Ne viskas yra taip, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio: kitoks požiūris į visuotinį badą ir „beprotiškai“ augančią žmonių populiaciją

Na va, pagaliau kažkas panašaus į protingą konspektą paprastais žodžiais. Negalima kelti panikos išekstrapoliavus be konteksto paimtus skaičiukus. Gyventojų skaičius auga? Auga, bet pats augimas labai greitai lėtėja. Vis daugiau šalių pagal gyvenimo kokybę pasiveja ir pralenkia tai, kas Europoje buvo 1970-1980-tais metais. Absoliuti dauguma Žemės gyventojų gyvena būtent tose šalyse, kurios yra ties lūžio tašku. Kas bus, kai Kinijoje, Indijoje, Nigerijoje natūralus gyventojų prieaugis pasivys dabartinę Daniją (neskaitant imigrantų)? Tada pradėsim verkti, kad žmonija išmiršta? Dar neseniai nostradamusai prognozavo, kad greit žmonės netilps Žemės paviršiuje, dabar lyg ir apsiramino – gal todėl, kad jų niekas nebeklauso, gal patys suvokę, jog jų „prognozės“ nuėjo šuniui ant uodegos, o gal tiesiog patys išmirė. Dabar jau blevyzgoja apie būsimą vandens trūkumą. Realybė tokia, jog vandens ištekliai panaudojami vis racionaliau, o jo „trūkumas“ spaudoje atsiranda dėl vis didesnio dėmesio gamtosaugai ir atsinaujinančiam panaudojimui. Tai, ką mes dabar laikome siaubingu švaistymu ir ekologiniais nusikaltimais ateities kartoms, prieš porą dešimtmečių buvo įprasta praktika. Skaičiuojant vienam žmogui, ateities kartos tikrai nenaudos daugiau vandens nei naudoja dabar (o dėl žmonių gausėjimo žr. aukščiau). Maistas išties kurį laiką bus didelė problema, bet ne jo stygius, o perteklius. Jo gamyba išsivysčiusiose šalyse seniai peržengė visus poreikius ir netgi suvartojimo pajėgumus persiryjant iki negalėjimo. Šiuo metu mus gelbsti besivystančios šalys, kurias mes šeriame menkaverčio maisto pertekliumi. Kas bus, kai pasaulyje nebeliks regionų, kuriuos reikia kažkam šerti? Pratęsiant straipsnį... Ogi nieko: į nekokybiško ar nereikalingo maisto gamybą mes pradėsime žiūrėti taip, kaip dabar žiūrime į taršą. Nebeapsimokės gaminti nekokybiško ir neekologiško (globaliai gamtosaugine prasme) maisto, nes visiems pakaks kokybiško ir ekonomikai augant visi galės jo įsigyti pagal poreikius. Nes paties kokybiškiausio bus pagaminama per daug. Pradėsime bausti ūkininkus, kad jie nesiima prasmingesnio darbo, kaip appsų programavimas, robotų konstravimas ar paveikslų tapymas. Žemės ūkio produkcijai įvesime akcizus kaip dabar alkoholiui ar naftos produktams. Ką nors sugalvosime, nėra čia ko panikuoti. [Jau beveik regiu nuogalius su plakatais gulinėjančius sostinių aikštėse, hipius ir panašius „progresyvius“ leftwingerius spygaujant apie žmogaus teisių pažeidimus ir tarnavimą maisto pramonei – už tai, kad valdžios pradės sodinti už grotų, radusios daugiau nei 10 arų kviečių už namo ar nelegalų triušienos ar vištienos ūkelį (daugiau nei 5 vnt. asmeniniam vartojimui) pas bobutę]

Pradžia 100 % teisinga jūsų komentaro, vėliau perlenkiai Taip visi jau pasigamina maisto ir labai mažai kam jo bereikia dasipirkti. Pagal statistika daugiausiai suvartoja ekologiško maisto tai JAV iš to galime spresti kad kylant pragyvenimo lygiui poreikis kils gerų kokybiškų produktų EKOLOGIŠKŲ, jei pradės daugiau auginti ekologiškai tai kris ir derliai vietoj 8 t prikuls 3 t. Tai manau savaime sureguliuos ir kiekius. Lietuvoje dar 2007 m buvo numatyta kad Lietuvoje bus apie 15 % ekologiškų plotų dabar teturim tik 7 %. Europos vizija irgi didinti ekologiškus plotus.

Va čia ir pats pasimovei. Bendras ūkių našumas (įskaitant ir tuos, kur visos technologijos nusistovėjusios – rodos net nebėra ką išspausti daugiau) kyla. O tai ekologinių ūkių – jau nebe? Ekologinių ūkių dalis kol kas auga, bet kartu auga ir vidutinis ūkio našumas. Tai kaip čia išeina? Koreliacija kaip ir yra, tad kas galėtų paneigti, kad patys ekologiniai ūkiai jau savaime yra teigiamas faktorius bendram našumui, net ir atmetus kitus? Toliau, ekologiškas masinis ūkininkavimas yra ganėtinai nauja mada, jos efektyvumo augimas dar tik prasideda, atsiranda su naujais metodais ir tyrimais. Po to, ūkių ir produkcijos „ekologiškumas“ nelabai kam ir terūpėjo. Tikėtina, kad ateityje sugalvosime visokių „ekologiškų pesticidų“ ir panašiai, tai ir pati „ekologiškų“ ūkių mada atslūgs. Galų gale, kas gali būti ekologiškiau (tiek gamtosaugos, tiek ekonomine, tiek produkcijos kokybės atžvilgiu) nei sterilizuoti GMO? Norėsi saugoti gamtą ir sveikatą – pirksi GMO sėklas. Ir galų gale, jau dabar turime globalų maisto perteklių, tik didžiulė masė žmonių yra priversti maitintis šūdinu maistu dėl ekonominių/politinių priežasčių. Su laiku jie patys išgalės rinktis, ką auginti ir vartoti, tad savaime problemos nebelieka. Pabaigai, labiausiai pesimistinis scenarijus: vien ekologiškai 8-9 mlrd. žmonių prasimaitinti negali (nes neužauga pakankamai maisto). O tai ar didelio čia daikto? Auginsim kiek galima daugiau ekologiškai, ir tam tikrą dalį „tradiciškai“, kad patenkintume pasiūlos-paklausos konjunktūrą. Badas negresia, nesigąsdink. Ekologiškas ar ne – absoliučiai joks. Na, nebent įvyktų kokia globali katastrofa, apie ką rimtose ekonominėse prognozėse niekas nekalba – nes numatyti, kada Žemėn rėšis eilinis asteroidas ar išsiverš eilinis Krakatau, nėra ekonomikos mokslo reikalas.

Straipsnis geras, konkretus. Man tik su tuo pienu kažkas ne taip. Kad pieno rinkos krizės laikas Lietuvoje sutapo su euro įvedimu - ok, bet ne euras buvo priežastis. Priežastis buvo Rusijos embargas Lietuvos pieno pruduktams.

Tikrai jokiu badu negasdinau Pieno krizė ne tik dėl Lietuvos bet visos europos enbargo, o įprastinis pienas nelabai paklausus Vokietijoje todėl daug ūkių perėjo į ekologiją ir gamina ekologišką pieną.

Nu gal nepradėkit apie GMO ir ekologinius produktus, kai net nesuprantat, kas tai yra ir kokios rizikos. GMO galima auginti be pesticidų, bet pigiau su. O "ekologiški pesticidai", tai jums yra skirtumo, ar cianidas natūralus, iš vyšnių kauliukų, ar susintetintas? JAV ekologiniai ūkiai pagal plotą nesiekia 10% nė iš tolo. Maisto problemos nėra. Čia sutinku. Net žemės ūkio plotai gali mažėti, reikia kelti derlingumą. Taip pat problema, kad didelė dalis maisto prarandama jam tiesiog sugendant sandėliuojant, transportuojant, nurenkant, dėl kenkėjų. Maisto kokybė labai stipriai priklauso nuo oro sąlygų. Praeis lietus 2 savaitėms iki pjaunant grūdus, tai ir turėsi prastos kokybės. Ką galima padaryti? Išvesti geresnes veisles, kurios būtų atsparesnės orams. Tai galima padaryti natūraliai ir ilgiau, arba sparčiau su GMO. Su vištomis kaip dabar yra, vienu metu intensyviai naudojo hormonos ir antibiotikus, tie laikai baigės. Per brangu. Išveisė NATŪRALIAI vištų veisles, kurios auga sparčiau, ir kasmet išveisiamos sparčiau augančios veislės. Taip pat vis geriau suprantamos optimalios sąlygos augimui, kokių medžiagų reikia pašarams, bet čia jau praktiškai išnaudotas visas potencialas. O ariaminė žemdirbystė kaip tik dabar vertinama prasčiau tarp tų, kurie siekia nesinaudoti pesticidais. Taip suardoma pusiausvyra ir žūsta dirvos mikroflora, kuri aprūpina augalus mikroelementais, padeda geriau įsisavinti azoto, kalio ir fosfatų junginius.

Dėl mikrofloros tai tikrai taip, kai ariama sumaišos bakterijos tos kurios mėgsta deguoni ir tos kurios nemėgsta bet tik tiek, o piktžolėtumas kuris sudaro jaučiu net koki 80 % derliaus netekti tai gali būti naikinamas efektiviausiai ariant. Aparus iškarto sunaikina 30 % piktžolių, kiti būdai tai sėjos laikas, akėjimo laikas, skutimas. Gali turėti pačius derlingiausius laukus bet jei augs piktžolės javams vietos ten neliks. Idomi mintis dėl cianido, bet jo naudoti negalima yra tam tikras sąrašas ką galima naudoti. Bet aišku natūralus azotas ir cheminis bet tam yra chemizuotas ir ekologinis maistas Tai JAV nesiekia plotine prasme bet sunaudojimo ekologiško maisto pati daugiausiai pasaulyje. Į GMO diskusijas nesileiskim gerai ar blogai čia, laikas parodys. Bet galima išvesti ir natūraliu būdu kaip ir tu pats minėjai, galvijai belgų mėlinieji, žirniai respectai, ir .t.t

Dėl piktžolių, daugiamečių augalų ūkininkams, geriausia jei suformuotas viršutinis sluoksnis be piktžolių ir neariamas. Dėl arimo naikinti piktžoles, tai 30% greitai atsikuria. Todėl ir populiarūs herbicidai, nes tinkamanai naudojant, jie sunaikina iki 99.99%. Cianidas tik ryškus ir aiškus pavyzdys, tas pats galioja fosfatams, kaliui, azotui ir daugumai biopesticidų, kurie yra realiai atitkmenys susintetintam. Pvz. dauguma insekticidų pagaminti pagal augalų išskiriančių toksinus paralyžiuojančius žemesnės klasės gyvių nervinę sistemą, kaip vabzdžiai ir žuvys. Aborigenai tokių augalų šaknis naudojo "žvejybai". Pramonė susintetino. Suvartoja daugiausia, tai nereiškia, kad ženkli dalis žemės ūkyje. Kitas dalykas, US ir kokios Danijos vartojimą absoliutų lyginti nėra prasmonės.

Daug mastė ūkininku kaip tu. Buvo chemizuoti susitvarke laukus paskui perėjo į ekologinį ir beje visi 100 % pradėjo arti vieni anksčiau kiti vėliau (čia ir skiriasi teorija ir praktika). Na dabar vyksta eksperimentas 20000 ha plote bando nearti ir naudoja pačias pasaulyje pažangiausias technologijas. Šią vasara bus treti metai (trečias derlius) bus įdomu pažiūrėti, kaip jiems sekasi. Nėra herbicido kuris sunaikina 99,99 % piktžoles ir palieka javus gyvus, tiesiog NĖRA.