Oro linijos Europos keleiviams vidutiniškai skolingos apie 3.2 mlrd. eurų: keleiviai dėl neišmanymo praranda didžiulius pinigus ()
Naujausiais Eurobarometro apklausos duomenimis, susidūrus su skrydžių vėlavimais, atidėjimu ar perpildymu, net 60 proc. nukentėjusių nesikreiptų dėl iki 600 eurų siekiančios kompensacijos.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kol keleiviai nežino savo teisų, skrydžių bendrovės naudojasi padėtimi ir išmoka vos ketvirtadalį visų teisėtų išmokų.
Su oro linijų piktnaudžiavimu akis į akį susidūrusi Goda Raibytė pasakoja, kad sutrikus jos skrydžiui rasti paraiškos formą buvo itin sunku, o jei ne specialistai, teisėtai priklausančios kompensacijos būtų taip ir neatgavusi.
„Atsimenu, kad buvau labai išsigandusi. Kai skrendant išgirdau, kad dėl lėktuvo gedimo nepasieksime Frankfurto, mane ištiko šokas. Gaila, bet sutrikdytu skrydžiu visos bėdos nesibaigė. Buvau girdėjusi apie ES reglamentą, todėl vos priverstinai nusileidus Miunchene ėmiau ieškoti kompensacijos paraiškos formų,“ – pasakojo G. Raibytė.
„Deja, bet nežinantiems apie kompensaciją, rasti šias formas būtų tiesiog neįmanoma – paraiškų reikėjo gerai paieškoti.“
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, ginantis oro keleivių teises, buvo priimtas dar 2004 metais, tačiau, net ir praėjus daugiau nei dešimtmečiui, apie jo įsigaliojamą žino nedaugelis.
Reglamente apibrėžiama, kad kompensaciją dėl daugiau nei 3 val. atidėto, perpildyto arba atšaukto skrydžio priklauso visiems keleiviams, kurie pakilo iš ES priklausančio oro uosto. Kompensacija taip pat priklauso sutrikdytiems skrydžiams, kurie pakyla už ES teritorijos, tačiau tokiu atveju tai turi būti vienos iš ES oro linijų skrydis.
„Sutrikdytas „Lufthansa“ skrydis pakilo iš Vilniaus ir turėjo leistis Frankfurte. Bandėme leistis keliuose Vokietijos oro uostose, bet nesėkmingai. Galiausiai, Vokietijos oro linijų lėktuvas gavo leidimą tūpti Miunchene. Nors kompensacijos formą užpildžiau dar Bavarijos sostinėje, atsakymo iš „Lufthansa“ oro linijų laukiau pora mėnesių,“ – savo patirtimi dalinosi Goda. Laikas praleistas nežinioje keleivei „neatsipirko“ – paraiška dėl kompensacijos buvo atmesta, nes, oro linijų žodžiais, „vėlavimo nebuvo įmanoma išvengti.“
Toks pasiaiškinimas G. Raibytei sukėlė įtarimų ir nieko nelaukusi ji kreipėsi į skrydžių kompensacijos išieškojimo specialistus. „Per kelias minutes užpildžiau paraiškos formą www.skycop.lt. Gavusi kreipimąsi iš profesionalų, atsakymą „Lufthansa“ ne tik atsiuntė jau už poros dienų, bet jis dar ir buvo teigiamas.„SKYCOP“ dėka Vokietijos oro linijos sumokėjo kompensaciją per 10 dienų.“
Remiantis reglamentu, kompensacijos išmokos dydis priklauso nuo planuotos kelionės atstumo. Jeigu skrydžio atstumas siekia iki 1500 km, jums priklauso 250 eurų kompensacija, atstumams nuo 1500 km iki 3500 km – 400 eurų, o skrydžiams virš 3500 km – 600 eurų. Kompensacija nepriklauso tik tais atvejais, kai skrydžio sutrikdymas įvyksta dėl nuo skrydžių bendrovių nepriklausančių priežasčių, kurių nebuvo galima išvengti – gamtos stichijos, paslėptas gamybinis brokas, streikas ir pan.
Kaip teigia advokatų kontoros „Motieka ir Audzevičius” partneris Giedrius Kolesnikovas, turimais duomenimis, oro linijos Europos keleiviams vidutiniškai skolingos apie 3.2 mlrd. eurų. Vien iš Vokietijos išvykstantiems keleiviams oro linijos, tarp jų ir „Lufthansa“, kasmet įsiskolina apie 417 mln. eurų ir tai yra antra pagal metinių skolų skaičių rinka Europoje.
„Godos atvejis tik dar kartą įrodo, kad oro linijos į keleivių skundus reaguoja nerimtai, naudojasi keleivių neišmanymu ir bando spekuliuoti situacijos neapibrėžtumu, gintis biurokratiniais mechanizmais. Milijardus siekianti oro linijų skola ir vilkinami atsakymai turėtų ne atbaidyti, bet padrąsinti visus nukentėjusius kovoti dėl kompensacijos ir savo teisių ir šią kovą laimėti,“ – aiškina G. Kolesnikovas.
