! Na ir kvaila kultūra darbo atžvilgiu. Sakyčiau, kad pensininkus stengtųsi kuo greičiau numarinti ir sumažinti krūvį jaunuomenei, o dabar jaunamenę legaliai stekena ir marina. Norma.

Man nesuprantamas tas jų lindimas darbdaviui į ten kur nesueina. Vakarų pasaulyje normaliau kiek dirbi valandų tiek gauni, arba palei rezultatus, viršvalandžiai turėtu būti apmokėti mažiausiai 150% tarifu. Jei lietuviai perimtu tokia darbo "kultūra" tai visi dirbtu už minimumą 16 valandų ir 7 dienas per savaitę, nors gal ne visi darbingo amžiaus žmonės emigruotu.

bahuriux, pas visu azijiečius yra išlikęs didelis pagarbos kultas vyresniems ir už tave aukštesniems pareigose žmonėms. Jie neturi tokio išlaisvėjimo kaip kitur, už "aš" yra svarbiau visa bendruomenė. Todėl ten yra ištikimybė ir neretas darbuotojas visą savo gyvenimą pradirba(davo) vienoje kompanijoje.

Taivanyje tas pats. Ir psakykit kad blogai gyvenat.