Žmonėms, kurių kraujo grupė yra nenulinė – A, B arba AB – yra šiek tiek didesnė širdies smūgio ir insulto rizika, teigiama naujausio mokslinio tyrimo išvadose, kuriomis remiasi BBC.

Mokslininkai sako, kad ši rizika egzistuoja todėl, kad žmonių su A, B ir AB kraujo grupe organizme yra prie kraujo krešulių formavimosi prisidedančių baltymų. Manoma, kad toks atradimas leis gydytojams geriau suvokti, kuriems pacientams yra didesnė širdies ligos išsivystymo rizika.

Tačiau Britanijos širdies fondas mano, kad žmonės turėtų daugiau dėmesio skirti sveikai mitybai ir atsisakyti cigarečių, kad sumažintų infarkto ar insulto riziką.

Minėto mokslinio tyrimo išvados buvo paskelbtos Europos kardiologijos draugijos kongrese. Tyrime dalyvavo 1,3 mln. žmonių. Jo metu nustatyta, 15 iš tūkstančio žmonių, kurių kraujo grupė yra nenulinė, patyrė širdies smūgį, palyginti su 14 iš tūkstančio žmonių, kurių kraujo grupė yra nulinė.

Atrodo, kad skirtumas yra nedidelis. Tačiau pažvelgus į visą populiaciją, skaičiai gaunasi įspūdingi. Ankstesni tyrimai rodo, kad žmonėms su rečiausia kraujo grupe AB rizika patirti širdies smūgį yra didžiausia – 23 proc. Tiesa, egzistuoja nemažai veiksnių, kurie gali padidinti širdies ligų riziką. Tai rūkymas, viršsvoris ir nesveikas gyvenimo būdas.

Tyrimo autorė – Tessa Kole iš Nyderlanduose veikiančio „University Medical Center Groningen“ – sako, kad būtina atlikti daugiau mokslinių tyrimų siekiant tiksliai nustatyti, kas didina širdies ir kraujagyslių sistemos ligų riziką žmonėms su nenuline kraujo grupe.

“Ateityje reikėtų atsižvelgti į kraujo grupą vertinant širdies ir kraujagyslių sistemos ligų riziką, o ne tik į cholesterolio kiekį, amžių, lytį ir sistolinį kraujo spaudimą“, – sakė ji.

Pavyzdžiui, žmonėms, kurių kraujo grupė yra A (dažnai jų cholesterolio lygis yra padidėjęs), gydymas turėtų būti skiriamas esant žemesnei padidėjusio kraujo spaudimo ribai.

Minėto tyrimo metu mokslininkai tyrė širdies smūgių atvejus tarp daugiau nei 770 tūkst. žmonių su nenuline kraujo grupe bei daugiau nei 510 tūkst. žmonių su nulinė kraujo grupe. Pirmoje grupėje maždaug 1,5 proc. žmonių buvo patyrę širdies smūgį ar krūtinės anginą. O antroje grupėje tokių žmonių buvo 1,4 proc.

Taip pat tirtas ir širdies bei kraujagyslių ligų dažnumas tarp 708 tūkst. žmonių su nenuline kraujo grupe bei 476 tūkst. žmonių su nuline kraujo grupe. Šiuo atveju ligų pasitaikymo procentas sudarė atitinkamai 2,5 ir 2,3 proc.

Tačiau kai mokslininkai pasidomėjo mirtimi pasibaigusiais širdies smūgiais, nebuvo užfiksuoto jokio žymaus skirtumo tarp žmonių su nuline kraujo grupe bei kitomis kraujo grupėmis.

Britanijos širdies fondo atstovas dr. Mike'as Knaptonas pažymėjo, kad šio tyrimo išvados neturės didelės įtakos dabartinėms gairėms, kaip turi būti vertinama širdies smūgio rizika.

„Daugeliu atveju žmogaus rizikos lygis bus vertinamas atsižvelgiant į jo amžių, genetiką (šeimos istoriją ir etniškumą“, bei kitus veiksnius, kaip mityba, svoris, fizinio aktyvumo lygis, rūkymas, kraujospūdis, cholesterolio kiekis ir tai, ar žmogus neserga diabetu.

Be to, visų kraujo grupių atstovai turi imtis tų pačių priemonių mažinti širdies smūgio ir insulto riziką – sveikai maitintis, nerūkyti ir būti fiziškai aktyvūs.

Komentarai ()