Anksčiau rožinė buvo berniukų spalva, o mėlyna - mergaičių. Kas pasikeitė? ()
Rožinė spalva šiais laikais labiau priskiriama mergaitėms nei berniukams. Tuo tarpu mėlyna dažniau puošiami berniukai. Net ir suaugę vyrai ir moterys šių spalvų neatsisako - nedaug vyrų puošiasi rožiniais drabužiais. Tačiau taip buvo ne visuomet - anksčiau vyrai dažnai puošėsi rožine spalva, o moterys - mėlyna. Tai kas pasikeitė?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Spalvų priskyrimas skirtingoms lytims yra gana keistas kultūrinis reiškinys. Nei viena spalva objektyviai nėra labiau vyriška ar labiau moteriška. Visgi, mada yra mada, nors ją anksčiau ir lydėjo prietarai ar net religinės tradicijos.
Iki pat 20 amžiaus pradžios Europoje motinoms buvo patariama mergaites rengti mėlynai, kad jos užaugtų geromis moterimis. Kodėl? Viskas labai paprasta – mėlyna yra Šventosios Mergelės Marijos spalva. Krikščioniškas auklėjimas ir idealios moters supratimas nulėmė, kad moterys norėjo būti kažkuo panašios ir Jėzaus motiną. Mėlynos spalvos drabužiai anksčiau prie to kažkiek prisidėjo.
Tuo tarpu raudona spalva buvo laikoma labai vyriška. Raudona spalva dominavo karalių apdaruose, nuo seniausių laikų buvo sutinkama ir karinėse uniformose. Beje, iki šiol raudonais marškiniais rengiasi medkirčiai ir kai kurių kitų tradiciškai vyriškų profesijų atstovai. Na, o rožinė buvo tarsi vaikiška raudonos versija. Tačiau viskas pradėjo keistis šeštojo dešimtmečio pradžioje.
Antrasis pasaulinis karas daugybę moterų išsiuntė į gamyklas. Iš tikrųjų, tai sustiprino moterų įvaizdį – jos įrodė, kad reikalui esant gali imtis ir pačių sunkiausių darbų. Darbiniai drabužiai dažnai buvo raudoni – flaneliniai marškiniai, apsauginiai chalatai ir kita ryški apranga tuomet buvo įprasta. Tačiau svarbiausia tai, kad iš karto po karo šiuos pokyčius pastebėjo ir mados kūrėjai. Jie norėjo sukrėsti rinką ir pradėjo keisti nusistovėjusias spalvų reikšmes – juk moterys įrodė, kad nėra gležnos, todėl ir „vyriškos“ spalvos joms tinka. Vėliau prasidėjo marketingo era, dar labiau įtvirtinusi spalvų priskyrimą atskiroms lytims.
Tačiau iš tikrųjų šis pokytis nebuvo toks jau keistas. Mados keitėsi visais laikais. Anksčiau, kai mergaitės dar nenešiojo Marijos mėlynos, o berniukai – medkirčio raudonos, visi vaikai buvo rengiami baltai. Tai – nekaltumo spalva. Paaugę vaikai buvo rengiami tamsesnėmis spalvomis, nes dažnai išsitepdavo. Todėl nieko keisto, kad ir šiais laikais spalvos vis rečiau priskiriamos atskiroms lytims – dabar mergaitiški drabužiai gali būti ir mėlyni, ir rožiniai, ir žali, ir taip toliau.