Kaip aukštai gali iškilti bitkoinas? Pamokanti istorija su Leonardo da Vinčio paveikslu ir investicijomis į auksą

Zmogau, atrodai be priezasties piktas. Negadink savo sveikatos. Taip, su pirmom trim pastraipom is principo sutinku. Viskas, ka sakai yra logiska, bet tu nesupratai ka as sakiau apie btc, kaip medium of exchange ir btc, kaip store of value. Taip, kaip medium of exchange, siai dienai, btc yra tragiskas. Butu visiska nesamone, kainas rasyti btc, o algas moketi fiksuotu btc kiekiu. Visos tavo teorijos cia teisingos. Plius, dar yra technines problemos, siandien btc tranzakcijos yra labai brangios, gan letos + nera jokiu apsaugu del apgavysciu ir pan. Todel, kai lygini btc kaip medium of exchange su doleriais eurais, btc atrodo tragiskai. Tradicines atsiskaitymo priemones be abejones laimi. Tai ka tu vadini "verte", geriau vadinti patogumu. Tradicines fiat valiutos ir visa ju infrastruktura yra kur kas patogene atsiskaitymams nei bitcoin. "Verte" as vadinu perkamosios galios islaikyma/kelima per tam tikra laika. Tai nieko bendro neturi su patogumu atsiskaitant (medium of exchange). Geri "store of velue" (vertes islaikytojai) yra garsiu menininku meno kuriniai, reti vynai, reti klasikiniai automobiliai, geru vietu NT, kokybiski muzikos instrumentai ir taip toliau ir panasiai. Paprastai tai yra limituota kieki turintys (reti) objektai, kurie puikiai islaiko vrete ir del to yra gera ilgalaike investicija palyginus su pvz, grynu laikymu. Bitcoin irgi yra puikus vertes islaikytojas. Geras vertes islaikytojas viskai nereiskai geras "medium of exchange" , pvz.: turedanas brangiu vynu kolekcija, lengvai uz juos nusipirksi buta ar bet ka kita. Kas del paskutines pastraipos, tai nusisneki big time. Aiskiai matosi, kad gyvenime nesi nei pirkes nei pardaves ne tik, kad btc, bet ir jokiu vertybiniu popieriu... Siek tiek tamsta nusviesiu. Nera jokios mistikos su btc, jam taikomos tos pacios KYC taisykles ir mokesciai, kaip ir kitoms investicijoms. Jei, pries metus uz saziningai uzdirbtus 100 pinigu nusipirkai bitkoinu, o dabar, pakilus btc kainai, juos pardaviai uz 10000 pinigu ir uz juos nori legaliai nusipirkti buta tau reikia: 1. pateikti pirminiu 100 legalu gavima irodanti dokumenta (algelapi pvz), 2. pirkimo pardavimo israsa (kad parodyt, koks tavo turto prieaugis) 3. + susimoket 15% kapitalo prieaugio mokesti. Kai ta padarai, uz btc pelna gali pirkt ir buta ir naftos grezini ir ka tik tu nori. Zinoma, jei tu nori, kad buto pardavejes tiesiai priimtu bitcoinus, tada taip-veikiausiai tokiu dar nerasi. Cia butu panasiai, kas ieskot buto pardavejo, kuris noretu savo buta ismainyti i tavo vyno kolekcija.

BTC nėra vertybiniai popieriai. Jei labai nori deklaruoti savo išlaidas, kad praplautum babkes ir VMI negalėtų prisiknisti – gal surašyti sutartį, bet iš principo niekas jos negali reikalauti. Techniškai tai tas pats kas tu per skaipą man atsiųstum savo šuniuko nuotrauką – eilinis TCP/IP paketas ir truputis banalios kriptografijos. Teisine/administracine prasme nelabai skiriasi, ar atsiskaitinėsi popieriniais Zimbabvės doleriais, ar bitkoinais. Tik dar gauni nemokamą kriptografinę notarizaciją be liudininkų pagalbos ir internetinį operatyvumą. O norint kažką didelio nusipirkt – tai problema ir yra rasti durnelių, kurie išgrynintų 10000 pinigų. jei pasiseks, tai ir gauni klasikinę piramidę: prieš porą metų nusipirkai 1 bitkoiną už 1000, už tai gavai teisę parduoti 10x0,1 bitkoino už 1000. Durneliai, kurie dabar nusipirks, po poros metų (su sąlyga, kad per tą laiką neįvyks kolapsas), galės kiekvienas parduoti po 10x0,001 BTC už 1000. Ir taip toliau. Esmė ta, kad nei seniai sąskaitoje įšaldyti BTC patys neauga, nei nauji labai generuojasi – pardavinėji vis smulkesnes kupiūras už vis didesnes kainas. Praktiškai, ta pati hiperinfliacija, tik skalė stumiasi priešingai: vietoj to, kad prirašinėtum nulius prie „kupiūros“, pardavinėji trečios-ketvirtos-penktos-... eilės po kablelio vienetus. Ką noriu pasakyt – kad per šituos paskutinius metus jei BTC vertė ir paaugo, tai labai juokingai. Neįmanoma net apytiksliai nustatyti, kiek paaugo ir apskritai ar nesumažėjo, nes niekas neturi žalio supratimo, kiek pačių BTC dalyvauja apyvartoje. Žinoma tik tiek, kad šiuo metu stavkė yra, pvz., 11K. Ką tai sako apie likusių 20mln. vienetų kainą? Lygiai nieko. Dabar tarkim, atsiranda drąsuolis, kuris susiperka visus parduodamus už 11K ir kaina pašoka per naktį iki 50K. ar tai reiškia, kad kiekvienas BTC staiga tapo pagrįstas 5x didesne perkamąja galia? Tipo, jei šiandien 1 BTC vertas vienerių metų Lietuvos gyventojo darbo, tai per naktį kažkas padirbėjo dar keturiskart tiek, kiek iki šiol buvo dirbta, kad tą BTC pagaminti? Ir taip už kiekvieną iš visų 20 mln.BTC? Tai kalbant apie „value“ – sėdi ant maišo bitkoinų ir įsivaizduoji, kad kiekvienas virtualus popieriukas vertas 50K. O tu pabandyk išsigryninti! Surask, kad gudrus, tokį pirkėją, kuris sutiks 5 metus dirbti, kad nusipirktų iš tavęs tą bitkoiną. Bet aš kalbėjau apie infliaciją. Su realiomis valiutomis, jei jų vertė nebūtų pastoviai „restauruojama“, o tik pravalgoma – tai tas pinigėlis per metus ir nuvertėtų keliagubai. Kiekviena konversija, kiekvienas sandoris turi tam tikrus kaštus – kas reiškia, jog tam, kad už pinigą gautum tiek pat, kiek jis tau kainavo, privalai kažką papildomai sukurti. Taip gaunasi, kad kol tavo išleistas pinigas apsuka ratą ir grįžta pas tave, jis sukūrė tiek pat vertės, kiek jos prarado per kiekvieną konversiją – mokesčių pavidalu, nepasiteisinusios rizikos, amortizacijos ar paprasčiausio pravalgymo. Kitaip tariant, tavo išleistas euras, kol grįžo pas tave, sukūrė dar beveik eurą produkcijos. Įšaldytas pinigas nieko nesukuria. Va tam ir reikia bent simbolinės piniginio vieneto devalvacijos, kad norėdamas išlaikyti bent pradinį kapitalą, jį aktyviai įdarbintum papildomo kapitalo kūrime. Su BTC yra viskas priešingai: jo *neapsimoka* niekur įdarbinti. Priešingai: „regimoji“ BTC vertė auga proporcingai įšaldytų sumų kiekiui. T.y.: jeigu rinkoje cirkuliuoja 1/100 visos valiutos, tai 1% *visos* valiutos vertės augimas lemia 100% cirkuliuojančios dalies kainos augimą. Nes paklausa šiuo atveju yra akla: potencialus investuotojas negali matyti, kuri emisijos dalis išsidalija per metus ar pan. sukurtą pridėtinę vertę. Labai tiksli analogija su Da Vinčio paveikslais. Jų vertė kyla dėl to, kad jų rinkoje yra labai mažai. Tačiau kad vienas konkretus paveikslas pabrango N kartų, tai dar nereiškia, kad visi Renesanso paveikslai pabrango tiek pat. 99% paveikslų tiesiog dūla galerijose niekam neįdomūs, nes jų niekas neparduoda ir neplanuoja pirkti. Bet pirmas muziejus, sugalvojęs išparduoti savo vidutinišką kolekciją, susižertų labai gražaus pelno, tame tarpe – ir potencialių investicijų į Da Vinčį sąskaita. Kol neatsibustų kiti muziejai ir neužverstų rinkos pigiu Renesansu, atitinkančiu realią kainą.

https://www.theverge.com/platform/amp/2 ... ires-surge

Winklevii tai visai atskiras Harvardo idėjinių trolių atvejis. Prisiteisę 65 mln. iš Zuckenbergo už „feisbuko idėją“, jie labai gudriai premiją padalino į keletą reikšmingų dalių ir šeštadalį sukišo į kitą vos pradėjusį kilti burbulą. (leiskit paklausti, kas tais IRC, Hotmailo, ICQ ir AOL laikais, su bendrakursiais *nėra* gerame universitete kūręs kažko panašaus į socialinį tinklą ar atsiskaitymų platformą? aš kūriau abu net ir visiškai provincialiame KTU) Jie neabejotinai nieko nepralošė, nes toks žingsnis užimti 1% bitkoinų jiems, kaip venture kapitalistams, atsipirko dar Harvarde marketinginiu požiūriu , net jei BTC būtų kolapsavęs taip ir neperlipęs tų 120$. Prieš juos mūsų „įžymybė“ Ilja Laursas su GetJar – nykštukas. Kaži ar dėl to jie laiko save milijardieriais, bet... a) Niekas jų negali apkaltinti finansinės piramidės ar ko nors nelabai legalaus organizavimu – jie yra formaliai tik eiliniai sistemos klientai. b) Jie turi kritinę masę BTC, tai iš principo bet koks biznis su BTC (kuo jie ir užsiėmė Harvarde po to) yra *jų asmeninins biznis*, o ne kažkokio anoniminio Ponzi Takamoshi. c) Būtent jie, disponuodami 1% įšaldytų BTC, iš piramidės pasidarė gerą biznį – o ne kažkokie čia besireiškiantys „makleriai“, besigiriantys kaip iš vieno bitkoino kraunasi kapitalą. Norėdami, jie gali sužlugdyti ar perimti (ta prasme, nusorošinti) bet kokį BTC versliuką. Iš principo, jie valdo ne mistinę „bitkoinų piniginę vertę“, o bet kokį verslą – e-shopus, bet kurį startupėlį ir t.t., kuris turi potencialo generuoti *realius* pinigus. Linksmiausia šioje istorijoje – kad niekas negali žinoti, kiek tokių verslų Winklevii jau yra perėmę ir valdo svetimomis rankomis, nematomi nei mokesčiams, nei konkurentams. Niekas nežino, kiek *realių* politinių veikėjų, patentų, įmonių, gamyklų, darknetų, verslo paslapčių jau dabar yra jų kišenėse. Visai nenustebčiau, jei Winklevii valdomas kapitalas yra toli gražu ne 2 ir ne 5 milijardai, o geroookai daugiau. Padovanotų tuos savo bitkoinus kokiai labdaros organizacijai, tai net nepajustų. Nežinau, kam čia kas dar neaišku. Jei vis tiek neaišku – rekomenduoju dar kartą plačiau pasidomėti piramidėmis ir procesais jų viduje. Istorijoje tokių buvo tūkstančiai, o ves dar atsiranda durnelių, įlipančių į tą patį mėšlą. Tarp kitko, jei naiviai manote, jog piramidės esmė – parduoti katę maiše ir pasiplauti, tai didesnės klaidos nelabai išeina padaryti. Piramidės esmė – kontrolės iliuzija, kai nusipirkęs popierėlį ir paskui save įtraukęs dar keletą durnių jautiesi labai reikšmingas – nors tesi tik lašas jūroje.

Sakyčiau, kaip ir turime puikų kriptovaliutos panaudojimo pavyzdį/veidrodį: Šis "žaidimas" puikiai paaiškina kriptovaliutų vertę, pagrįstą "paslaugų rinkomis", vartotojų tikėjimu ir t.t. Kaip rimtas kriptovaliutų ekspertas ir katiniukų sexpertas rekomenduoju visiems skubėt įsigyti, nes katiniukai tik brangz ir brangz.

Istoriją žinantys žmonės galėtų tamstai paporinti, kad deimantų (neturinčių beveik jokios praktinės vertės, išskyrus sritis, kur juos pilnai atstoja substitutai dirbtiniai deimantai) burbulas buvo išpūstas XIX amžiuje ir iki šiol nebliūkšta. Taip kad čia dar kaip pažiūrėsi.

, na ne, čia jau ne žaidimai. Ir t. t. ir pan., skolos jau virš 100 trilijonų, tik va kas atiduos - neaišku. Tai kur kišam pinigus, jei jų turim?

Galima kišti į akcijas, į NT, kurti verslą, bet užtikrinčiausia ir geriausia tai kriptokačiukų užsipirkt normaliai. Jei kas liks, galima į kokius WOW kardus ar lineage magiškus žiedus suinvestuot, nu kad investicinis portfelis labiau diversifikuotas būtų.

Nu kažkaip neįtikinamai. Į kokias akcijas? Afrikos? Besiskolinančios Europos? WOW kardus matomai nelengva parduoti/neturi didelės vertės jei jau niekas neinvestuoja. Dėl deimantų burbulo matau minčių neturite.

Tai galite nusipirkti deimantų, jei jau neturite kur pinigų dėti. Dar priedo aukcione paimk kokį Mikelandželą ir Rembrantą. Šitam turtui saugoti ir eksponuoti prireiks viduramžių pilies kokioje nors Prancūzijoje. O jei rimtai, tai šitoks turtas yra menko likvidumo. Nupirkti galima per keletą dienų, parduoti gali prireikti ir dešimtmečio. Taip pat šis turtas reikalauja didelių saugojimo ir priežiūros kaštų. Ar tai visgi patraukli investicija spręsti jums.

Kai kalba pasisuko apie skolas, man pasidarė įdomu kadavalstybės atiduos užsienio skolas. Manau visiems yra aišku kas turi daugiausiai užsienio skolos, bet tarkim mes, Lietuva, ęsame kažkur truputi aukščiau viduriuko, ęsame skolingi 27.5 milijardų ar bilijonų (kam kaip patogiau). Graikija - 532 mlrd., Italija - 2,223 mlrd (2 su virš trlijono), bet pakolkas toli gražu iki JAV - virš 14 trilijonų. Čia visa lentelė: https://lt.wikipedia.org/wiki/S%C4%85ra ... skol%C4%85 Jeigu Lietuvai reiktų tuoj pat atiduoti savo užsienio skolas, tai kiekvienas žmogus turėtų po 11k USD surinkti, bet tai niekis palygint su Liuksemburgo gyventojais - jiems po 4 mln. USD reiktų surinkti. Ir šiaip, kokio velnio, tokia miniatiūrinė valstybė kaip Liuksemburgas taip prasiskolinus užsieniui?

"Afrikos akcijos", "Europos akcijos" - čia tokius briedus rašydamas apie ekonominius dėsinius visus mokai? Tekę kada girdėt apie akcijų, obligacijų, valstybių leidžiamų obligacijų skirtumus? Gal geriau palauk, kol rusai bletcoiną paleis į apyvartą...

Jei valstybių skolas supranti kaip bedarbio paskolą iš "bobutės paskola", tai šie skaičiai atrodo basiai. Bet kad ir kaip keistai atrodytų eiliniam hipsteriui su išsimokėtinu iphone'u ar sofkės ekonomistui su lizinginiu teliku, ne visi ir nevisas paskolas tuščiai pravalgo. Jei aš pasiskolinu 10 mln. ir išleidžiu juos gamyklos statybai, kuri per metus generuoja 1 mln. pelno, Sofos ekonomistas galvoja, kad aš esu žiauriai prasiskolinęs ir turėčiau jau tuoj užsilenkti. Valstybės paskolas, nors ir su rizika, ir su nuostoliais investuoja, investicijų vertė ir graža apskaičiuojama labai sunkiai, nes kintamūjų itin daug - norint juos bent apytikriai suvokti ne vikipediją reiktų metus paskaitinėti. Būtent todėl skolos mąstai paprastai vertinami per santįkį su BVP ir kitais valstybės rodikliais, kurie atspindi už skolos pinigus "nusipirktos gamyklos" vertę ir gražą.

Jei sugebėtum neinterpretuoti mano teskto savaip - tai suprastum, kad čia nebuvo palyginimas su vartojimo ar būsto paskolomis. O dabar labai į lankas su tuo sofos ekonomistu, nors ir nesu joks rimtas ekonomistas, bobutės paskolą nuo valstybės skolos skiriu. Bet kaip "šustras" dvigubos lovos ekonomistas net nesugebėjai atsakyti į elementarius klausimus, kodėl tokia maža valstybė, kaip Liuksemburgas yra valstybių pagal užsienio skolą Top15, pakankamai aukštoje pozicijoje pagal užimamą teritoriją ir gyventojų skaičių, bei kada valstybės pradės mažinti užsienio skolas, ypač JAV? P.S. tikiuosi toliau apsiesim be baldų....

blogo. Vien pats klausimas rodo, kad visgi valstybės skolos nuo bobutės paskolos bedarbio pusryčiams tiesiog neskiri... Kaip galima nesuprasti, kad pats skolos dydis yra absoliučiai nieko nesakantis skaičius?

Skaičiau ir galvojau, kad perėjom prie normalios diskusijos. Bet išvadose vistiek nori pabrėžtinai pastumti ant mažiau suprantančio šia tema, ar turi kažkokį nusistamą prieš mane? Žinau, kad valstybės skola daug sudėtingesnis dalykas už bobutės paskolą. Tai vyriausybės, savivaldybių ir kitų valstybinių subjektų turinčių teisę skolintis, prisimtų bet dar neįvykdytų įsipareigojimų konsoliduota suma. Kitais žodžiais, tai valstybės deficitas, kurį dengia bankai. Tai visos valstybės skolingos bankams, va bl iš ko Rotshildai gyvena Tikiuosi dabar pranokau sofos ekonomisto levelį ir tamsta daugiau nesiparins dėl smulkmenų

Smagu, kad pagaliau prisikasėm iki driežažmogių žydomasonų vemiančių doleriai klano. Aš nei prieš tave nei prieš plokščiažemininkus nieko prieš neturiu. Man tiesiog nepatinka bukumas pasireiškiantis nesuvokimu, kad kaip apie branduolinę fiziką, taip ir apie ekonomiką ar teisę ne kiekvienas gali aiškinti. Aš tikrai turiu labai ribotą supratimą apie tai, kodėl žemė sukasi, bet man pakanka smegenų susilaikyti nuo idėjų, kad gal ji visai nesisuka ir tikriausiai yra kvadratinė.

O kas čia konkrečiai neaišku, ar svarbu tik prisikabint? Tiesiog perkant akcijas visada yra galimybė likti "išpraustam". Tiek smulkiam, tiek stambiam investuotojui. Pavyzdžių marios. Firmų "reidai" Rusijoje, verslo "perėmimai" Baltarusijoje ir t. t. ir pan.

Šunys loja, karavanas eina