Įdomūs skaičiai - palygino „Lidl“ kainas Lietuvoje ir Vokietijoje: „iš mūsų tyčiojasi“ ar tiesiog viską lemia konkurencinė aplinka?

Na nežinau kai su įrankiais, bet palyginus drabužiai lidl parduotuvėse daug pigesni ir kokybiškesni, nei maksimose. Kiek pastebėjau mineralinis vanduo lidle tikrai pigesnis. Vokietijoje mineralinį pirkdavau po 15 euro centų už butelį. Pas mus toks pat mineralinis lidle parduotuvėje kainuoja 25 ct. Na išties mes mokame daugiau, nei vokietis, bet palyginus kitų tinklų kainas, tai už vandenį kaip už auksą kituose tinkluose mokame... Mineralinis tik vienas iš pavyzdžių. Vokietijoje/Švedijoje lidl parduotuvės skaitomos kaip "ubagų" krautuvės, na bent jau tų kas nori pigiau apsipirkt, gal būt su prastesne kokybe. Bet ką pastebėjau pats, lyginant maksimas/norfas/iki tai įvairios maisto prekės tikrai kokybiškesnės lidle ir kaina panaši arba netgi pigiau. Pirkdavau konservuotus burokėlius norfoje.. Žmona keikdavo kokio čia kiaulių pašaro parneši... Pusės litro pakuotės, pilna vandens ir keli sutarkuoti burokėliai plaukioja, lidle perkant panaši kaina pakuotė ~400 gramų bet nors ne vandenį perdavinėja, nusunkus vandenį iš abiejų pakuočių, palyginus kiek burokėlių gauname iš mažesnės lidle pakuotės tai tikrai galiu teikti kad lidle pirktos mažesnės pakuotės bent 40% daugiau burokėlių. Lidlas tikrai atnešė mums kaip pirkėjams daug naudos. Netgi lyginant mineralinį Vokietijoje mokėdavau 0,15 eur / Lietuvoje 0,25 eur / Svedijoje 12 SEK arba 1,16 eur. Taip kad mes nesame jau tokie nuskriausti, ir melžiami kaip bando čia piešti. Nueikite į norfa/maksima/iki jei rasit mineralinio uz ~40/50 tai jau čia akcija... P.S. Jeigu lyginti įrankius tai važiuočiau pirkt į Švediją. Ten puflo įrankį nusipirksi už ~10/15 eurų čia sumokėsi ~30/35 eurus. Jeigu rimtus įrankius imti Makita/Hitachi/Devalta tai Švedijoje išstatyti tos pačios firmos bet pigesni ir brangesni įrankiai, skirtumas apdirbimas, pvz ant perforatorių būna daugiau gumos, smagesni paimt į ranką, sveria mažiau kaina automatiškai didesnė. Pas mus tie patys prasčiau apdirbti įrankiai kaina tokia pat ar panaši kaip Švedijoje, aukščiausios klasės... Paėmus į ranką Švedijoje pirktą ir Lietuvoje, kad ir tos pačios firmos, tikrai pajausit kokybės skirtumą, bet ne kainos... Vokietijoje nepirkau įrankių ten net ir puflo brangiau nei pas mus... bent jau specializuotose krautuvėse...

koks dar fuflo ar kokybisko apdirbimo skirtumas? irankiai vienodo modelio ir technologija ta pati. skiriasi tik fabrikai is kuriu atvezta. jei Svedijon veza per kita logistine tiekimo grandine - tai ir jauciasi skirtumas "rankoje". nes mums pvz atejo is Lenkijos fabriko, o Svedijoj tos pacios prekes is Korejos ar Kinijos ateje per Roterdama - nes taip logistiskai "arciau". Jei lenkai nemoka kokybiskai dirbt - tai cia ne gamintojas specialiai prekes sudinas gamina ir mum veza... Tiesiog lenku darbo kultura tokia. Pvz Lietuvoj yra labai geros bulves. Geriausios praktiskai pasaulyje pagal kokybe. O japonai sudinas bulves valgo ir dar moka uz jas apie 4 kartus brangiau. Ten bulves pardavinejamos vienetais arba ipakuotos po 4 Jie ten apie bulves galvoja, kad cia kazkokia elitine preke... O viskas tik del to, kad jie zemes plotu mazai turi... Gali ta isivaizduot? Tas pats ir su irankiais nutinka, kai ne is vieno saltinio ar gamintojas per stambus. Logistiskai mes uzkampis irankiams, kaip Japonija bulvems. Kad gaut geras prekes is "tinkamu" fabriku, turim turet pvz labai stambu logistini taska kokioj Klaipedoj. Krautuves pakeis logistika ir dziaugsimes normaliomis kainomis. Vietoj to valdzia draudimus ivedineja, prekybos sistema sunkina, o durneliai uz tokius balsuoja...

Man iš vis juokingi tokie palyginimai. Juk prekės ar paslaugos kaina nenukrenta iš dangaus ir niekas dabar nedirba sovietiniais metodais kai iš viršaus nustatė kaina ir už tokia visur privalo pardavinėti, nors pagaminti kainuoja tris kartus brangiau. Skirtingose šalyse skiriasi mokestinė sistema. Ar Vokietijoje taip pat slepiami darbuotojų tikri atlyginimai pagal valstybės paliepimą? Aš šito nežinau todėl ir klausiu. Nes Lietuvoje tikrasis atlyginimas yra slepiamas valstybės paliepimu. Nes darbuotojo tikrasis atlyginimas yra didesnis nei atlyginimas ant popieriaus. Kitas klausimas biurokratija. Ar ji tiek pat ilga ir brangiai kainuojanti? Konkurentu trolinimas. Ar Vokietijoje verslininkas nusipirkęs pastatą turi kelis metus sėdėti teismuose ir leisti pinigus, nes po nupirkimo tas pastatas tapo kažkokia neaiškia vertybe. Ar verslininkas turi kelis metus sėdėti teismuose nes konkurentas į teismą pateikė nepagrįstus kaltinimus, kad neleisti atidaryti parduotuvės. Dar neaišku kaip ir kiek konkurentai vilkina dokumentų tvarkymą. Dėl rinkos dydžio skiriasi ir išlaidos logistikai. Kas vėl įtakoja kainą. Gal ir dar daugiau rastum išlaidų jei pats toje srityje suktumeis. Nes kur aš dirbu ten matau labai daug ir nepagrįstu išlaidų verslininkui ir dažniausiai dėl valstybės kaltės, o kartais ir konkurentų kaltės.

Moka ir lenkas kokybiškai pagamint. Tik nėra reikalo... Teko dirbt Lietuvoje viename fabrike prieš ~10 metų po studijų. Įrengimai super geri gali išgauti kokybę, jei prekės vakarams tai į menkiausią smulkmeną žiūrėjo kaip per padidinimo stiklą. Jei rusam ar ukrainiečiams gamino... buvo ai dzin sueis... va toks požiūris ir į mus... Pas Švedus rinka didesnė, eilinis žmogus gali sau leist nusipirkt įrankį už 100/200 eurų ir nesukt sau galvos nežiūrėdamas į puflo už 20 eurų. Tai ir tiekia kuo geresnį, kad tik jų rinktųsi.

Na kas liečia maistą. Tai lidl tikrai nėra pigiau ,nei kokioj iki. Net brangiau. Ir pasirinkimas niekam tikęs. Daržoves brangios ir nekokios kokybės. Grietinės, varškės, sviestas ir tt normalaus nėra. Kiek kartų bandžiau nueiti. Pasiziuriu ,apsisuku ir keliauju į kitą parduotuvę ...

Pabandyk dešrą pirkt, mes ir pieno produktus renkamės lietuviškus. Bet dešra/dešrelės tai tikrai skiriasi. Perki lietuvišką rūkyta pjauni net jaučiasi riebi. Lidle sausa skani. Dėl dešros kainos net nežiūriu gal ir brangesnė, visad lenkijoje tokią pirkdavome.

Iki gali buti pigiau tik tada, jei turi visa korteliu kolekcija ir ateini ypatinga diena, kada yra akcija butent tai ko tau reikia. Jei i Lidl ateini vakare, tai ir randi prastesnes darzoves, nes graziausios jau buna isrinktos, tuo tarpu Iki jas perrinkineja. Cia vienintelis Iki pliusas. As tai Iki apsisuku ir iseinu, pamates vistienos ar surio kainas.

Ką jūs čia pezat apie skirtingus fabrikus to paties brendo, gaminama net skirtingų brendų tam pačiam fabrike. Bent pasidomėkit kas ten kam galų gale priklauso ir kur kas gaminama. Platintojas pasidera dėl kainos, patikina, kad sueis betkoks š ir va jūs ir turit brangias atliekas. Vokietys ras betkokį neatitikimą ir išsiūs atgal visą partiją, tai ir turi net pigius kiniškus šudelis kokybiškiesklnius nei betkur. O kur vartotojas pats kaltas arba durnas ir turi nesamones kaip Lietuvoj ar sakykim Anglijoj.

Ar tikrai lidle buvote? Apie pieno produktus, - jau 10m atgal, kada vaziuodavau i komandiruote vokietijoje kaimynas prasydavo parvesti pakuote kefyro is lidlo. Ir prasydavo jis tikrai ne del to kad noredavo sutaupyti. Vartoju dabar ir as pieno produktus is lidl ir tikrai negaliu skustis kokybe. Kas liecia darzoves tai mano zmona isviso be kompromisu net neziurint i kaina perka tik lidl vien del ju kokybes. O ir kaina daznai skiriasi kartais nuo kitu tinklu. Tiesa IKI darzoviu pirkti mes nebandeme. Geografija tokia kad nelabai mums ten patogu pirktis. Vienintelis lidl minusas yra pasirinkimas. Bet sis minusas tikriausiai ir yra lidl stiprybe, leidzianti pasiulyti geriausias kainas. Dažnai lidl nuperku irankiu buiciai. Apie juos tikrai negalima snekti kaip apie auksciausios klases irankius. Tai stiprus vidutiniokas. Bet kadangi perkui buitinem reikmem o ne darbiniam kasdieniniam vartojimui. Man to uztenka. Juolabiau kad uz vidutnes klases iranki moku kaip uz zemiausios klases senukuose.

skirtingi brendai vienam fabrike nereiskia, kad kokybe nuo to prasteja. jei gamina suda ir tik vienas fabrikas - tas sudas ir bus visur, nesvarbu kontroliuos ar ne ten kazkoks vokietis. siti dalykai buna sutartyse - jokiu partiju niekas negrazina, o dedamos baudos.

Ziurekit, galbut pasikartosiu, ne as vienas protingas ant svieto, taciau yra toks dalykas kaip pasiula ir paklausa, kuri paprastai susibalansuoja pati savaime. Jeigu slamstas kainuoja brangiai, o lietuvis ji perka (nesvarbu, kad labai bumba), tai to slamsto ir toliau bus, ir jis kainuos brangiai. Tokia jau ta ekonomika. O ir i musu tula lietuvi paziurejus, tai atrodo kad ji su sakem kazkas varo i parduotuve ir liepia pirkt brangu suda uz jo sunkiai uzdirbtus eurus. Ka galima padaryt: 1. Nepirkt to, kas tavo supratimu kainuoja neadekvaciai. Nesvarbu, kad tu gali nusipirkt ir uz brangiai. Svarbu, kad tu suvoki neadekvacia kaina uz prastos kokybes preke ar paslauga, ir jos nemoki. Kuo daugiau tokiu zmoniu bus, tuo didesne itaka rinkai jie darys. Kol verksi, kad brangu ir sudas, bet vistiek pirksi - tol niekas nesikeis. 2. Ismokt ieskot. Kartais netgi skirtingose parduotuvese kainos skiriasi smarkiai, jau nekalbant apie apsipirkinejima internetu. Pilna internetiniu parduotuviu, kur prekes kainuoja pigiau, daznai net ir dvigubai. Yra begale informacijos tiek apie preke, tiek apie pardaveja - aprasymai, vertinimai, reviewai ir tt. Galima pasidomet, pasiziuret ir atsizvelgiant i tai - priimt sprendima, ar pirkti, ar ne. Kalbant apie buities prekes, maisto produktus, - mano manymu, yra okey vaziuot apsipirkt i Lenkija. Butent del to, kad ten kainos adekvatesnes. 3. Ir dar - yra prabangos prekes. Ir joms galioja tie patys kriterijai, kaip, kad auksciau isdesciau, taciau jos naturaliai kainuoja brangiai, nes yra zmones, kurie yra pasiryze moketi brangiai, uz prabangu (bet nebutinai kokybiska) daikta.

Aišku Lidlas nesiparina, ir tą skirtumą kainos Lietuvišką nuo Vokiškos, kaip už reklamą sumoka dalį Saboniui Kol valdžia užsimerkusi sėdi, nes visiems vienodai kol VP ir kitų centrų savininkai atkatus kiša, susitarinėja vieni su kitais kad pakelt kainas, vistiek žmonės neturės kur dingt. Visi norėjo komforto, dabar už tai susimoka daugiau. Vokiečiui kažkas nepatiko - pasiimk atgal, o Lietuvoj - ai sueis, negi važiuosi į turgų ar kaimą. Tai taip ir uždirbinėja elitas ant Maldyvų, naujų džipų ir namų draustiniuose. Kol žmonės dėl komforto geriau užtruks 15 min. bet išleis 30-50% daugiau nei reali vertė, tol taip ir bus. Nenueitų bent pusę miesto savaitę į parduotuves, va tai būtų akcijų-atrakcijų metas. Tuo pačiu ir maisto kokybė kaip trečio pasualio šalims už didesnę kainą. Visokių E, dachuję O jei norėsi pradėti biznį ir pasiūlysi mažesnę kainą nei prekybos centre tai užtasys negyvai po visokius teismus ir kitas biurokratijas.

Kiek girdėjau Lenkijoje PVM maisto prekėms yra 5%, Lietuvoje 21%. Tad nereikia norėti, kad jos kainuotu tiek pat kiek Lenkijoje.

Su įrankiais pradirbau daug Švedijoje. Hitachi - Pas mus plastikas vietomis guma, Švedijoje beveik viskas įvilkta į gumą. Dirbant tiek nesijaučia vibracija. Bent jau šios įmonės įrankių smarkiai jautėsi apdirbimo skirtumas.

neteko dar su hitachi susidurt. galbut tu ir teisus del ju. siaip gamybiniai kodai buna ant irankiu, galima atsekt is kurio fabriko, jei ju keli chalturas reikia aiskintis.

Tu teisus, todėr pas mus tokai betvarkė su viskuo. Ten normaliai išskirti keli PVM tarifai skirtingoms prekėms ir paslaugoms. Lenkija: 23% - standartinis PVV mokestis prekėms ir paslaugoms; 5% - sumažintas PVM kai kurioms: maisto prekėms, vaisių sultims, knygoms, laikraščiams ir agrikulturos reikmenims. 8% - irgi sumažintas PVM mokestis: maisto prekėms, geriamam vandeniui, farmacinėms prekėms, medicinos įranga neįgaliesiems, automobilinėms vaikų sėdynėms, transporto bilietams vandens ir kelių transportu, , taip pat laikraščiams ir žurnalams, įėjimams į mokamus parkus, TV/kabelinė tv, maisto išsinešimui, kai kuriems barams ir t.t. 0% - PVM bilietams (išsskyrus vandeniu ir keliais), bendruomenių išlaidoms. Vokietija: 19% - standartinis PVM prekėms ir paslaugoms. 7% - sumažintas PVM kai kurioms: maisto prekėms, geriamam vandeniui, medicinos įrangai neįgaliems žmonėms, bendruomenių išlaidoms, bileitams transportu keliais, geležingelio ir vadnens transporto bileietams, knygoms (išskyrus el. knygas), laikraščiams ir žurnalams, bilietams į kultūrinius renginius, rašytojams ir kompozitoriams (čia turbūt už kurinių panaudojimą), trašoms, viešbučių apgyvendinimo, bilietams į sporto renginius, sicialinėms reikmėms, augalų ir gėlių skynimui dekoravimo ir maisto reikmėms, aukso monetų ir juvelyrikos apmokestinimui. 0% - PVM bendruomenių išlaidoms ir tarptauninio transporto bilietams (išskyrus geležinkelius ir vandens transportą). Finišui, Lietuvėlė: 21% - standartinis PVM prekėms ir paslaugoms. 9% - sumažintas PVM: knygoms (ne el. knygoms), keleivių trnaportui, laikraščiams ir žurnalams, viešbučių apgyvendinimui, apšildymui. 5% - sumažintas PVM: medicinos įrangai neįgaliems žmonėms. 0% - PVm bendruomenių išlaidoms ir tarptautiniam transportui. Skirtumai žiaurūs, pas mus visos maisto prekės ir vanduo ir t.t. sukišta į 21%, o Lenkija ir Vokietija labai duag prekių pozicionuoja prie 5-8% PVM.

na mes taikom didelį PVM maistui, tačiau de fakto netaikom mokesčių ūkininkam. Gaunasi lyg ir savo maisto gamintojų proprogavimas tiek vidaus tiek eksporto rinkoms. Jei apmokestintume ūkininkus ir sumažintume PVM maistui lietuviškos prekės laikytų tokią pat kainą, importinės atpigtų. Taip, tai galėtų būti tiesa, tačiau Lietuvoje geri dalykai neveikia

Jo ble negražina, nemaka tiesiog ir viskas, žinot, kad būna tik pardavimo sutartys su tinklais kurie pasiima tik procentą nuo parduotų prekių, o prakės visą laiką priklauso gamintojui. Prekybos tinklui net nusispjaut jei kasnor jas išvagia, poto kai nuskaitomas brukšninis kodas ir sumoka pirkėjas, pelnas nuo pardavimo eina į pardavėjo sąskaitą, o visą kitą gamintojui. Aišku ne Lietuvoje. Grantinio aptarnavimo reikia kreiptis ne į pardavėją... Labai lengva atskirt, kaip domostracinio produkto iš prekbos salės negali parduot, nes jis nelabai egzistuojantis.