Baigei mokyklą ir šiemet pradėsi studijas arba darbus? O galbūt jau dirbi arba studijuoji, ir galvoji tai tęsti arba mesti? Bet kuriuo atveju - sveikinu. Pasaulis yra tau po kojomis... tik gal dar nebūtinai tai žinai.

Diskusijos ir patarimai apie karjeros pasirinkimą bei kintančius darbuotojų samdymo modelius pastaruoju metu tapo ypač aktualūs. Kaip tik dabar visas pasaulis išgyvena be galo įdomų pokytį: X kartą (žmones, gimusius tarp 1960 ir 1980) darbo rinkoje keičia Y karta, arba tūkstantmečio vaikai (millennials, gimę tarp 1980 ir 1996), kurie jau sudaro daugiau kaip 30 proc. darbo jėgos visame pasaulyje. Dar daugiau sumaišties atsineša savo karjeras jau po truputį pradedanti Z karta (gimę nuo 1996 m.).

Aiškiausia šiuose pokyčiuose yra viena: sąlygas šiandien diktuoja tikrai nebe darbdaviai. Būtent jie turi derintis ir keisti savo darbuotojų pritraukimo bei darbo organizavimo metodus pagal tai, kaip pasaulį mato ir kuria tie, kurie šiandien ieškosi darbo. Lygiai taip pat šią jėgos persvarą turi suprasti ir patys Y ir Z atstovai: jūsų rankose šiandien yra daugiau galios ir laisvės, nei patys įsivaizduojate.

Kadangi Z karta dar tik pradeda ateiti į darbo rinką, čia laimės tie, kas spės laiku pasiruošti jos priėmimui. Darbdaviai turi suprasti, kad dabar paraiškas teikiančių naujų darbuotojų nebegalima vertinti pagal tuos pačius kriterijus, kaip kad buvo mokoma prieš dešimtmetį. O visi jauni žmonės, kurie po mėnesio pradės, tęs arba mes studijas, o gal nutars metus praleisti keliaudami - visi jie taip pat turėtų labai atsargiai vertinti aplink girdimus karjeros patarimus, kurių galiojimo laikas jau gali būti pasibaigęs.

Vienas iš dažniausiai girdimų patarimų jaunam žmogui - tai raginimas „išsilaikyti” (dar blogiau - jei patariama net „iškentėti”) kiekviename darbe tokį laiko tarpą, kuris nekeltų įtarimų būsimiems darbdaviams (arba „gerai atrodytų gyvenimo apraše”). Tačiau šis „maksimaliai minimalus” laiko tarpas darbo rinkoje vis labiau trumpėja: daugelis mūsų senelių visą gyvenimą dirbo vieną ir tą patį darbą, mūsų tėvai tipiškai pakeitė tarp 3 - 5 darboviečių, tačiau mano kartoje šis terminas nuo maždaug 5-ių metų jau sutrumpėjo ir iki 6-ių mėnesių.

Baigdamas mokyklą neabejojau, kad buvau „tiksliukas”, todėl be dvejonių įstojau į fiziką. Tik pradėjęs studijuoti supratau, kad tai, kas ir kaip dėstoma, aš kuo puikiausiai galėčiau - jei norėčiau - išmokti internete. Bet nebenorėjau. Nutariau, jog noriu ekonomikos. Ten praėjo dar dveji metai, tačiau man ir vėl buvo aišku, kad tai nėra mano vieta. Tuo metu, kai visi bendraamžiai jau atsiiminėjo fizikos diplomus, aš buvau jau du kartus metęs universitetą, ir tebeturėjau tik vidurinį išsilavinimą.

Tačiau visa tai, ko man trūko ekonomikoje, pastūmėjo atrasti verslo vystymo studijas Didžiojoje Britanijoje. Sporte išugdytas užsispyrimas ir noras pagaliau baigti universitetą padėjo susikaupti, ir išvykęs per metus pabaigiau trejų metų studijas ir atsiėmiau diplomą. Žinojau, kad esu savo vietoje, žinojau, kad gavau būtent tai, ko ir norėjau - žinojau ir tai, kad niekada nebūčiau sugalvojęs rinktis verslo vystymo, jei nebūčiau pirma išbandęs kitų dviejų specialybių. Jas išbandyti, ir abi jas mesti, buvo geriausi mano sprendimai studijuojant.

Šiandien galiu gailėtis nebent to, kad man netikusių studijų nemečiau anksčiau. Tačiau šią mintį geriausiai įsisąmoninau patekęs į darbo rinką, ypač - į startuolių pasaulį. Čia kompanijos gimsta ir miršta ypač greitai. Jeigu joms lemta iškilti - tai irgi bus aišku pakankamai ankstyvoje stadijoje. Tačiau to beveik niekada nesuprasi neįėjęs į jų vidų.

Iki „Revolut” darbavausi penkiuose kituose įvairių sričių ir įvairaus amžiaus startuoliuose. Viename iš savo darbų išbuvau devynias dienas - tačiau kai tapo aišku, kad čia savęs nematau, nebuvo jokios prasmės laikytis tos darbo vietos tik dėl „tvarkingo” įrašo gyvenimo aprašyme. Todėl dabar kaskart, kai turiu progą kam nors patarti dėliojantis karjeros planą, visada pabrėžiu: geriau dešimt kartų keisti darbą kas metus ar pusmetį, bet galiausiai atrasti tai, kas tau patinka, nei 10 metų būti vienoje vietoje, nors jau po pusmečio aišku, jog tai - ne tau.

Antras patarimas - išnaudokite technologijas ir socialinius tinklus ne tik laisvalaikiui, bet ir profesinių pažinčių mezgimui. Šiandien pasaulyje kone visi žmonės yra vienas per kitą nutolę vos per du kitus, ir tokios tarptautinės pažintys gali padėti patekti net į didžiausias kompanijas. Tiek nauji startuoliai, tiek ir tokie gigantai kaip „Facebook” ar „Google” darbuotojus samdo remdamiesi tuo pačiu principu: pirmiausiai jie rekomendacijų prašo iš savo darbuotojų. Logika paprasta: jei pas mane dirba šis puikus programuotojas, labai tikėtina, kad jo pažinčių rate yra panašaus lygio programuotojų. Todėl aktyvus profesinio tinklo plėtimas ir santykių palaikymas vieną dieną gali atverti duris į svajonių darbo pokalbį.

Bet kuriuo atveju - eikite į darbo paieškų žaidimą su savomis taisyklėmis. Nepamirškite, kad esate ne tik būsimi darbuotojai, bet ir būsimi savo produktų ir paslaugų vartotojai, todėl ateitis - tai jūsų žaidimo aikštelė.

Andrius Bičeika - „Revolut“ verslo plėtros vadovas

Komentarai (4)