6 maisto ir kosmetikos produktų priedai, kurie buvo neteisingai apšaukti žalingais - ar reikia bijoti mononatrio glutamato?  ()

Internetas vartotojams suteikė didžiulę galią: šiais laikais jie yra labai gerai informuoti apie cheminius junginius, esančius maiste, drabužiuose, buities produktuose. Tik štai bėda: ne viskas, ką randame internete, yra patikima ir aktuali informacija, rašo „Science Alert“.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Egzistuoja sąrašai junginių, kurie turi sąsajų su onkologinėmis ligomis, reprodukciniais sutrikimais ar autizmu. Tačiau kai kuriuos junginius į šiuos sąrašus žmonės – nebūtinai specialistai – įtraukia visai be reikalo ir klijuoja jiems „sveikatai žalingų“ etiketes.

Žinoma, absoliučiai kiekvienas chemikalas – net ir gryniausias vanduo – gali būti toksiškas. Mat labai daug kas priklauso nuo dozės, kontakto su tuo junginiu dažnumo ir individualaus jautrumo.

Pateiksime jums 6 junginius, kuriuos žmonės yra linkę vadinti „toksiškais“ arba „nesaugiais“, tačiau jokie moksliniai tyrimai nepatvirtina, kad jie kelia kokią nors grėsmę žmonių sveikatai.

Aspartamas (dirbtinis saldiklis)

Anksčiau šis saldiklis buvo vertinamas kaip kancerogenas, tačiau mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad jis neigiamo poveikio sveikatai neturi, o jo reputacija buvo sugadinta visai dėl kitų priežasčių.

Visuomenei susirūpinimą dėl dirbtinių saldiklių saugumo kelia su žiurkėmis atlikti moksliniai tyrimai, po kurių aspartamo vartojimas buvo susietas su kraujo onkologinėmis ligomis – leukemija, limfomomis. Tačiau ir JAV Maisto ir vaistų administracija FDA, ir Europos Maisto saugumo agentūra EFSA nurodo, kad aspartamą vartoti saugu.

Didžiausias aspartamo trūkumas tikriausiai yra tas, jog jo neretai dedama į saldžiuosius gazuotus gėrimus, kurių vartojimas ne visada yra saugus. Moksliniai tyrimai parodė, kad gazuoti gėrimai gali pastiprinti angliavandenių badą ir netgi tapti nutukimo priežastimi.

Sacharinas (dirbtinis saldiklis)

Šis junginys taip pat kadaise (gandų pagrindu) buvo siejamas su vėžiniais susirgimais, tačiau pagrindo jo bijoti nėra. Visiškai nekaloringas saldiklis su onkologinėmis problemomis taip pat buvo susietas atlikus tyrimą su žiurkėmis. Prieš 30 metų JAV netgi įstatymiškai reikalavo visus produktus, kuriuose esama sacharino, pažymėti specialiu ženklu, kuriame nurodyta, jog „nustatyta, kad sukelia vėžį laboratoriniams gyvūnams“.

Po to, kai kita mokslininkų grupė išsiaiškino, kad tyrime naudotos žiurkės ir šiaip buvo linkusios į šlapimo pūslės uždegimą, šis klaidingas tyrimas buvo atšauktas. O vėliau buvo atlikta dešimtys tyrimų, kuriais jokio ryšio tarp sacharino ir vėžio nenustatyta.

2016 metais JAV Nacionalinė toksikologijos programa pašalino sachariną iš kancerogenų sąrašo.

Aliuminis dezodorantuose

Praėjusio amžiaus pabaigoje buvo paskleistas itin plačiai baimę pasėjęs elektroninis laiškas, tikinęs, kad antiperspirantuose esantis aliuminis gali sukelti krūties vėžį. Laiške buvusi informacija buvo grindžiama preliminariais mokslinio tyrimo rezultatais, tačiau per daugiau nei dešimtmetį vykdyti kiti tyrimai šį įtarimą paneigė.

Ir Europos Komisijos Vartotojų saugumo mokslinis komitetas, ir JAV Vėžio bendruomenė nerado aiškios sąsajos tarp krūtų vėžio ir antiperspirantų su aliuminiu.

Tyrimų rezultatai rodo, kad iš antiperspirantų per odą absorbuojama tik labai nedidelė aliuminio dalis – nepakankama, kad šis elementas būtų vertinamas kaip grėsmingas.

Parabenai

Šie junginiai į kosmetiką dedami tam, kad grožio produktuose neaugtų bakterijų kolonijos.

2004 metais nedidelės apimties tyrimas konservantus parabenus, kurie yra naudojami gaminant kosmetiką ir odos priežiūros priemones, susiejo su krūtų vėžiu, tačiau to tyrimo metodologija buvo ydinga. Tyrimo autoriai egzistuojančiame krūties vėžio audinyje ieškojo parabenų, tačiau nesiaiškino, iš kur jis atsirado ir ar jis tapo vėžio išsivystymo priežastimis.

Taip pat būta susirūpinimo, kad parabenai gali trikdyti hormoninę sistemą panašiai, kaip estrogenas, tačiau dažniausiai naudojami parabenai savo fiziologiniu poveikiu nė iš tolo neprilygsta estrogenui.

JAV Maisto ir vaistų administracija nerado jokių aiškių įrodymų, kad parabenai kosmetikoje turi kokį nors poveikį žmogaus sveikatai. Nors veikiausiai poveikis yra: parabenai saugo kosmetikos produktus, kad juose neaugtų bakterijos.

Mononatrio glutamatas

1968 metais biomedicinos srities tyrėjas paskelbė, kad po to, kai pavalgo kinų maisto, patiria galūnių tirpimą ir širdies virpėjimą. Anot jo, šių simptomų priežastis buvo maisto priedas, vadinamas MSG arba mononatrio glutamatas, kurio taip pat esama perdirbtuose mėsos produktuose, bulvių traškučiuose, konservuotose daržovėse ir dar labai daug kur.

Paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje FDA apmokėjo mononatrio glutamato tyrimų apžvalgą, kurios išvados aiškios: šį junginį vartoti saugu. Nustatyta, kad žmonės, patyrę galvos skausmus, tirpimą ar mieguistumą, galima suvartojo didelius MSG kiekius „ant tuščio skrandžio“.

Nepaisant išteisinimo, MSG reputacija negerėja: apie 42 proc. amerikiečių iki šiol vengia visko, kame yra MSG.

Sulfatai

Sulfatai šampūnuose yra nė kiek nežalingi, jeigu neturite įgimto jautrumo sulfatams.

Produktų etiketes įdėmiai studijuojantys žmonės kartais būna linkę pirkti šampūnus arba kitas prausimosi priemones, kurios būna pažymėtos „Be sulfatų“. Tačiau priežastis sulfatų baimintis nėra. Šie junginiai dažniausiai reikalingi tam, kad atliktų paviršiui aktyvios medžiagos (PAM) vaidmenį. Iš esmės tai yra šiek tiek neįprasta muilinanti medžiaga, leidžianti efektyviau nuplauti riebalus.

Praėjusio amžiaus pabaigoje po pasaulį pasklido įsitikinimas, kad sulfatai yra kancerogeniški, tačiau naujesni moksliniai tyrimai šios teorijos nepatvirtina. Vieninteliai žmonės, kurie sulfatų iš tiesų turėtų vengti, yra žmonės su būklėmis, padidinančiomis jautrumą sulfatams, nes šie gali pasižymėti odą sausinančiu, dirginančiu poveikiu.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: 15min.lt
(11)
(8)
(3)

Komentarai ()