Viso pasaulio iškiliausius mąstytojus, praturtinusius ekonomikos mokslą, iš esmės galima suskirstyti į tuos, kurie atstovauja dominuojančią neoklasikinę paradigmą, ir tuos, kurie aršiai ją kritikuoja. Pastarieji priklauso XIX–XX amžių sandūroje susiformavusiai austrų ekonomikos mokyklai, kurios pamatiniais dinamiškos ir laisvos rinkos sampratos principais grįsta ir kriptoekonomika. Todėl jeigu palaikote kriptovaliutas, vadinasi, mąstote kaip austrų ekonomikos mokyklos šalininkas.

Prieštarauja socialiniam teisingumui

Austrų ekonomikos minties tradicija, neretai manoma, yra atskaitos taškas intelektinei revoliucijai. Jos plėtros pradininku laikomas Karlas Mengeris. Pagrindinis jo studijų tyrimo objektas ne struktūros, kaip buvo tapę įprasta, bet individualus žmogus kaip verslininkas bei kaip vartotojas. K. Mengerio kritika nukreipta į tokias panacėjas kaip socialinis teisingumas, kuris vadovaujasi žmonių skirstymu į struktūras, apibendrintais elgesio modeliais, ir tuo, kad jų „tvarkai“ palaikyti reikia centrinio planuotojo, strateguojančio, kaip viskas bus. Neva jūs dirbsite, užsidirbsite, mokėsite mokesčius, gausite gydymą, išsilavinimą, kitas privilegijas, ir tokiu būdu vyraus teisybė.

Austrų mokyklos pradininkas, užuot palaikęs dalinai arba totaliai centralizuotą tvarką, kalbėjo apie spontanišką rinkos tvarką. Pasak jo, nėra ir negali būti vieno viską išmanančio proto ar institucijos, kadangi žmonių generalizavimas neefektyvus – visi esame su skirtingomis patirtimis ir pasaulėžiūromis.

Dėl šios priežasties niekam, siekiančiam tvarkyti ar kištis į visuomenę, logiškai net neįmanoma įgyti visos informacijos arba žinių, kurios leistų tenkinti siekį visiems „pagerinti“ socialinę tvarką. Ekonomikos Nobelio premijos laureatas Friedrichas von Hayekas socializmą vadino intelektine klaida ar logine negalimybe.

Žmonės patys, be trečiosios šalies įsikišimo geba bendradarbiauti ir organizuotis. Dėl to viską apimančios valdžios, tam, kad žmonės priimtų teisingus sprendimus, austrų ekonomikos minties šalininkų teigimu, nereikia. Minimali valdžia, tradicijos sekėjų nuomone, yra įmanoma ir veikia netgi geriau, nes instituciniai įstatai neatima teisės žmonėms patiems spręsti ir neiškreipia jų sprendimų. Tokį organizavimo būdą galima būtų pavadinti netvarkinga tvarka.

Prieštarauja monetarinei politikai

Austrų mokykloje būtent Ludwigui von Misesui geriau negu kam kitam pavyko spontaniškos rinkos sampratą pritaikyti naujoms sritims, kur ji dar nebuvo taikyta. L. von Misesas pastūmėjo austrų teorijos plėtrą į pinigų, kredito bei ekonomikos ciklų, dėl kurių apkaltino monetarinę politiką, problematiką.

Problemų, pasak jo ir jo pasekėjų, kyla kai dėl manipuliavimo pinigais bankų sistemai didinant kreditą be realių santaupų verslininkams suteikiami papildomi finansiniai ištekliai (nauji pinigai), kuriuos jie panaudoja realiai investuodami, tarsi santaupų visuomenėje būtų padaugėję, nors iš tikrųjų taip gali ir nebūti. Kredito plėtra, neparemta ankstesniu taupymu, anot austrų mokyklos šalininkų, iškraipo pinigų gamybos struktūrą ir tokiu būdu padaro ją per daug imlią kapitalui. Dėl to padarytos didelės investavimo klaidos anksčiau ar vėliau turi atsiskleisti ekonomikos recesijos pavidalu.

Štai pavyzdžiui, įsivaizduokite nedidelę salą, kurioje tėra 10 žmonių, kurių kiekvienas turi po 10 eurų. Nesunku suskaičiuoti, kad saloje iš viso cirkuliuoja 100 eurų. Ar kas nors tokiu atveju gali parduoti savo prekes ar paslaugas už 120 eurų? Negali, tiesa? Net jei visi susitelktų ir sudėtų savo santaupas – pinigų transakcijai atlikti ir sandoriui įgyvendinti vis tiek nepakaktų. O kas jeigu kiekvienas salos gyventojas turėtų nebe 10 eurų, o po milijoną ir iš viso saloje cirkuliuotų 10 milijonų? Ar dabar kas nors galėtų savo prekę ar paslaugą parduoti už 120 eurų ar net 5 milijonus? Taip, juk saloje cirkuliuoja užtektinai pinigų. Atrodytų, akivaizdu, ko reikia, kad prekių ar paslaugų kainos augtų – reikia daugiau pinigų. O už tai yra atsakingas centrinis bankas.

Centrinių bankų monetarinės politika gali būti pražūtinga

JAV federalinis rezervų bankas (FED) dar trečiajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje sąmoningai vykdė dirbtinės kredito plėtros programą. Nors prekių ir paslaugų kainos greitu metu reikšmingai nekilo, tačiau augant visuomenėje cirkuliuojančių pinigų kiekiui, susiformavo didžiulis finansinis burbulas. Burbului sprogus JAV ištiko Didžioji ekonominė krizė (1929 – 1933 m.).

Didžioji ekonominė krizė kilo JAV, tačiau išplito po visą pasaulį. Europoje skaudžiausiai ją išgyveno Vokietija. Hiperinfliacija joje buvo tokia didelė, kad kainos kartais vos kas porą dienų padvigubėdavo. O už šį chaosą Vokietijos ekonomikoje buvo atsakingas būtent šalies centrinis bankas („Reichsbank“), kuris dar Pirmojo pasaulinio karo metais į ekonomikos sistemą dirbtinai įšvirkštė pinigus.

„Akivaizdu, kad vienintelis būdas iš kredito sistemos pašalinti žmonių įtaką yra nutraukti bet kokį tolesnį nepadengtų pinigų leidimą /…/ Būtų klaida manyti, kad dabartinė valiutų sistema gali išsilaikyti. Ji savyje jau turi savo pražūties sėklas – nepadengtų pinigų plėtra būtinai ją sunaikins“, – teigė L. von Misesas.

Minčiai pritarė ir žymus laisvosios rinkos šalininkas, 1976 m. Nobelio premijos ekonomikoje laureatas Miltonas Friedmanas sakęs:

„Infliacija yra piniginis reiškinys. Ją sukuria arba sustabdo centrinis bankas“.

2017 m. pabaigoje abejonę dėl infliacijos tikrosios kilmės atskleidė ir pati FED pirmininkė Janeta Yellen.

„Mūsų supratimas apie jėgas, skatinančias infliaciją, turi trūkumų“, – sakė ji.

Bandymai pristatyti alternatyvių valiutų idėjas masėms

Bitkoino, kaip pirmosios virtualios valiutos, atsiradimas išprovokavo daugiau nei bet kada anksčiau ekonomikos diskusijų, kurios sukasi būtent apie austrų ekonomikos mokyklos idėjas. Iki bitkoino austrų tradicijos sklaida buvo labai lėta, mat reikalavo didelių pastangų kovoti su biurokratinėmis institucijomis, kurios, žinoma, buvo suinteresuotos austrų mokyklos judėjimą slopinti ir kritikuoti.

JAV pinigų gamintojų agresiją puikiai demonstruoja vykusi vadinamoji „laisvės dolerių“ („Liberty Dollars“) byla. Smunkant JAV dolerio kursui, būdą grąžinti pasitikėjimą valiuta 1998 m. sugalvojo Bernardas von NotHausas, įsitikinęs, kad kiekvienas pilietis turi teisę į alternatyvią valiutą. Iš tauriųjų metalų nukaldinti doleriai JAV cirkuliavo beveik dešimtmetį, iki kol FTB konfiskavo visus laisvės dolerius ir įšaldė jų banko sąskaitas. Laisvės dolerio kūrėją federalinis teismas apkaltino pinigų padirbinėjimu ir „vidaus terorizmu“.

Anksčiau – auksas, šiandien – kriptovaliutos

Austrų minties tradicijos skatina atsigręžti į seną kaip ir pati žmonija modelį – savanoriškus abiem sandorio pusėms naudingus mainus pačių susikurtomis prekėmis. K. Mengerio teigimu, labiausiai mainomos prekės tampa pageidaujamos ne tik vartojimui, o ir kaip pati mainų priemonė, kaip, pavyzdžiui, buvo su auksu. Taip laisvosios rinkos ekonomikoje atsiranda pinigai.

O aukso kiekio, priešingai nei fiat valiutos, biurokratinio mechanizmo naudai dirbtinai staigiai nepadidinsi, tad ir kainos stabilios. Šiuo požiūriu aukso alternatyva šiandien galima laikyti kriptovaliutas, kadangi šių, esant neveiksmingai biurokratijai, taip pat neįmanoma (išskyrus kai kurias išimtis) dirbtinai ir ilgam „išpūsti“.

Bitcoin – intelektinės revoliucijos epicentras

Bitkoinas, pritraukęs didžiuosius pasaulio protus, mačiusius pasaulio socioekonomikos problemas, stulbinančiai pagreitino procesą, apie kurį visais laikais kalbėjo spontaniškos ir laisvos rinkos šalininkai. Masėms žmonių panorus sužinoti apie bitkoiną, masės atsigręžė ir į austrų ekonomikos minties paradigmą. Ją palaikydami, jie sukėlė milžinišką bitkoino kainos kilimą ir sumaištį finansinėse rinkose.

Neatsitiktinai bitkoino kūrėjas Satoshi Nakamoto yra didelis austrų ekonomikos mokyklos, ypač L. von Miseso, idėjų gerbėjas. Ethereum kriptovaliutos kūrėjas Vitalikas Buterinas puikiai apibendrino, kas yra intelektinės revoliucijos epicentras:

„Austrų ekonomikos mokykla man buvo kaip pasaulis“.

Bitkoin.com vadovas Rogeris Veras atskleidė, kad jo gyvenimas taip pat kardinaliai pasikeitė, kai susipažino su austrų ekonomikos minties tradicija.

Dėl herojiškų ir nuostabių protų, kurie pradėjo austrų ekonomikos mokyklos istoriją, ir dėl tų, kurie tęsia šį palikimą, šiandien ši minties tradicija evoliucionuoja. Neaplenkdama kriptoekonomikos srities, šiandien ji dinamiškoje ir laisvoje visuomenėje formuoja naujus standartus.

Straipsnį parengė kriptovaliutos.lt

Komentarai (8)