Svarbiausi dalykai, kaip išsirinkti šaldytuvą ir kaip jį naudoti, kad jis nesugestų  ()

Prieš dvidešimt metų viskas buvo paprasta – sumoki pusę gyvenimo santaupų už legendomis apipinto gamintojo daiktą ir žinai, kad veiks, kol surūdys. Dabar šaldytuvai pigesni, funkcionalesni ir ekonomiškesni, tačiau net garsių gamintojų vardai jau virsta tik užrašu ant durelių ir tikrai nevirs palikimu anūkams.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Meistrai siūlo pirkti dėvėtą „tų gerų laikų“ „Miele“? Tačiau gražus korpusas gali slėpti pigiausią kinišką įrangą.

Taigi, ką rinktis, kaip nepermokėti, kokios funkcijos išties naudingos, kokie šaldytuvai populiariausi ir kaip juos naudoti, kad meistras netaptų nuolatiniu namų svečiu?

„Bėdos pirkinys“

Kodėl populiariausi balti 170 cm aukščio šaldytuvai kainuojantys iki 300 eurų?

„Pripažinkime – šaldytuvas dažniausiai yra perkamas iš bėdos. Daugelis puola jį pirkti dėl to, kad senasis sugedo, vasara, produktai pūva, reikia greitai spręsti problemą. Dažniausiai ir pinigų nenumatytoms išlaidoms nėra“, – žengiant pro šaldytuvų rikiuotę link populiariausio parduotuvėje modelio aiškino „Topo centras“ konsultantas Gytis.

Baltą žmonės renkasi, nes senasis buvo baltas, derėjo prie sovietinio daugiabučio virtuvėje surinktų lenkiškų baldų ir baltos viryklės. 175 cm aukštis populiarus, nes patogu viską pasiekti, vietos lyg ir pakaks. Lieka iš įperkamų modelių (dažniausia numatyta suma – apie 300 eurų) išsirinkti tą, kuris geriausias.

„Šiuo metu labiausiai perka „Beko“ modelius už vidutinę 300 eurų sumą. Jie turi elektroninį šaldiklio ir bendro skyriaus temperatūrų valdymą durelėse, „No Frost“ sistemą, šviežių produktų zoną ir energijos klasė „A+“, – populiariausius modelius pristatė konsultantas.

Nusistebėjus, ar žmonės nebijo pirkti pigaus turkų kompanijos gaminio, konsultantas paaiškino, kad kaina ne visada atspindi tai, ko tau reikia: „Automobiliai irgi būna pigesni ir brangesni. Bet tai nereiškia, kad pigesni nevažiuoja. Žinoma, kažkiek priklauso nuo šalies, kur pagaminta, nuo kompanijos vardo vertės ir nuo to, kokios funkcijos šaldytuve numatytos.

„Beko“, pavyzdžiui, siūlo pakankamai geras charakteristikas ir daug funkcijų už palyginti nedidelę kainą. Tačiau kiti žmonės renkasi pigiausią „Snaigę“ su paprasčiausiu mechaniniu termostatu. Sako, kad prieš tai turėjo, dvidešimt metų veikė, jokio vargo nebuvo, todėl pasitiki.

Dar kitiems svarbi kompanijos reputacija – girdėjo, kad „Liebherr“ būdavo labai patikimi ir nori tokio, nors už vardą ir teks sumokėti šiek tiek daugiau.“

Legendos apie „firmą“, arba ką nutyli naudotą techniką siūlantys meistrai

Daug kas aimanuodami prisimena „senus gerus“ laikus, kai Vokietijoje gaminama buitinė technika veikė „amžinai“ ir tik liūdnai linguoja galva žiūrėdami į užrašus „Pagaminta Kinijoje“ (Rumunijoje, Ukrainoje, Čekijoje…).

Tačiau tai tik šaldytuvą surinkusios gamyklos adresas – dalys gabenamos iš visur. Todėl tai, kas kadaise buvo kokybės garantija – solidžios vokiečių ar skandinavų kompanijos pavadinimas – šiais laikais reiškia solidų dizainą, užrašą ant durelių ir tai, kad už šiek tiek mažiau funkcijų mokėsi šiek tiek didesnę sumą.

Vardai parduodami, visai skirtingų lygių gaminiai renkami tose pačiose gamyklose. Tokia realybė. Tad, gal tikrai labiau apsimoka rasti gerai sutvarkytą seną legendinio gamintojo šaldytuvą ir nedrebėti, kad vieną dieną jis sugadins karbonadus?

„Meistrai visada taip sakys. Tačiau jie tuo ir suinteresuoti – juk patys tą naudotą techniką parduoda. O pirkdamas dvidešimties metų senumo „Miele“ niekada nežinosi, ar neperki tik korpuso. Juk taisant į vidų galima sudėti visiškai kito gamintojo ir daug prastesnes dalis“, – negailestingai atvėsino mano entuziazmą pardavėjas.

 

Šaldytuvas, kaip ir senas automobilis – surinktas iš trijų sudaužytų tampa leisgyviu invalidu. Tik naudotą automobilį perkame, nes naujo neišgalėsime, o su buitine technika kiek paprasčiau – ir kaina nuolat mažėja, ir garantiją pardavėjai vis ilgesnę siūlo.

Taigi, ateini į parduotuvę, nusideri 5-10 proc. kainos, tuos pačius procentus sumoki už 5 metų garantiją ir ramu. Na, jei nusiderėti nepavyks, apie garantiją vis tiek pagalvočiau. Vis tiek šiuolaikinės technologijos vystosi taip greitai, kad po penkmečio norėsi kito ne dėl to, kad šis sugedo, o todėl, kad yra naujas.

Patogios, reikalingos ir šiaip neįprastos funkcijos

Atostogų režimas

Jį turi daugelis elektroniniu valdymu aprūpintų šaldytuvų.

Išvažiuodami atostogų pagrindinį šaldytuvo skyrių ištuštinate, o šaldiklyje lieka ilgam užšaldyto maisto. Įjungus atostogų režimą šaltis palaikomas tik šaldiklyje, tokiu būdu taupoma energija.

Be to, juo galima pasinaudoti norint išvalyti šaldytuvą. Įjungus atostogų režimą galima atidaryti dureles, tvarkytis, nuvalyti šerkšną. To nepadarius, įsijungs šaldytuvo signalizacija, įspėjanti, kad kyla temperatūra.

Greitasis užšaldymas ir atvėsinimas

Dar viena funkcija, kurią matome brangesnių šaldytuvų elektroninio valdymo ekrane, priverčia kompresorių dirbti maksimaliu režimu.

Praverčia, jei į šaldiklį įdėjome didelį kiekį šviežių produktų. Kuo greičiau jie sušąla, tuo kokybiškesni išlieka atšildžius.

„Nulinė“ šviežumo zona

„Dabar labai daug kas jos pageidauja“, – atverdamas kiek virš 600 eurų kainuojančio šaldytuvo dureles sako parduotuvės konsultantas.

 

Iš esmės, tai lyg trečias šaldytuvo skyrius, kuriame palaikoma dar kitokia temperatūra. Dažniausiai pagrindiniame šaldytuvo skyriuje temperatūra yra 5 - 7 laipsniai, šaldiklyje – gerokai žemesnė - 18 - 25, o tame skyrelyje palaikoma artima nuliui temperatūra, leidžianti pagal poreikį kai kuriuos produktus atšaldyti daugiau negu, pavyzdžiui, pieną.

Kai kurių gamintojų, pavyzdžiui, "Samsung" šaldytuvų modeliai leidžia net atskirai reguliuoti šio skyrelio temperatūrą, panaudoti jį, pavyzdžiui, neskubiam produktų iš šaldymo kameros atitirpinimui.

Stebuklingoji dėžutė „Vitamin Plus“

Kol kas Lietuvos dar nepasiekė moderniausi, prie interneto besijungiantys, apie produktų šviežumą šeimininkui pranešantys, pirkinių sąrašą sudarantys ir net geriausių patiekalų iš turimų produktų receptus siūlantys LG šaldytuvai. Akivaizdu, kad jie daugeliui būtų ir per brangūs.

Tačiau vieną LG kompanijos inovaciją įsigyti galime. Tai daržovių skyriuje įrengta mėlynos šviesos lemputė. Toks „soliariumas“ ne tik padeda laikomoms šaldytuve daržovėms likti šviežesnėmis, tačiau netgi skatina tolesnį fotosintezės ir vitaminų gamybos procesą. Gamintojai tai vadina „stebuklingąja dėžute“. Panašią technologiją diegia ir „Beko“.

„No Frost“ – jokio šerkšno

Gana seniai šaldytuvuose atsiradusi funkcija, kuri vis dar nėra tapusi standartu. Tai, anot konsultanto, pirkėjus gerokai stebina („šiais laikais man dar reikės valyti ledus iš šaldomosios kameros?“).

Tam yra kelios priežastys. Pirmiausia – šia sistema aprūpinti šaldytuvai nėra tokie ekonomiški. Per metus energijos sąnaudos gali būti apie 100 kW didesnės negu analogiškų modelių be jos. Todėl daugelyje įprastų modelių „No Frost“ įrengiama tik šaldomojoje kameroje.

 

Su kita bėda kadaise teko susidurti pačiam. „No Frost“ sistema įsijungia automatiškai ir yra valdoma paslėpto laikrodinio mechanizmo (bent jau buvo mano sename LG modelyje). Iš plastmasinių detalių pagamintas laikrodukas po metų sugedo. Niekam nelinkėčiau pajusti to kvapo, kurį skleidė po šaldytuvu susikaupęs gendantis iš atitirpusios šaldiklyje mėsos išsiskyręs skystis.

Skaitmeninis kompresorius

Didžiausia pasaulyje šaldytuvų gamintoja, kompanija „Samsung“ giriasi savo kompresoriais su skaitmeniniu valdymu. Įprasti kompresoriai įsijungia ir išsijungia, šis, priklausomai nuo sąlygų ir poreikio, veikia intensyviau arba silpniau.

Aišku, galime sakyti, kad tai nerūpi – kompresorius ne balerina, šaldo ir gerai. Tačiau negali nerūpėti tas faktas, kad „Samsung“ savo „Digital Inverter“ suteikia 10 metų garantiją. Ir tai ne tušti žodžiai – pardavėjas tvirtino, kad „Samsung“ žada garantijos sąlygas vykdyti ir Lietuvoje.

Komfortas ir dizainas

Dažniausiai į prabangesnius šaldytuvus montuojama vienaip ar kitaip šaldanti vandenį įranga. Vieni modeliai gamina ledukus, kiti teikia atvėsintą ir išvalytą vandenį. Tik neužmirškime, kad šią įrangą vis tiek teks kartais valyti, toks šaldytuvas naudos daugiau energijos, tad lieka didelė tikimybė, kad durelėse įmontuotas čiaupas džiugins tik pirmą savaitę po pirkimo.

Populiariausi yra balti šaldytuvai su šaldikliu apačioje, tačiau tai nereiškia, kad negalima įsigyti kitokių.

 

„Ryškiaspalviais šaldytuvais žmonės domisi, tačiau retai perka. Madingi yra metalo spalvos. Tiesa, anksčiau tokie paviršiai labai tepdavosi, kas prisimena tokią patirtį – metalo bijo. Tačiau dabar pasikeitė medžiagų apdirbimas, todėl paviršiai nebėra teplūs“, – pasakojo Gytis.

O norintys įsigyti originaliai išpuoštą šaldytuvą visada gali rinktis „Snaigę“. Lietuvių gamintojas priima užsakymus ir gali pagaminti šaldytuvą nors su unikalia apdaila ar fototapetu.

Talpa ir ekonomija

Dažnai pirkdami šaldytuvą žiūrime, kuris talpesnis: „Šiedu užima tiek pat vietos, tačiau į šį daugiau telpa – imu.“

Tik užmirštame, kad energijos sąnaudos priklauso ne tik nuo techninių sprendimų, tačiau ir nuo termoizoliacijos storio – juk storesnis termosas irgi šilumą geriau laiko.

Todėl kartais prarasdami vieną kitą litrą talpos galime išgelbėti produktus dingus elektrai. Šaldytuvų aprašymuose paprastai nurodoma, kiek laiko šaldiklis išlaikys temperatūrą jį atjungus.

Gytis tokį skirtumą akivaizdžiai pademonstravo parodęs du „Electrolux“ šaldiklius, kurių vidinė talpa beveik tokia pati, nors vienas užima gerokai daugiau vietos. Didesniojo sienelės storesnės, todėl energijos sąnaudos kur kas mažesnės.

„Šaldikliai labai išpopuliarėjo prasidėjus krizei. Gerokai sumažėjo įmantrių ir brangių šaldytuvų pardavimai, nes tokius dažniausiai perka įsikraustantys į naujus butus. O talpių šaldiklių paklausa išaugo. Dar geriau juos perka vasarą“, – pasakojo pardavėjas.

Šaltis – šaldytuvų priešas

Daugiausia šaldytuvų Lietuvoje nuperkama vasarą, o genda jie dažniausiai žiemą. Taip atsitinka, nes daugelis šaldytuvų, kaip tai paradoksaliai beskambėtų, nemėgsta šalčio.

 

Šaldytuvai su mechaniniu termostatu prie žemesnės nei +2 - +7 laipsnių temperatūros apskritai nustoja veikę. Mechaninis termostatas matuoja temperatūrą šaldytuvo kasdienių produktų skyriuje ir aplinkos temperatūrai nukritus iki skyriuje numatyto lygio kompresorių išjungia. Todėl ir šaldiklis neveikia, kol aplinkos temperatūra nepakyla aukščiau +10 laipsnių.

„Būtent žiemą sulaukiame daugiausia skambučių dėl sugedusių šaldytuvų. Gyventojai neatkreipia dėmesio į gamintojo rekomendacijas dėl patalpos temperatūros, kurioje prietaisas gali veikti“, – sakė Kristina Pangonienė, autorizuoto serviso centro „AG Service“, remontuojančio beveik dvidešimties populiariausių prekių ženklų buitinius prietaisus, vadovė.

Šaltis sugadina vieną brangiausių detalių – kompresorių. Jei prietaisas stovėjo nepritaikytoje temperatūroje – garaže, sandėliuke ar sodyboje – tokiam gedimui nėra taikoma garantinio keitimo paslauga, tad remontas gali atsieiti ir pusę sumokėtos prietaiso kainos.

„Stenkitės nejungti tokio šaldytuvo tik atvykę į sodybą, palaukite, kol kambariai nors truputį įšils. Soduose ir sodybose žiemoti palikti buitiniai prietaisai jautresni temperatūrų svyravimams dar ir dėl to, kad jiems neigiamą įtaką daro nešildomose patalpose besikaupianti drėgmė“, – pastebi K. Pangonienė.

Todėl renkantis šaldytuvą sodybai verta pagalvoti apie tokį, kuris dirbtų ir neigiamose temperatūrose. Pavyzdžiui, „Beko“ siūlo „Freezer Guard“ technologiją. Šių šaldytuvų kompresorių valdo elektronika, tepalas juose neturi galimybės labai atvėsti ir sutirštėti, todėl veikia ir 15 laipsnių šaltyje.




 

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
Autoriai: Arnoldas Lukošius
(75)
(14)
(61)

Komentarai ()

Susijusios žymos: