Tikriems vairuotojams prastų kelių nebūna: griežtoka nuomonė, kodėl žmonės žiemą nulekia į griovius ir kas dėl to kaltas

Na kaip sako liaudies patarlė "ir gudri višta subinę įsidilgina" Nieko naujo neparašyta, viskas seniai žinoma, bet teisybės yra daug, nors pasitaiko visiems visko.

Čia vadinasi - kai žmona nedavė - parašysiu straipsnį pilną pykčio, pagiežos, be jokios esmės ir pasivadinsiu žurnalistu.

Uzkalnio stiliumi - visi ziopliai kas paslysta ant nevalyto kelio

Labai gerai parašyta, tikrai pritariu. Žinoma, yra kelių nuo kurių nuslysta ir stovinti mašina, bet dauguma nuslysta nes nepasirenka saugaus greičio ir važiavimo. Vairuotojai (važiuotojai) pastoviai sako: Nuvažiavau nuo kelio, nes kelininkas kelio nenuvalė. Partrenkiau pėstijį pėsčiųjų perėjoje, nes pėstisis staigiai iš šoko prieš mašiną. Pravažiavau pro raudona, nes šviesoforas blogai pastatytas. Policininkai užfiksavo mane viršijantį greiti. Čia ne aš viršijau greitį, bet policija pasipinigauti nori. Viršijau greitį, nes kelininkai kelyje leidžia per lėta greitį. Lenkiau ilga koloną mašinų, bet nespėjau aplenkti, o manęs niekas neužleido sugrįžimui į savo juostą. Ir t.t. Visi kalti, tik ne vairuotojas (važiuotojas).

Su viskuo sutinku isskyrus situ. Yra pesciuju dalbajobu, kurie nera masinos vairave ir nesupranta kaip per gatve reikia eiti. Kaip dviratininkus ispeja/baudzia uz tai kad per pereja dviraciu vaziuoja o ne vedasi taip ir pestieji galetu gauti baudu uz telefono spoksojima per pereja. Man tik idomu, kai karta zmogu nutrenkia per pereja kita karta jau pasiziuri eidamas ar vis dar pasitiki savo ego - as teisus mane turi matyti ir praleisti?

Matai, pėstiesiams nereikia laikyti teisių kad galėtu eiti per pėsčiųjų perėja. Jam nereikia tikrintis sveikatos. Per perėja gali eiti mažamečiai vaikai, neįgalus asmenys ir t.t. Pėstisis pagal KET turi įsitikinti, kad vairuotojas jį mato ir praleidžia, bet kaip rašiau pėstisis neprivalo žinoti KET, kad galėtu eiti per perėja. Tačiau vairuotojas turi mokėti KET kad galėtu vairuoti, turi būti ne apsvaigęs. Ir KET sako, kad vairuotojas privalo sulėtinti artėdamas prie pėsčiųjų perėjos, net jei ten nėra žmonių. Vairuotojas turi įsitikinti, kad niekas nenori eiti per perėja. Ir kiekvienas vairuotojas privalo tai žinoti ir taip elgtis. Bet ką daro dauguma vairuotojų? Reguliuoja radiją ir nežiūri į kelia. Rašo SMS ar kalbasi telefonų. Arba paprasčiausiai stebi tik kitas mašinas, nes susidūrus su jomis iš jo gali nieko nelikti, bet ignoruoja visus mažesnius: pėsčiuosius, dviratininkus, motociklininkus.

Beveik su viskuo sutinku. Kartais būna tikrai "tricky" situacijų, kada plikledį pastebi per vėlai. Bet važiuojant su galva tokios situacijos dažniausiai baigiasi laimingai. Bet susidėjus keliom nepalankiom aplinkybėm gali baigtis ir nekaip... Aprašyta realybė daug blogesnė nei atrodo. Kalti ne tik įgūdžiai. Profesionalai mokantys suvaldyti skersas mašinas važiuoja su kitokiom mašinom ir kitokiom padangom. Ralio vairuotojas sėdėdamas už tos renuškės vairo kažki ar labai galėtų padėti toj situacijoj, kurioj renuškė nuslydo nuo kelio. Ką jis sugebėtų, tai pirmoj vietoj nepradėtų slysti. Šiaip autoriai tūlą lietuvišką vairuotoją turėtų lyginti ne su profesionaliais lenktynininkais, bet su taksistais ar ekspeditoriais. Taksistas - vairuotojas profesionalas, kuris važinėja miesto gatvėse su tam skirta mašina. Jis prasuka daugiau kilometrų nei lenktyninkai mums įpratomis sąlygomis. Manau jie geriau pakomentuotų važiavimą miesto sąlygomis nei ralio vairuotojas.

Tai reiškia, kad kelininkas nekaltas, jog tavo mašina pigus karstas ant ratu ir dar su plikomis padangomis. Dažnai skaitau komentarus, kad užsienyje kelininkai geriau dirba, bet realiai dirba panašiai, tik tiek, kad ten vairuotojai nevažinėja su karstais ir plikomis padangomis. Bei yra atsakingesni prieš save ir kitus. Tai yra, vairavimo kultūra visai kitokia.

Kartais saugaus greičio neužtenka. Kartą važiavau, kai buvo gilios provėžos ir gerai, jog nuojauta man tuo metu "pakuždėjo" bandyti išvažiuot iš provėžų. Užteko 15 km/h greičio ir mašina sukos aplinkui. O už minutės jau priešais važiavo auto (centre ta pati provėža). Po poros metų vėl važiavau žinomu keliu, tada tokių provėžų didelių nebuvo, bet jau pamačius jog atlekia Norfa sunkvežimis, aš vos ne sustojęs buvau, jog išlysti iš provėžų ir lėtai pravažiuoti per kelkraštį (sniegas prišalęs prie ledo), tai užteko čiut judant ir galą užmetė (tikrai per lengvas buvo galas). Ką norėjau pasakyti, tai jog kol kelyje bus avigalvių, tai nors ir saugiai važiuoti, bet vistiek nesijausi saugiai. Lediniame kelyje labiausiai avigalvių ir bijau.

Iš esmės ir aš sutinku su Shinigami. Bet reikalas tas, kad ne tik vairuotojai būna nepasiruošę, bet tie kaltinimai kelininkams ne iš piršto laužti. Šį mėnesį jau buvo porą dienų kai dieną saulė atitirpina kelius o į vakarą pašalą - kelininkai miega. Visa praeita savaitė tokia buvo, tik penktadienį pamačiau kelininkus. Tai keliai dar px, protingesnis nelėks ir neslidinės, bet man labiausiai gaila pėščiūjų, nes tie amžinai vaikščioja žiemą ledu. O dėl perėjų, tai elementarus dalykas kad žmogus turi save saugot, bet kaip Shinigami rašė, jam nereikia mokėti KET. Ir įvykus įvykiui ant perėjos kaltas visada liks vairuotojas, galit paskaot ką norit - bet tai 100% ir taip teisinga.

Tiksliau galiu pasakyti, kad šventųjų nėra. Jei kelininkai nespėja, jei jie iš vis dėl kažkokių priežasčių nedirba ir dėl to kelias yra blogas, tai yra vairuotojo pareiga pasirinkti saugu važiavimo greitį ir saugu važiavimą. Karta darbo reikalais su bendradarbiais važiavome miško-lauko keliukais, kurie kelininkų niekada nemato. Visas kelias buvo ledinis. Todėl važiavome lėtai ir saugiai. Bet artėjant prie darbo ploto (nes darbas buvo lauke) ir ieškodami kur jis per greitai pastabdėme ir atsidūrėme šalikelėje. Bet tai nebuvo kelininkų kaltė. Kaip jau ir rašiau pėsčiuoju gali būti visi, ir alzhaimerių serganti senutė, ir girtas asmuo. Jie negali tinkamai pasirūpinti savo saugumu. Jei vairuotojas važiuotu pagal KET (važiuotu neviršydamas greičio, artėdamas prie pėsčiųjų perėjos sulėtintu) tada pilnai užtektu ir 100 m kad butu galima pastebėti pėstijį ir sustoti. Bet pas mus priimta važiuoti 10-20 km/h greičiau nei leidžia KET. Nelėtinti važiuojant prie perėjos, o kartais ir pagreitina. Dažnai matau komentarą, kodėl pėstisis nemato mašinos, o man klausimas, kodėl vairuotojas važiuojantys antra juosta nemato mašinos stovinčios pirmoje juostoje ir praleidžiančios pėstijį?

Perėja tai ta vieta, kurioje pėstysis gali kirsti . Tai jokiais būdais ne pėsčiųjų takas!!! Jei ketini "kišti nosį" į važiuojamąją dalį, tai turėk proto suprasti, kad ta važiuojamoji dalis buvo sukurta ne tam, kad per ją eitum pasivaikščioti - tai automobiliams* skirta dalis! Tu čia esi svečias, todėl gerbk vairuotojus! Taip, KET žinoti pėstiesiems nereikia. Jiems apskritai nereikia išmanyti jokių taisyklių ar įstatymų! Bet kaip jau ten sako, nežinojimas nuo... O pats straipsnis... Valgome visi kasdien. Ir net ne po kartą. O kiek iš mūsų esame kulinarai? Aš tai sumetu viską į puodą belekaip - man svarbu "skrandį užkimšti". Anam svarbu pas mergą nuvažiuoti - ne apie vairavimo pamokas jis tuo metu galvoja, o apie...

Bet tai ar kai apsivemi ar apsitriedi, kaltini dėl to kažką kitą ar save? Bet čia gal toks tautos bružas ieškoti kaltų, ar baksnoti į kitas šalis? Keista bet kai tiems baksnotojams parodai kad ir toje pačioje skandinavijoj kelių dažnai ir nenuvalo o dar dažniau nenubarsto o tik suraižo ledą, kad nebūtų TOKS SLIDUS, tai pritrūksta žodžių jiems Dažnai tyliai prakeikiu kai užmiestyje velkasi 40 iškritus didesniam snygiuj, bet gal jau geriau 40 ir įvertintos savo galimybės, nei kad 80, ir kelionė baigta eismo įvykiu ir dar ant kelininkų burbama.

Ne. Klisti. Perėja tai vieta, kurioje automobilis gali kirsti pėsčiųjų taką, tik tiek, kad jis nužemintas iki važiuojamo kelio lygio, kad vairuotojai negadintu automobilio. Kitoje temoje jau esu siules kad reikia pakelti perėjas iki pėsčiųjų tako lygio, nes vairuotojai daro tokia klaida kaip tu.

Tai nebe perėja, o pervaža, ane?

nevisai tiesa. Pėstysis turi pirmumą prieš važiuojančias transporto priemones, bet tai nėra pėščiųjų takas. Negali pvz sustoti ir kalbėtis telefonu vidury pėščiųjų perėjos. Bet kuriuo atveju tiek KET tiek sveiko proto rekomendacija būtų įsitikinti, kad tave praleis prieš einant, arba įstikitinti, kad galėsi atšokti jeigu nepraleis ir agresyviai lendi. Avarijos įvyksta, ir nesvarbu, ar būsi kaltas ar ne, turėtum pasistengti jų išvengti tiek vairuodamas, tiek eidamas pėsčias.

Teksto autorius turbūt kelininkas. Bet tiesos daug pasakyta vis tiek.

Taip, tai nėra pėsčiųjų perėja, bet ir nėra automobilių kelias. Tai vieta kur susikerta dviejų skirtingų eismo dalyvių keliai. Todėl pagal KET nei pėstisis negali stovėti pėsčiųjų perėjoje, nei automobilis gali joje stovėti (nors gan dažnai automobilis ten stovi ir trukdo pėsčiųjų eismą). Pagal KET šioje vietoje atsakomybę ir atsargumą tūri tiek pėstoisis, tiek vairuotojas. Tik vairuotojo atsakomybė didesnė, nes jis vairuoja pavojingesne transporto priemonę, yra pilnametis ir išlaikęs KET taisykles, ne apsvaigęs ir sveikas. Tačiau pėstisis gali būti ir apsvaigęs, ir ne pilnametis, ir nežinoti KET, sirgti įvairiomis lygomis kurios gali trukdyti priimti tinkamą sprendimą ir t.t. Jei kalbant apie atsargumą, tereikia užeiti į youtube ir paieškoti video su avarijomis traukinių pervažoje. Kokie vairuotojai atsargus. Nors joje jie turi mažiau teisių nei pėstisis pėsčiųjų perėjoje. Nors pats nevairuoju, bet važinėju į darbą mašina, todėl žinau kad yra pėsčiųjų kurie išeina į pėsčiųjų perėja nesidairę. O dar rečiau yra pėsčiųjų kurie eina per gatve bet kurioje kelio vietoje nesidairę. Bet tokių pėsčiųjų skaičius palyginti su vairuotojų kurie nesilaiko KET skaičiumi yra labai mažas. Nes dažnas vairuotojas ne tik nesulėtina artėdamas prie pėsčiųjų perėjos, bet ir važiuoja greičiau nei leidžia KET. Taip pat nesidairo ar yra pėsčiųjų prie perėjos. Ir taip vairuotojai vairuoja visame kelyje. Todėl jiems visi blogi, visi važiuojantys pagal KET, nemoka vairuoti ir t.t. Todėl jei nesuvaldė automobilio kalti kelininkai. Jei policija užfiksavo viršijant greiti, kalta policija nes pasipinigauja. Jei nepastebėjo sankryžoje raudono signalo kalti šviesoforų projektuotojai. Jei numušė pėstijį pėsčiųjų perėjoje važiuodamas antra juosta, kai pirmoje juostoje mašina sustojo praleisti pėsčiojo, vėl kaltas pėstisis.

Pirmą kart logiškas straipsnis šia tema. Tai aišku, kad visais atvejais kalti vairuotojai. Povelneis jei prisnigta, tai nereik lėkt taip, kad mašina slystu. Ir jūkių ten įgūdžių neprireiks, važiuojant ant 50km/h nieks neiekur nenuslystu, net supanikavęs ir peršokęs ant galinės sėdynės.

nusisneki mielasis miestai yra skirti gyvent, o pagrindinis gyvenimo budo judejimas yra vaiksciot pesciomis. cia vairuojantys automobili yra sveciai mieste, o ne pestieji. vaziavimui yra sukurti keliai tarp miestu. o gatves tera tik priemone vairuotojams pervaziuoti savo gelda pesciuju karalyste faktiskai pereju net neturetu but miestuose, o pestieji turetu turet teises net ir miegot miesto gatveje be apribojimu. pereja pestiesiems mieste cia yra ju teisiu suvarzymas, o ne kazkokia privilegija, kaip kazkodel isivaizduojate. sita zalinga ivaizdi suformavo butent musu palicijos nekompetencija, kai yra prigalvota visokiu beprasmisku baudu pestiesiems ir dviratininkams miesto teritorijoje. jei lietuviskoje policijoje is tikruju butu rupinamasi visuomenes saugumu, vairuotojai butu grezciau baudziami miestuose, o policija aktyviau persekiotu pesciuosius ir dviratininkus tik uzmiestyje. o dabat ka turim? visokie miesteliai neturi lesu net isirengt elementarius saligatvius (irenginys skirtas apsaugot pesciuosius), o policija gaudo miesto ar miestelio vidury "eismo pazeidejus", aiskindami, kad "visi keliai vienodi" absurdu absurdas... as nelabai matau priemoniu, nebent padaryt visuotinai privaloma greicio apribojima miestuose pvz iki 40km/h vasara ir iki 30km/h ziema. ir mieste baust uz virsijijima 5km/h kaip uz uz uzmiestyje virsijus 30km/h. ta prasme diferencijuot greicio virsijimo baudas pagal gyvenamas ir uzmiescio zonas. dabartine baudimo sistema beprasmiska. o normalu greiti automobiliams mieste leist tik pilnai aptvertuose keliuose. taip pat turetu but remiama apvaziavimu aplink miestelius statybos. kitaip situ saugumo problemu niekada neisspresi.