Ankstesnėje „Mokslo sriuboje“ nagrinėta ypač svarbi tema – skurdas visuomenėje. Kodėl Lietuvoje net penktadalis žmonių skursta, nors išteklių, mokslininkų teigimu, yra pakankamai? Ką galime padaryti? Šįkart laidos kūrėjai siūlo laidos tęsinį.

Šalių laimės indeksas ir daugybė tyrimų atskleidžia, kad žmonės yra laimingesni tose valstybėse, kur yra mažesnis skurdas ir nelygybė. Bet ar tikrai valstybė turi padėti visiems skurstantiems? Galbūt to nereikia daryti?

„Jei atveža kokį nors susišaudžiusį nusikaltėlį, peršautą kur nors gaudynėse, tai gydytojas nepradeda moralizuoti, kad jam taip ir reikia, nes pasirinko tokį gyvenimo būdą. Tiesiog ruošia tą žmogų operacijai ir gelbėja jo gyvybę. Medicinoje tie dalykai yra aiškūs, o socialinėje srityje jie dar nėra aiškūs ir pripažįstami“, – teigia VU sociologas prof. dr. Romas Lazutka.

Galbūt kai kuriems atrodo, kad nemaža dalis žmonių Lietuvoje piktnaudžiauja pašalpomis. Kaip manome, kiek žmonių Lietuvoje naudojasi socialinės paramos išmokomis? Galbūt 10–15 procentų? Iš tiesų, šiuo metu paramą gauna apie 4 procentai žmonių.

VU sociologė dr. Jekaterina Navickė pastebi, kad siekiant atsijoti piktnaudžiaujančius pašalpomis, yra prikurta tiek daug taisyklių, kad žmonės, kuriems tikrai reikia pagalbos, kartais nesikreipia ir vengia jos. „Tas procesas nėra malonus, o galiausiai maksimali išmoka šiuo metu yra 122 eurai“, – sako mokslininkė.

R. Lazutka atkreipia dėmesį, kad turtingųjų atsakomybė už visą visuomenę yra labai reikšminga skurdo mažinimui. Tai galėtų išspręsti progresiniai mokesčiai. Tačiau, žinoma, yra labai stiprios jėgos, kurios nenori mokėti daugiau mokesčių. Nepaisant to, kad yra turtingi, jie nori būti dar turtingesni. Tada sakoma, kad nieko čia nepadarysi, nors kitų šalių pavyzdžiai rodo, kad tikrai galima susitvarkyti.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Mokslo sriuba

Komentarai (37)