Kas būna, kai radioaktyvias atliekas supili į klozetą? Neįtikėtina istorija iš D Britanijos ()
Jungtinėje Karalystėje niekada nebuvo tokios baisios branduolinės katastrofos, kaip Černobylyje, tačiau teigiama, kad praėjusio amžiaus 8-ajame dešimtmetyje įvyko kiek keistesnis incidentas, kurio dalyviais tapo tualetas ir radioaktyvios atliekos.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
2015 metais miręs itin populiarus fantastikos ir satyros rašytojas Terry Pratchettas savo esė rinkinyje papasakojo labai įdomią – ir be abejonės keistą – istoriją iš tų laikų, kai jam teko dirbti atominės elektrinės, priklausiusios Britanijos Centrinės elektros energijos gamybos valdybai, atstovu spaudai.
Savo pasakojimą jis pradeda teiginiu, kad nors atominė elektrinė ir gali būti pastatyta pagal saugiausius standartus – bet vienas paprastas darbuotojas vis tiek gali sukelti chaosą.
Šį incidentą autorius pavadino „Fredo veiksniu“ – bet tai nereiškia, kad incidentą sukėlusio darbuotojo vardas iš tikrųjų buvo Fredas. „Fredas nebuvo blogas žmogus, jis taip pat nebuvo blogas darbuotojas. Jis tapo nekalta kitų žmonių prielaidų auka“, – rašo T.Pratchettas.
Tokio tipo situacijų mes turėdavome nemažai. Štai, pavyzdžiui, turėtų būti neįmanoma, visiškai neįmanoma sugalvoti išpilti radioaktyvias atliekas į tualetą. Bet niekas to nepasakė Fredui“, – pasakoja rašytojas.
Esė rašoma, kad kai Fredas baigė valyti reaktoriaus viršų, jis paėmė kibirą radioaktyvių atliekų, kurios jam atrodė tik kaip paprasčiausias purvinas vanduo, ir išpylė visa tai į tualetą. Na, o netrukus po to medikai-fizikai, tikrindami surenkamąjį kanalizacijos šulinį, išgirdo, kaip Geigerio skaitiklis ima traškėti.
„Galiausiai inžinieriams teko sukti galvą, kaip tarp 300 tūkst. litrų š... surasti radiaktyviąsias medžiagas“, – prisimena rašytojas.
Buvo sušauktas susitikimas, kuriame dalyvavo nuotekų valymo ir atominės elektrinės darbuotojai. Čia jie aptarė, kaip reikėtų spręsti šią sudėtingą ir keistą problemą. „Galiausiai jie sugalvojo „meistrišką“ išeitį: išpumpuoti visą kanalizacijos turinį į cisternas, nugabenti jas į Midlendo regione esančią šiluminę jėgainę ir ten viską sudeginti.
Vėliau pelenai buvo išberti ant konvejerio juostos ir praleisti per Geigerio skaitiklį“, – rašo T.Pratchettas. Pats autorius teigia buvęs „sužavėtas“ tokio plano išradingumu, tačiau jis iš tiesų padėjo atpažinti ir pašalinti radioaktyvias medžiagas.
Galų gale tokios keistos situacijos itin paveikė T.Patchettą, kuris turėjo valdyti visas atominėje elektrinėje kilusias krizes ir kontroliuoti, kokia informacija pasiekia žiniasklaidą – todėl jis nusprendė pakeisti darbą ir pradėjo rašyti knygas.
Jis teigė, kad trečdalį vieno savo romano jis parašė po to, kai „viena iš atominių elektrinių, kurioje jis dirbo atstovu spaudai, sprogo“. Tačiau vėliau jis kiek patikslino aplinkybes, sakydamas, kad „na, ji techniškai nesprogo, tiesiog įvyko nedidelis nutekėjimas. Tikrai nedidelis. Vargu ar kas nors jį pastebėtų. Ir niekas nemirė. Patikėkite manimi“.
T.Pratchettas daugiausia rašė satyrinę maginę fantastiką ir savo laiku jis buvo iškovojęs tiek produktyviausio, tiek vieno populiariausių Britanijos rašytojų titulą – o galiausiai buvo įšventintas ir į riterius. Keletas jo knygų yra išleista ir lietuvių kalba. Šiuo metu rodomas ir serialas, pastatytas pagal bendrą T.Pratchetto ir Neilo Gaimano romaną „Good Omens“ (liet. „Gera lemiantys ženklai“).
