Ar egzistuoja koks nors prietaras, jog žmogus, apie kurio mirtį buvo neteisingai pranešta, ilgai gyvens? Jei taip, tuomet CNN daug kam padovanojo nemažai metų.

Naujienų kompanijų valdymas yra labai sudėtingas darbas, reikalaujantis daug atidumo ir dėmesio detalėms. Nors didžiosiose žiniasklaidos korporacijose dirba daugybė žmonių, kampai vis tiek yra kertami. Pavyzdžiui, CNN, pasirodo, perdirba nekrologus - vienam mirusiajam skirtas tekstas vėliau panaudojamas kitiems.

Tai skamba kaip prasta mintis, tačiau dar prastesnė idėja yra neapsaugoti savo juodraščių. 2006 metais CNN puslapyje aptikti nekrologai buvo išties tragikomiški. Jonui Pauliui II tekusiame tekste buvo rašoma, kad jis buvo aistringas lenktynių mėgėjas, o politikui Dickui Cheney'iui skiras nekrologas paminėjo ir netikėtą titulą – jis, pasirodo, yra mylimiausia Jungtinės Karalystės močiutė.

Popiežius Jonas Paulius II mirusiu paskelbtas nekartą. Pirmą kartą CNN suklydo 1981 metais, kuomet buvo pasikėsina į Popiežiaus gyvybę. Antrą kartą CNN suklydo jau 2006 metais, kuomet iškilo paminėtas nekrologų pluoštelis. Trečią kartą pasidarbavo „Fox“ – apie Popiežiaus mirtį pranešė viena diena per anksti.

Tačiau sugrįžkime prie tos CNN klaidos. Tuomet į viešumą iškilo pusiau parengti nekrologai Ronaldui Reaganui, Geraldui Fordui, Nelsonui Mandelai, komikui Bobui Hope'ui ir dar keliems garsiems žmonėms. Nors gimimo metai buvo nurodyti teisingai, visi šie žmonės, pasak CNN, mirė 2001 metais. Gali būti, kad nekrologai buvo paruošti tuomet arba naudojamas šablonas automatiškai parinkdavo tokią datą. Tačiau kas iš tiesų tuomet įvyko?

Viskas yra labai paprasta – CNN apsižioplino. Vieta puslapyje, kuri buvo skirta turinio vystymui, tapo prieinama be jokio slaptažodžio. Tai – administratorių klaida. O nekrologų pluoštas buvo paruoštas todėl, kad naujienų svetainės jaučia spaudimą turinį paruošti kiek įmanoma greičiau ir efektyviau. Negalima laukti, kol žmogus mirs, kad jam būtų paruoštas nekrologas. Todėl juodraščiai paruošiami iš karto. Nors tuomet CNN jautė gėdą, galite neabejoti, kad nekrologai iš anksto ruošiami ir dabar, o kitos svetainės irgi pasitikrino savo struktūrą bei viešus prieigos kanalus.

Beje, išankstiniai pranešimai apie mirtį gali turėti ir netikėtų pasekmių. Marcusas Garvey, juodųjų nacionalistas, politikas ir verslininkas, 1940 metais patyrė insultą. 52-ejų metų vyras tuomet laikraštyje perskaitė jam skirtą nekrologą, kur jis buvo vadinamas „bankrutavusiu, vienišu ir nepopuliariu“. Tai perskaičius įvyko antrasis insultas ir aktyvistas mirė. Tokie žodžiai jam skirti buvo todėl, kad jis skatino finansinę juodaodžių atskirtį nuo baltaodžių, tačiau tuo pat metu bendravo ir su baltųjų nacionalistais. Jis prieštaravo rasių maišymuisi – šlykštėjosi romantiniais ryšiais tarp skirtingų rasių atstovų. Tuo pat metu kūrė verslus, skirtus juodaodžiams, ir iš jų, žinoma, pelnėsi, tačiau save pristatė kaip teisių gynėją ir finansinės nepriklausomybės kūrėją.

Julijus Cezaris 21 mūsų eros metais susirgo, todėl poetas Klutorijus Priskusas jam parašė panegiriką. Priskusas ją iškilmingai perskaitė priešais kilmingas damas. Pasklidęs gandas apie tai, kad Priskusas tikisi Cezario mirties, baigėsi poeto egzekucija.

Abe'as Vigoda nugyveno ilgą gyvenimą – mirė sulaukęs 94-erių. Galbūt dėl to ne kartą buvo pranešta, kad „Krikštatėvio“ aktorius mirė. Tai tapo pokštu ir buvo sukurtas puslapis Abevigoda.com, kuriame buvo galima pasitikrinti, ar aktorius gyvas. Kai Vigoda mirė, puslapis nuo lankytojų antplūdžio buvo nulūžęs, tačiau dabar veikia.

Komentarai (1)