12 įdomių faktų apie Kalėdas: iš kur tas lenktas saldainis, kas sugalvojo skraidantį Kalėdų senelį ir kuo čia dėti vikingai? (Video) (2)
Kalėdos - gražiausia metų šventė, leidžianti atsipalaiduoti ir vėl suartėti su šeima. O ką žinote apie šios šventės istoriją? Tikriausiai, kad šių 12 faktų nežinojote.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
1. Priešingai nei daugelis įsivaizduoja, Biblijoje tikslaus aprašymo, kada gimė Jėzus Kristus, nėra. Tiesą sakant, dauguma istorikų mano, kad jei Jėzus ir egzistavo, tai turėjo gimti kažkada pavasarį – kada piemenys išveda gyvulius į laukus.
Kristaus gimimas žiemą buvo apspręstas IV amžiuje, kai Katalikų bažnyčia nusprendė oficialiai pripažinti Jėzaus gimimą kaip šventę, ir tam popiežius Julius I pasirinko gruodžio 25-ąją. Ar tai, kad tuo pat metu vykdavo pagoniška šventė, vadinama saturnalijomis, yra sutapimas?
2. Ko gero, ne. Nes Kalėdos perėmė nemažai saturnalijų tradicijų. Pavyzdžiui, vienas iš saturnalijų elementų buvo visžalio medžio šakelė, žiemos saulėgrįžos metu simbolizavusi, kad pavasarį, kai saulės dievas bus stipriausias, atgims visi augalai.
Manoma, kad šios šakelės ir buvo Kalėdų eglutės pirmtakėmis. Žinoma, kad vokiečiai nešdavosi į namus „Kalėdines eglutes“, ir puošdavo jas sausainiais.
3. Kalėdų eglutės tradicija į JAV atkeliavo trečiajame XIX a. dešimtmetyje, bet nebuvo labai populiari iki 1846-ųjų – metų, kai Vokietijos princas Albertas, vesdamas Karalienę Viktoriją, atvežė šią kalėdinę tradiciją į Britaniją.
Tada Karališkoji pora buvo dažnai piešiama prie eglutės, ir tokie piešinėliai smarkiai išpopuliarino Kalėdų eglę.
Beje, istorikai mano, kad pirma dokumentuota vieša Kalėdų eglutė buvo pastatyta ne kur kitur, o Rygoje – tai nutiko 1510 (galimai panašus dalykas tais pačiais metais galėjo nutikti ir Estijoje).
4. Beje, nuo 1659 iki 1681 Kalėdų dvasios demonstravimas Bostone išvis galėjo prišaukti 5 šilingų dydžio baudą. Taip, supratote teisingai – Kalėdos tuometinėje britų kolonijoje buvo nelegalios! (Vis dėlto keista, kad tos pačios puritoniškos galvos šio draudimo metu – jei tiksliau, 1607-aisiais – pirmajame JAV mieste Jamestowne išrado kiaušinių likerį (angl. eggnog, kai nog yra kilę iš grogo – bet kokio gėrimo su romu).
Pirmą kartą Kalėdos JAV oficialiai buvo atšvęstos tik 1789. O paskutinė valstija, kurioje Kalėdos buvo legalizuotos – Oklahoma. Ir tai nutiko tik 1907 metais.
5. O ar žinote, kas sukūrė Kalėdų senelio, rogėmis skriejančio dangumi, vaizdinį? Pasirodo tai buvo tas pats žmogus, kuris sukūrė ir baisųjį begalvį raitelį – niujorkietis Washingtonas Irvingas. Ir jis tai savo trumpų istorijų rinkinyje „The Scetch Book of Geoffrey Crayon“ aprašė kaip sapną, kuriame šv. Mikalojus skrieja per dangų besvoriame vežime.
Knyga taip išpopuliarėjo, kad net sukėlė Kalėdų atgimimą JAV 0 ir net Charlesas Dickensas pripažino, kad klasikiniam kalėdiniam anglosaksų kūriniui „A Christmas Carol“ jį įkvėpė W.Irwingo kūryba.
6. Kalėdų Senelio įvaizdis kilo iš realaus žmogaus – krikščionių vyskupo, vėliau tapusio šv.Mikalojumi (Nikolajumi). Jis IV amžiuje gimė turtingoje šeimoje dabartinėje Turkijos teritorijoje, ir sakoma, savo turtus dalindavo kaip labdarą. Po mirties, paskelbus jį šventuoju, šv.Mikalojus tapo vaikų globėju.
7. Žymusis Kalėdų saldainis ne veltui yra J raidės formos. Saldainis (beje, sukurtas Vokietijoje) atkartoja pirmąją Jėzaus vardo raidę. O raudoni dryžiai saldainyje simbolizuoja Kristaus kraują. Beje, angliškasis „Christmas“ sutrumpinimas į „X-mas“ iš tiesų nėra joks sutrumpinimas. X graikų abėcėlėje reiškia „Chi“, o tai graikų kalboje nuo seno reiškia Kristų.
8. Didelę vakarų pasaulio Kalėdų tradicijų dalį smarkiai įtakojo vikingų eros papročiai. Štai pavyzdžiui, morkos, tariamai paliekamos Kalėdų Senelio elniams, yra tiesioginis palikimas iš tikėjimo, kad palikus šieno ir kitų dovanų aštuonkojam dievo Odino žirgui Slepinirui, šis, Odinui jojant į Julės medžioklę (Julė – germaniška-skandinaviška Kalėdų šventė), sustos prie aukos teikėjų namų – o dievo vizitas, žinoma, atneša laimę.
Manoma, kad būtent aštuoni Kalėdų Senelio elniai yra kilę iš aštuonių Sleipniro kojų. Kai kurie kultūrologai teigia, kad Kalėdų Senelio atvykimas per kaminą taip pat kilęs iš Odino – tiksliau, jo kranklių Hugino ir Munino, kurie per kaminą patekdavo į namus, klausydavosi, ką kalba žmonės, ir vėliau tai pranešdavo Odinui.
Taip pat manoma, kad kalėdinio kepsnio tradicija taip apt atėjusi iš Skandinavijos mitų – Valhalloje šlovingi kariai puotaudavo valgydami kepsnį iš šerno Sæhrímniro. O vakarų pasaulyje populiarus šventinis namų dekoravimas šiaudiniais ožiais kildinamas iš dievo Thoro ožių Tanngrisniro ir TTanngnjóstro. Beje, suomiškas Kalėdų Senelio pavadinimas joulupukki reiškia „Julės ožį“.
9. Modernus Kalėdų senelio įvaizdis buvo sukurtas 1804-aisiais, kai Niujorko Istorikų Draugijos narys Johnas Pintardas susirinkime pristatė ir medžio išpjautus trafaretus, kuriuose linksmas Kalėdų Senelis stovėjo prie kojinių, prikimštų dovanomis. Ir iš pradžių Kalėdų Senelis būdavo rengiamas mėlynos, baltos ar žalios spalvos kostiumais.
Raudoną aprangą įtvirtino XX a. trečiojo dešimtmečio „Coca Colos“ reklaminė kampanija.
10. „Tyli naktis“ yra daugiausia kartų įrašyta Kalėdinė giesmė – nuo 1978-ųjų egzistuoja mažiausiai 733 įrašytos šios giesmės versijos.
Legenda pasakoja, kad šią giesmę sukūrė tėvas Josephas Mohras iš Austrijos todėl, kad jam reikėjo kažkokio muzikinio fono mišioms, o bažnyčios vargonai sulūžo. Realybėje žinoma tik tai, kad giesmę jis sukūrė tarnaudamas piligrimų bažnyčioje Austrijoje. Tuo tarpu geriausiai parduodama kalėdine daina yra „White Christmas“.
O „Santa Claus is Comming to Town“ iš tiesų turi iš tiesų labai liūdną priešistorę: kai Jameso Gillespie paprašė sukurti kalėdinę dainelę, kompozitorius išgyveno ne patį šviesiausiąjį savo gyvenimo periodą: jis buvo palūžęs bedarbis, neseniai palaidojęs brolį. Sakoma, iš čia ir kilo dainos tema – iš prisiminimo, kaip jiedu su broliu švęsdavo Kalėdas.
Dar viena įdomi detalė apie kalėdinę muziką yra ir ta, kad „Jingle Bells“ iš tiesų turėjo būti amerikiečių Padėkos dienos daina.
11. Po penkių Pirmojo Pasaulinio karo mėnesių viename Vakarų fronto ruože kariai Kūčių dieną nutraukė kovas ir pradėjo dainuoti Kalėdines giesmes kitoje fronto pusėje esantiems priešams. Kitą rytą, vokiečių kariai išlipo iš savo apkasų ir priartėjo prie priešo zonos, angliškai linkėdami „Merry Christmas!“
Laimei, tai nebuvo jokia karinė gudrybė, ir nemažai britų karių paliko apkasus, kad pasveikintų ir paspaustų ranką kitoje pusėje kovojantiems vokiečiams – o kai kurie net apsikeitė dovanomis (cigaretėmis). Vėliau pavadintas „1914-ųjų Kalėtų paliaubomis“, šis įvykis laikomas vienu paskutinių karo meto riteriškumo pavyzdžių.
12. 1965-aisiais du JAV astronautai, per Kalėdas grįždami atgal į orbitą, susisiekė su misijos štabu ir paklaikusiais balsais pranešė, kad pastebėjo neatpažįstamą objektą ir greta jo astronautą, dėvintį raudonu kostiumu.
Po kelių minučių trukusios įtemptos tylos radijo eteryje Misijos štabas iš garsiakalbių išgirdo tolimus rogių žvangučius ir „Jingle Bells“ melodiją, grojamą lūpinę armonikėle… kuria grojo, žinoma, patys astronautai. Vėliau vyrai padovanojo armonikėlę ir žvangučius Nacionaliniam Kosmoso ir Aeronautikos muziejui Vašingtone, kur juos galima pamatyti ir šiandien.
Beje, taip „Jingle Bells“ įėjo į istoriją ir kaip daina, pirmą kartą transliuota iš kosmoso.
Pagal „Time“, „ET online“, Grimfrost.com ir kitus šaltinius parengė Adomas Rutkauskas.
