Kaip „Tesla“ gelbėsis iš problemų? Elonas Muskas išplatino rezonansinį laišką savo darbuotojams, kaip iš tikro reikia dirbti: sveikas protas yra aukščiau bet kokių taisyklių

Labai pritariu, kad mažiau susitikinėti, o daugiau dirbti. Pvz nesenai dirbau kompanijoje kur per dieną turėdavome mažiausiai du, o kartais tris "meetingus" iš kurių kiekvienas trukdavo apie 30min. Plius atsitraukimas nuo darbo, cigaretė/kava prieš mytingą, cigaretė kava po meetingo, dar neoficialiai reikia gi "aptarti" meetinga ir žiūrėk valandos nėra. O mytingas eilinis, rūtininis, nieko nauja kaip visad menedžmentas pasimaivo pritemptais rezultatais, darbuotojai padejuoja, kad tas ar anas kaltas, kad kažkas nepadaryta, pavapaliojama gūglėje ištrauktu motivacinių frazių ir mytas padarytas. Visiem nusiŠ, ant pezalų, visi išsiskirsto kur kam reikia. Čia taip labai sutirštintom smalmom pavariau, labai panašiai yra daugybėje kompaniju. Tie mytai prie keletą metų buvo įtraukti į dienotvarkę kažkokiam konkrečiam projektui, o paskui tiesiog tesiasi, nes visi nori ne myto, o laisvos valandos

Manau priklauso nuo žmogaus, gal kažkam tie meeting'ai į naudą. Aš pats turbūt paskutinį kartą ofiso aplinkoj dirbau prieš 8-10 metų, aptarimų daug neturėjom, bet ir be jų produktyvumas buvo tragiškas. Manau jei psichologinė atmosfera gera, darbuotojai motyvuoti tai ir per likusi/trumpą laiką nuveiks paskirtus darbus, o jei noro dirbt nėra tai ir be meeting'ų darbai stovės vietoj.

sita optimizavimo sistema neveikia savaime. turi but racionalizaciju skatinimas. aplamai cia dazniausiai jau projektavimo etape sprendziami klausimai. ir sitai idomu realiai labai mazai zmoniu. vienetams. o vadovai reikalingi stabilizacijai, o ne produktyvumui kelt. vadovu paskirtis - kad nestrigtu gamyba ir butu stabilus rezultatai. noret is ju dar ir optimizacijos - cia jau per daug uzsinorejo

Bent jau man dažnai tenka susidurti su situacija, kad darbą užstabdo problema, kurios tu nežinai kaip spręsti. Bet problemą spręsti reikia. Manau Munkui nepatiktų tokia situacija, bet iš šalies tada imi atrodyti didžiausias tinginys - slankioji darbe lyg ir be aiškaus užsiėmimo, kažką krapštinėji be aiškių rezultatų imiesi nelabai reikalingų darbų lyg ir pateisindamas savo neveiklumą prieš valdžią. Ir praeina diena kita ir žiūrėk šauna į galvą sprendimas kaip išsisukti arba ką daryti. Ir tas sprendimas ateina į galvą ne dirbant pagal suplanuotą darbotvarkę, o kada nors vakare namie vonioj kojas prausiantis. Tada ryte gerai nusiteikęs ateini į darbą ir veikla tik verda, tik sukiesi kaip vijurkas. O kai paskaitai tokias mintis apie begalinį produktyvumo kėlimą, apie kiekvienos minutės panaudojimą tai man taip toli nuo realybės tai atrodo tokia grioviakasio filosofija, kad kuo daugiau lopeta mosuosiu tuo daugiau griovio iškasiu ir daugiau uždirbsiu. Kažin ar ne tokios problemos ir stabdo tą gamybą.

Absoliuciai pritariu. Dar pridesiu, kazkodel kai kurie zmones isivaizduoja, kad didelems problemoms spresti reikia surinkti visus imanomus zmones i meet'a, lyg tai pagreitintu problemos sprendima. Ir tai yra absoliuti netiesa. Atsakomybe tampa kolektyvine, manageriai pradeda gilintis i technines problemas, kuriu neraukia, kazkokios tuscios kalbos... Taip pat, daug kas nesupranta, kad veiklos switchinimas irgi kainuoja. Nesvarbu, kad meet'as ar salutine veikla trunka 5-10 min. Nuostolis yra daug didesnis, gali siekti ir valanda.