Įstrižainė dar ne viskas: kaip išsirinkti geriausią TV? ()
Kokios įstrižainės televizorius geriausiai atitiks poreikius? Kokią įtaką turi žiūrėjimo atstumas? Kokie yra skirtingų ekranų technologijų privalumai ir trūkumai? Tai tik keli dažniausiai žmonėms kylantys klausimai renkantis naują televizorių.
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Atėjus rudeniui mokiniai grįžta į mokyklas, o televizijoms tai – naujų sezonų metas, ne išimtis ir populiariausia Lietuvoje „Telia“ išmanioji televizija. Savo sezono pradžią paskelbsime sekmadienį, pakviesdami žmones į nemokamą HBO serialo „Černobylis“ peržiūrą jo filmavimo aikštele tapusiame sostinės Fabijoniškių mikrorajone, po atviru dangumi. Ir nors turinys yra karalius, žmonėms ne mažiau svarbu, kaip jį žiūrėti. Būtent dabar daug žmonių nusprendžia atsinaujinti savo televizorius, o vienas dažniausiai kylančių klausimų – kaip jį išsirinkti? Todėl nusprendėme parengti trumpą ir aiškią atmintinę“, – sako „Telia“ televizorių pardavimo vadovas Simonas Tilindis.
Jis atkreipia dėmesį, kad renkantis naują televizorių svarbu atsižvelgti į įvairius faktorius: kaip dažnai, kokiu atstumu jį žiūrėsite, kur stovės ar kabės pats televizorius, kokio pobūdžio turinį mėgstate ir taip toliau. Be to, šiuo metu televizorių kainoms didesnę įtaką turi net ne jų įstrižainė, o įdiegtos technologijos, lemiančios rodomo vaizdo kokybę. Taigi vienas 49 colių įstrižainės televizorius gali kainuoti per tūkstantį eurų, o kitas, gerokai didesnis, 65 colių įstrižainės TV bus trečdaliu pigesnis. Žinoma, tokias pat technologijas turintis didesnis ekranas atsieis brangiau – tačiau ar verta?
Įstrižainė
Pirmas dalykas, kurį turite nuspręsti rinkdamiesi televizorių, yra jo įstrižainė. Jei kambarys, kuriame stovės televizorius yra nedidelis ir televizorių žiūrėsite mažesniu nei 2 metrų atstumu, jums pilnai užteks 32–46 colių ekrano. Didesnius, 52–65 colių įstrižainės, televizorius rekomenduojama žiūrėti mažiausiai 2–2,5 metrų atstumu.
Didžiausias atstumas nuo televizoriaus turėtų neviršyti jo įstrižainės, padaugintos iš trijų. Pavyzdžiui, jei turite 42 colių (107 cm) įstrižainės TV, žiūrėdami didesniu nei 3,2 metrų atstumu jausite nepatogumą – subtitrai, TV valdymo meniu ir kiti užrašai bus sunkiai įžiūrimi. Tuo metu 65 colių (165 cm) ekraną geriausia statyti ne toliau kaip 5 metrų atstumu.
S. Tilindis pastebi, kad kuo didesnis televizoriaus ekranas, tuo didesnę reikšmę įgauna ir jo raiška. Mažesniam, iki 32 colių įstrižainės, ekranui dar užtenka HD raiškos (1366x768 tšk.). Tiesa, jei jį naudosite ne kaip televizorių, o kompiuterio ekraną ir sėdėsite per rankos atstumą, tokia raiška jau gali badyti akis – tokiu atveju patartina rinktis „Full HD“ (1920x1080 tšk.) ekraną.
Nuo 32 iki 42 colių įstrižainės TV raiška turėtų būti bent „Full HD“, o jei planuojate pirkti didesnį televizorių, patartina žvalgytis į „Ultra HD 4K“ (3840x2160 tšk.) raišką turinčius modelius, ypač jei sėdėsite minimaliu atstumu nuo ekrano. Šiuo metu 4K raiškos turinio dar nėra daug, bet jo daugėja, be to, šiuolaikiniai televizoriai turi raiškos pagerinimo („4K Upscaling“) technologiją, tad skirtumą tikrai jausite.
Ekranų technologijos
TV žiūrėjimo patirčiai didelę įtaką turi ne tik ekrano dydis, bet ir įvairios ekranų ir vaizdo apdorojimo technologijos.
„Patys ekranai skirstomi į dvi pagrindines kategorijas. Pirmoji – LED, tai šiuo metu pigiausia ir populiariausia ekranų rūšis. Iš esmės tai yra skystųjų kristalų (LCD) ekranai, kurių galiniam apšvietimui naudojami šviesą skleidžiantys LED diodai. Šie televizoriai ilgaamžiai, jų vaizdo kokybė gera, tačiau žiūrint didesniu nei 20 laipsnių kampu matomos blyškesnės spalvos, taip pat jų kontrastas ir tamsūs atspalviai nėra tokie idealūs, kaip OLED televizorių“, – teigia „Telia“ atstovas.
Kita kategorija – OLED televizoriai. Juose tiek spalvas, tiek šviesą skleidžia atskiri diodai, todėl šie ekranai išgauna tikslias spalvas nepriklausomai nuo žiūrėjimo kampo, pasižymi itin dideliu kontrastu ir idealia juoda spalva. Tiesa, šis malonumas kainuoja – šie televizoriai yra bemaž dukart brangesni nei LED TV.
Taip pat yra tarpiniai variantai, pavyzdžiui, QLED technologijos ekranuose iš esmės naudojami LED ekranai, tik jie turi papildomą vadinamųjų kvantinių taškų („Quantum Dot“) sluoksnį, pagerinantį spalvų atvaizdavimą ir užtikrinantį geresnį vaizdą žiūrint didesniu kampu. Kiti gamintojai savo patobulinimams suteikia kitus vardus – IPS/LED, „NanoCell“, „Triluminos“ ir t.t. Visų jų esmė ta pati: atvaizduojamos ryškesnės spalvos ir geresni matomumo kampai. Kadangi vieno vaizdo kokybės matavimo vieneto nėra, įvertinti jų skirtumus belieka savo akimis.
Svarbų vaidmenį atlieka ir kitos televizoriuose įdiegtos technologijos. 4K UHD televizoriuose dažnai sutinkamos įvairios plataus dinaminio diapazono (HDR) technologijos, kurių pagrindinė užduotis – perteikti tikroviškesnį, didesnio detalumo vaizdą. Bazinė šios technologijos versija yra HDR10, taip pat plačiai naudojama HLG HDR, aukštų specialistų vertinimų sulaukia „Dolby Vision HDR“. LED televizorių gamintojai tamsių atspalvių blankumo problemą sprendžia ir kitais būdais, pavyzdžiui, vienas ekrano sritis apšviečia smarkiau, o kitus LED pašvietimą pritemdo ar visai išjungia („Local Dimming“ technologija).
Išmaniosios funkcijos
Televizoriaus pasirinkimui įtakos taip pat gali turėti kitos juose integruotos funkcijos. Ir nors dabar dauguma prekyboje esančių televizorių turi išmaniąsias funkcijas, ne visos jos vienodos.
Pavyzdžiui, DLNA leidžia belaidžiu būdu TV ekrane rodyti nuotraukas ir filmus iš telefono ar kompiuterio. „Miracast“ perkelia išmaniojo telefono ar planšetės ekrano vaizdą į TV. „WiFi Direct“ susieja televizorių su kitais įrenginiais be prieigos taško ar „WiFi“ maršrutizatoriaus. PVR funkcija leidžia įrašyti pasirinktas programas į USB, vidinę atmintį ar išorinį diską.
Be to, kai kurie gamintojai prie aukščiausios klasės televizorių prideda „Magic Remote“ pultelį, kuriuo įrenginį galima valdyti gestais ar balso komandomis anglų kalba.
S. Tilindis primena, kad konkretaus modelio pasirinkimą gali lemti ir kur kas paprastesni faktoriai: „Kai kurie klientai ateina tiksliai žinodami, kokio gamintojo televizoriaus nori. Kitiems svarbu, kad įrenginys neatrodytų „pigiai“, turėtų tvirtą metalinį korpusą. Sprendimui įtakos gali turėti net turima TV spintelė – jei ji siauresnė nei ekrano plotis, reikės televizoriaus su stovu centre, o ne dviem kojelėmis šonuose. Atrodytų, smulkmena, bet reikiamo dydžio TV spintelė gali kainuoti pusę tiek kiek televizorius ar dar brangiau.“
Apibendrinant, jei televizorių žiūrite kasdien, mėgstate sporto varžybas, lenktynes, žavitės spalvinga gamtos dokumentika ar žaidžiate kompiuterinius žaidimus, į jį verta investuoti daugiau. Juk šis daiktas tarnaus ne vienerius metus, tad kiekvienas patobulinimas turi didelę reikšmę: ryškesnės spalvos, sklandžiau persidengiantys kadrai, mažesnis vėlinimas. Kita vertus, jei tik retsykiais įsijungiate filmus ar serialus ir didelių reikalavimų nekeliate, pakaks ir pigesnio modelio – svarbiausia išsirinkti tinkamą dydį, kad netektų žlibinėti.