Ką apie gyvenimą ir investicijas mano I.Laursas, kodėl nenori investuoti į namus, kuo skiriasi JAV ir lietuvių mentalitetas, kas nutiko JAV viršijus greitį ir kaip jį vijosi policija

Komentarai Prisijungti

Viršuje:   Seniausi | Naujausi

Jzps 2018-11-06 09:22
Puikus interviu ir protingas žmogus.
AAA000 2018-11-06 09:34
cia irgi paistalai teverti zemo intelekto veikejo. jei tu savo aplinkoje nesutinki zmoniu su geru supratimo lygiu - tai nereiskia kad tokiu zmoniu nera. daug veiklu yra tiesiog beprasmiskos, kad vertetu gilintis. bet tai nereiskia kad zmogus negali to perprast - jei nores. va sitoj vietoj konkreciai susimauna
Nukainotas 2018-11-06 09:37
Skruzdės nėra žmogaus konkurentas dėl planetos resursų... :)
- 2018-11-06 09:57
Man tik įdomu,kodėl sakoma, kad neįmanoma suprasti to, kas vyksta tuose DI?
AAA000 2018-11-06 10:14
kaip kodel? kad algos ar resurso daugiau gautu tiesioginis parazitinis interesas.
elgoog 2018-11-06 11:06
Mano nuomone, Ilja Laurs yra toks verslininkas/investuotojas, kos Vanagas yra lenktynininkas. Abu is eterio niekada neislendantys narcizai.
Almiasas 2018-11-06 11:59
Skaitau aš šį interviu ir vis tiek nesuvedu visų galų Viena vertus Ilja proto tikrai turi - juk ne bet kas gali sukurti kompaniją, kurią vėliau pardavė už 50 lemų USD Kita vertus mane glumina įsitikinimas, kad dirbtinis intelektas, kurio veikimo nesupranta patys kūrėjai, gali geriau valdyti valstybę: , kad mums gali pakenkti. Primena filmą Terminatorius 3: mašinų prisikėlimas. Ten visą internetą apima virusas, ima neveikti atsiskaitymas banko kortelėmis, stringa ryšiai, tada bėdos tvarkymui paleidžiamas dirbtinis intelektas SkyNET, kuris jau paleidžia branduolines raketas.
Shinigami 2018-11-07 08:15
Lietuvių problema yra tame, kad visko nori dabar ir nemokamai. Arba tiksliau sakant dauguma lietuvių to nori, bet ne visi. Bet dauguma nurodo verslo krypti, nes jie sudaro daugiausiai pajamų. Ateina užsakovas į įmonę ir sako: kiek kainuos atlikti darbą? Paskui sako: per brangų, reikia nuolaidos. Nes kaimynas atlieka pigiau. Tada jį pasiunčiam pas ta kaimyną kad jam atliktu darbus. Po poros metu grįžta vergdamas krokodilo ašaromis, koks tas kaimynas negeras ir kaip jį išdūrė. Pinigus pasiėmė, o darbų ne atliko arba atliko taip blogai jog dabar turi šimtatūkstantines baudas ir šansą bankrutuoti. Nes už visa chaltūra atimta licencija užsiimti verslu ir tik ištaisęs chaltūra atgaus licenciją. O ko jis tikėjosi, kad profesionalų darbą (kuriam atlikti reikalingas magistro išsilavinimas) jam atliks kokybiškai, greitai ir pigiau nei kainuoja maksimos kasininkė? Bet dėl tokios elgsenos tenka mažinti kainas ir dirbti ne taip kokybiškai kaip reiktu, nes kitaip neišgyvensi. Arba surasti visokių priežasčių didinti kainai darbo eigoje. Tas pats vyksta ir valstybiniuose konkursuose. Kai laimėtojas pasiūlo kainą mažesnę, nei kainuotu padaryti chaltūrą, o paskui kaina smarkiai išsiplečia ir tampa dvigubai didesnė, nei kainuotu padaryti profesionaliai. Su DI panika, tai iš vis yra nesąmonė. Visu pirma kompiuterinė technika dabar yra per daug žemame lygyje kad jį galėtu save suvokti ir kažko užsinorėti. Antra, darbui naudojama specializuota DI, kuri skirta atlikti tam tikra darbą, o jei tai su darbu nesusiję tai nesugebėtu pasakyti kiek bus 2 + 2. Nors ir gali analizuoti žmogaus DNR kodą. Yra žmonių kurie nesuvokia kompiuterio sandaros ir kompiuteri vadina "procesoriumi", ką jau kalbėti apie jo veikimą. Bet tai žmonės projektuoja kompiuterio mikroschemas ir visa jo veikimą. O kad tai padaryti reikia suprasti kaip jis veikia. Kol vieni nesupranta kiti supranta. Todėl jei kažkas sako, kad nesupranta DI veikimo, vadinasi jis yra paprastas "useris", o ne DI architektas. Žinoma, jei kažkokiam sprendimui priimti reikia išanalizuoti labai daug duomenų, DI visus tuos duomenys iš analizavo ir priėmė sprendimą, o tu tuo metu krapštei ausi, tai kaip gali suprasti kodėl priimtas būtent toks sprendimas? Bet kai išanalizuosi visus duomenys kuriuos išanalizavo DI, tada ir suprasi kodėl DI priėmė tokį sprendimą. Čia tas pats kas vienų metu vaikui, kuris nežino kas yra matematiką parašyti, kad 2 + 2 = 4. Jis taip pat pasakys kad nesupranta iš kur gautas toks atsakimas. Problema su DI gali atsirasti kai reikia priimti ne pati geriausia sprendimą, bet tinkama pagal esamas moralines ir kitokias normas. DI tikrai pasisakytu už mirties bausmes daugkartiniams nusikaltėliams arba nusikaltėliams kurie už grotu turės praleisti ne viena dešimtmetį. Nes ekonomiškai ne apsimoka jų išlaikyti kalėjme ir žymiai pigiau yra atlikti egzekucija be jokių žaidimų ir tampimusi kurie gali užtrukti dešimtmečius. DI priėmė sprendimą egzekucijai ir ant kitos dienos ją atlikai. Viskas kainuotu tik kelis šimtus eurų. Bet tai morališkai vakarų pasaulyje yra nepriimtina. Todėl sprendimų kurie gali būti susije su moralinėmis nuostatomis DI negalės priimti dar labai ilgai, o tai reiškia ir valstybės valdymą. Nes valstybės valdymas susijęs su morale ir piliečių norais, o ne kas geriausia valstybei. Nes tai kas geriausia valstybei nebūtinai geriausia jos piliečiams arba bent jau jų daliai.
Almiasas 2018-11-07 11:27
Apie dirbtinį intelektą ir su tuo sisijusias problemas yra ilgas straipsnis Visą straipsnį galit paskaityti čia: https://www.technologyreview.com/s/6040 ... art-of-ai/ Tai va kokie čia nepaprasti reikalai su tuo dirbtiniu intelektu.
gytis13 2018-11-07 13:55
Na, reiktų truputį padirbėti su tais dirbtinio intelekto metodais ir klausimas kaip DI tai padaro pasirodys kvailokas. Tiesiog nėra vienos palyginimo sąlygos, kuri nulemia sprendimą ir kaip žmogus yra įpratęs. Vietoj to yra koks tūkstantis sąlygų, kurios veikia vienu metu ir neišeina to apibendrinti to paprastai ir suvokiamai. Aplamai, jeigu uždaviniui išeina parašyti algoritmą, kaip nors kad jei a daugiau už b ir t.t., jam nereikia dirbtinio intelekto metodų, nes algoritmas geriau ir aiškiau. Dirbtinis intelektas tinka ten, kur algoritmą parašyti problemiška, tačiau galima pririnkti daugybę sprendimo pavyzdžių. Tada uždavinys sprendžiamas ne aprašant algoritmą, o mokant sistemą iš įvedamų duomenų. Praktiškai tai gali būti vaizdo atpažinimo uždavinys. Pabandykite aprašyti programinių algoritmu kuo skiriasi Onutė nuo Birutės ir suprasite kam DI reikalingas. O panaudojus pvz, DI dirbtinių neuronų tinklą, tinklas apmokomas kad čia Birutės o čia Onutės nuotrauka. O į tinklo įėjimą padavus Birutės nutrauką kuri prieš tai nematyta tinklas atpažins kad tai Birutė. O kas ten tinklo viduje susisuko neaišku, bet galų gale tampa ir nesvarbu. DI darbe svarbu apmokymo duomenys, o ne algoritmas