S.Hawkingas nevynioja žodžių į vatą: „Ateiviai gali būti plėšrūs grobikai, kurie ieško planetų užkariavimui“ (Video)

to Audrius: tu ir bukas. Tavo mastymas tai is smelio dezes. Tas pats kaip paziurejus filma apie 1880 metu moklininkus. Ju svaisciojimai siai dienai ziauriai juokingi, vien del to, kad jie remese savo ziniom, kurios buvo ribines, ir laike jas absoliuciom. Anksciau isvis zmones galvojo, kad zeme yra plokscia. Zodziu, kodel gyvybe negali buti dujine ar dar kokia mistine forme, kad ir kvarkine ? Ka mes zinome apie kvarku ar dar kokiu daleliu egzistavima.

begaline visata gali buti per laika ir edve. Jei mes esame riboti laike ar ardveje, ji mums gali buti uzdara ir nebegaline. Vidutinis variantas, musu pasiekiamumo pasaulis mazesne (leciau auganti) begalybe uz pasaulio begalybe.

Kad kažkur ne žemėje gali būti sudėtingų cheminių molekulių junginių turbūt niekas nesiginčija. Bet kalba eina apie ateivius išguldančius kukurūzų laukus ir grobiančius žmones zondavimui. Įsivaizduokit kurnors šiaurės Amerikos užkampyje gyvenančias skruzdes, kodėl joms turėtų rūpėti skruzdėlės gyvenusios pietų Afrikoje prieš 2000 metų arba gyvensenčios Tasmanijoje po 600 metų? Kalbėdami apie komunikaciją kosmose mes negalime pamiršti laiko dimensijos. Pagal dabartinį fizikos supratimą mes vargu ar net teoriškai galėtume komunikuoti su net ne labai toli esančiais ateiveis. Kaikuriu mokslininkų teorijos atrodo daug kvailiau nei 18 a. mokslininkų teorijos. Nes dabartinė makro ir mikro fizika iš esmės yra tik spėliojimai. Todėl diskusijos apie kontaktus su ateiveis gali būti tik science fiction arba fairy tale lygio. O visatos dydi galima įsivaizduoti kaip tamprų žiedą ir jo diametro matavimą slankmačiu, bematuodami mes vis pėstume žiedą. Kitas pavyzdys skaičių aibė tarp 1 ir 2, nors joje yra begalė skaičių tačiau nėra nei dvejų vienodų nei trejeto.

Būtent, ką ir turėjau galvoje.

Evil Goku, nemačiau nė vieno, kuris teigtų, kad ateiviai lankosi žemėje. Kalbame tik kad nesame visatoje vieni. Taip, laiko dimensija yra, bet jei civilizacija sugebėjo išsikelti iš savo planetos ir sukurti infrastruktūrą už jos ribų, tikėtina, kad jinai jau gyvuos neribotą laiką. Na nebent kol kas nors kitas, galingesnis, jų neišnaikins. Prieš 300 metų balandžiai atrodė geriausias komunikacijos būdas ir jau nieko pažangiau būt negali. Prieš 130 metų jau atrodė, kad telegrafas ateitis ir geriau būt nebegali. Dar po gerų 30 metų pirmasis radio pokalbis - nu jau šakės, geriau tikrai nebebus... Tada palydovai, optiniai kabeliai bei vaizdo pokalbiai gyvai be jokių trikdžių bei duomenų perdavimas terabaitais per sekundę. Dabar jau drįsti teigti, kad nėra geresnio komunikavimo būdo? Mes kvantinės fizikos suprantame tiek pat, kiek skruzdė apie mūsų batą - bekraštis ir sunkus objektas. Tiesiog mūsų žinios labai ribotos ir drąsiai nustatinėti ribas yra švelniai tariant kvaila.

Jei prarastum atmintį ir patektum į negyvenamą salą esančią tūkstančius kilometrų nuo civilizacijos, tai tu būtum vienišas. Nesvarbu, kad kažkur kažkas irgi gyvena. Nes nei tu apie juos žinai, nei jie nežino kad tu toks išvis egzistuoji. Įsivaizduok, kad yra labai tolima planeta kuriuos mums techninės galimybės (fizikos dėsniai) niekada neleis aptikti (įskaitant net jei iš visos jos planetų sistemos sklistų galingi signalai). Kadangi ji labai toli tai ji niekaip negali sąveikauti su mumis. Iš filosofinės, pusės koks mums skirtumas tarp: A) Ten gyvena protingi ateivei, bet nei mes jų nei jie mūsų egzistavimo pėdsakų niekada neaptiksim. B) Ten nėra gyvybės. Kitas dalykas negalima normalios fizikos patirties taikyti kvantinėje fizikoje. Nėra jokio garanto, kad dabartinės mums žinomos fizikos ribos iš tikrųjų nėra galutinės ribos. Manau, kad egzistuoja technologijų lubos, tik neaišku ar mes prie jų priartėjom ar jos dar labai toli. Todėl pamąstymai apie stebuklingus kosminius laivus yra tiek pat tikri kiek pasakos apie drakonus. Visata gali būti tiesiog per didelė kokiam nors tarp žvaigždiniam bendravimui. Gali būti, kad neįmanoma niekaip keliauti greičiau už šviesą. Dabar visos teorijos šia tema primena religija. Tuo tikima, nes norima tuo tikėti. Tačiau realybė gali būti negailestinga svajonėms.

Evil Goku, tai tu riboji save ir net sakai, kad nereikia ieškoti ribų, ar būtent nori tas ribas surasti? Buvo laikai, kai manė, kad žmogus, jei pasieks su mašina 60km/h greitį, tai negalės iškvėpti ir uždus. Buvo laikai, kai aiškino, kad nėra geresnės transporto priemonės žeme nei arkyls, ir jokia mašina niekada jo nepakeis. Dabar tu užėmęs panašią poziciją, ir jei būtų visi laikęsi tokios pozicijos, dabar ne patogiai su mašina/autobusu važiuotum, o jotum arkliuku (geriausiu atveju). Ne internete sedėtum, o padiskutuoti susirinktum nebent kokioje aludėje. Nesakau, kad kelionės už šviesą įmanomos, ar kad išvis įmanoma pasiekti kitas civilizacijas ar su jomis susisiekti. Bet tikrai neleisiu skleisti erezijų, kad mes visatoje vieni, kad jinai sukasi apie žemę ir viską sukūrė Dievas mums. Nes būtent taip ir skamba, kai bandoma aiškinti, kad protingos gyvybės už žemės ribų nėra.

immortallt, nelabai kas ir ginčijasi, kad gyvybė kitur neįmanoma. Net Popiežius yra pasakęs, kad įmanoma kad yra nežemiška gyvybės forma. Manau yra daug didesnė tikimybė, kad žmonija niekuomet neišvyks toliau saulės sistemos nei, kad žmonija kada nors nuskris pas protingas nežemiškas gyvybės formas ar jie atskris pas mus. (Ir tai galiu pareikšti gan drąsiai, nes netikiu, kad mums esant gyviem bus atrasti realūs įrodymai, kad egzistuoja nežemiškos civilizacijos) Aišku visi nori tikėti, kad išrasime stebuklingą kosminį laivą ir visi laimingi išskrisime gerti kavutės į kitą galaktiką. Be to, naivu yra rementis praeitimi prognozuoti ateitį. Nes buvo manoma kad jau 2000 kolonizuosim kitas planetas. Ir vien todėl, kad per metus Lietuvos emigracija padidėjo 10 000, negalima sakyti, kad 2316 metais iš Lietuvos emigruos 3 040 000 gyventojų. Fizikos dėsniai nepasikeis vien todėl kad labai nori tikėti, kad mes sugebėsime susisiekti su kitomis gyvybės formomis. Aišku galima pasistatyti piramidę ir susikibus rankomis dainuoti laukiant kol atskridę ateivei pasiims į savo namus. Bet realybė kartais būna negailestinga. Aš pasitikiu šiandieniniu mokslu (bet neteigiu, kad jis 100% teisingas) tol, kol nebus įrodyta kitaip. Va jei atras būdą keliauti greičiau už šviesą (pvz. skaidant vandenį vibracijomis su didesniu nei 100% naudingumu) tada bus kita kalba, o kol kas tai tik pasakos paremtos tikėjimu.