Vintas Cerfas parašė protokolus, kuriais kompiuteriai gali bendrauti tarpusavyje. Dabar dirbantis Google vyr. IT evangelistu, jis teigia, kad tinklas yra galinga globali gėrio jėga

Kai interneto pirmtaku ARPANET 1969 spalio 29 dieną nusiųsta žinute buvo pradėta kompiuterinių tinklų era, Vintas Cerfas buvo 26 metų bakalauras duomenų paketų tinklų grupėje Kalifornijos universitete, Los Angele. Nuo tol ji buvo centrine interneto evoliucijos figūra. Su Robertu Kahnu jie parašė TCP/IP, perdavimo kontrolės protokolą ir interneto protokolą, kuriais paremtas tinklo veikimas. Ilgą laiką buvęs atviro interneto rėmėju, 1992 jis su Kahnu ir kitais įkūrė ne pelno siekiančią organizaciją Internet Society, kurios tikslas išlaikyti šį idealą. Nuo 2005 metų, jis buvo pagrindinis Google IT evangelistas

Jūs kartais vadinamas interneto tėvu. Ar galite paaiškinti, ką nuveikėte?

Žinoma, nevaikštinėjau, planuodamas, kaip būsiu vadinamas interneto tėvu ar kokiu nors artimu jo giminaičiu. Mudu su Bobu Kahnu 1973 metais ėmėmės spręsti JAV Gynybos departamento iškeltą problemą. Tuo metu vieninteliai sėkmingi tinklai buvo tarp kondicionuojamuose kambariuose stovinčių kompiuterių. Reikėjo, greta specialių telefonų tinklų, kompiuterių sujungimui dar panaudoti palydovus ir mobilias radijo stotis. Spręsdami šią problemą, o tai užtruko šešis mėnesius, sukūrėme protokolų, procedūrų, formatų ir mechanizmų rinkinį, kuriais kompiuteriai galėjo bendrauti tarpusavyje.

Ar tuo metu supratote, iki ko tai gali išaugti?

Manau, tikėjome, kad tai itin galinga technologija, nors visų jos panaudojimo galimybių, garantuoju, nežinojome. Bet kūrėme sistemą taip, kad ji būtų itin lanksti ir kad būtų galima nesunkiai įjungti naujus protokolus, tinklus ir tinklodaros technologijas. Padarėme jas tokias atviras, kaip tik įmanoma, ir kvietėme visus dalyvauti sistemos įgyvendinime ir vystyme. Nusprendėme technologijos visiškai nepatentuoti, pašalinti visus jos priėmimo kliūtis. Sakyčiau, tai buvo gan sėkmingas sprendimas.

Ar toks atvirumo idealas egzistuoja ir dabartiniame internete, kuriame dominuoja privatūs interesai ir didelės kompanijos?

Tai sudėtingas klausimas. Labai retai architektūra gali susitvarkyti su tokiu augimu, koks vyko internete. Kalbant apie dideles kompanijas, taip, masto ekonomika tikrai yra. Bet konkurencija labai stipri ir nauji žaidėjai gali rastis gan nesunkiai, netgi Kinijoje, kurios vyriausybė, numanoma, kontroliuoja internetą šalyje. Pažvelkite į [Kinijos e.komercijos gigantą] Alibaba, atsiradusį iš niekur. Ir esame matę anksčiau didžiulių kompanijų, kurios dabar tokios jau nebėra: tarkime, AOL ir Yahoo. Tad, besijaudinantys dėl sėkmingų kompanijų, turėtų atminti, kad sėkmė nėra garantuota.

Dabar esate Google vyr. IT evangelistas. Ką tai reiškia?

Visas mano darbas buvo nukreiptas į interneto gausinimą. Tikiu, kad yra geriau turėti interneto prieigą, nei jos neturėti. Kasdieniame gyvenime iš interneto gaunu nepalyginamai daugiau naudos, nei trūkumų. Tai jokiu būdu nereiškia, kad ten nėra dezinformacijos ar panašiai. Tai primena vaikštinėjimą Londono gatvėmis: jei nebūsi atidus, grės realus pavojus.

Ar taip nėra nuvertinamos interneto grėsmės?

Ar žinojote, kad žmonės bibliotekose randa bombų ir ginklų gamybos receptus? Juk tai siaubinga, ar ne? Internetas supaprastina informacijos gavimą, bet esu visiškai tikras, kad teigiami jo efektai nusveria neigiamus. Spausdinimo mašinos išradimas sukėlė panašias problemas: Amerikos Revoliuciją iš dalies stimuliavo anonimiškai spausdinami traktatai. Susitaikėme ir priėmėme spausdintą žodį ant popieriaus, tikiu, susitvarkysime ir su skelbiamu internete.

Ar atsaku į šią problemą galėtų būti griežtesnis kontroliavimas, ką žmonės gali daryti internete, ir ko ne?

Ne. Manau, tai būtų itin kenksminga. Yra režimai, kurių netenkina tai, kad žmonės internetu gali ieškoti informacijos, ja dalintis, koordinuoti savo veiksmus. Visi, kas stebėjo Arabijos pavasarį 2011 metais, įvertins mobiliųjų technologijų ir socialinių medijų svarbą jo organizavimui. Žvelgiu į tai iš Vakarų perspektyvos, kad jungtys ir informacijos prieiga yra itin vertingi dalykai ir turėtų būti skatinami. Bet jie taip pat sukelia netikslios informacijos ir dezinformacijos plitimą. Privalome išmokti su tuo tvarkytis, nepaversdami interneto autoritarine aplinka, kurioje žmonės negalėtų laisvai reikštis.

Ar galėtų tokios kompanijos kaip Google nuveikti kažką daugiau?

Interneto kompanijos veikia finansiniuose ir teisiniuose rėmuose. Reikia daug nuveikti, kad šalys bendradarbiautų ir drauge įveiktų regėtas negeroves. Mums reikia švietimo. Reikia žmonių, galinčių kritiškai mąstyti apie tai, ką matome ir veikiame internete, gebančių analizuoti ir atskirti nekokybišką informaciją. Ir reikia, kad sąmoningai kitus klaidinantiems žmonėms kiltų pasekmės.

Minėjote prieigos svarbą. Ar šis mūšis jau laimimas?

Esame dar tik pusiaukelėje. Maždaug pusė pasaulio yra internete, o didžioji kitos dalies pusė yra kaimiškose vietovėse, kur ryšys brangus. Yra teigiamų poslinkių, sprendžiant šią problemą, kuriant plačius palydovų tinklus, bei tiesiant kabelius ne tik tarp žemynų, bet netgi į salas Ramiojo vandenyno viduryje.

Kas labiausiai jus džiugina ir jaudina dabartinėje interneto raidoje?

Keli dalykai. Visų pirma, spartus interneto prieigos augimas, tai, kad daugėja Wi-Fi, be abejo 4G ir gal 5G. Dar, panašiai, patogumo ir galimybių prasme, ir jungiantis prie interneto įvairiausius prietaisus daiktų internetas, bet jis jaudina ir pavojaus prasme. Netinkami apsaugoti įrenginiai, tarkime, internetinė vaizdo kameros, tampa grėsme saugumui. Didėjanti priklausomybė nuo interneto gali padidinti daiktų trapumą.

Ar kada apmąstėte daiktų interneto problemų – ne tik saugumo, bet ir interneto pralaidumo ir energijos suvartojimo – aspektus?

Menkiau nerimauju dėl energijos poreikio ir anglies neutralumo problemų, nes galime veikti, naudodami iš „žalių“ energijos šaltinių. Daug labiau neramina šių prietaisų pažeidžiamumai, ypač, jeigu juos tiekiantys žmonės nesuteikia galimybės atnaujinti programinės įrangos ar jeigu naudojamos senos operacinės sistemos.

Esate mokslinės fantastikos mėgėjas – persikelkite 50 metų ateitin ir papasakokite, kaip bus pasikeitęs internetas?

Jis gali tebesivadinti internetu, bet būti visai kitoks. Manau, prisijungimai bus plačiai paplitę ir didžiąja dalimi – nematomi, galima bus prisijungti bet kur. Bus sunku rasti vietą pasaulyje, kur nebūtų interneto prieigos, gal iš didelių palydovinių tinklų. Jau turime interneto protokolus, kurie veikia Tarptautinėje kosmoso stotyje ir marsaeigiuose. Be jokios abejonės, po 50 metų bus tarpplanetinis tinklas, jungiantis Žemę, Marsą ir kitas planetas protokolu, pritaikytu tokių komunikacijų metu neišvengiamiems įvairiems užlaikymams ir trikdžiams.

Ar tai tebebus jūsų sukurtas originalus internetas?

Norėčiau taip pasakyti, bet negaliu, nes išsiaiškinome, kad TCP/IP tarpplanetiniams ryšiams netinka. Tad, sukūrėme naują, tarpplanetinei komunikacijai tinkamą protokolą, kurį pavadinome Bundle Protocol.

Kuo nors didžiuojatės ar apgailestaujate, žvelgdami į praėjusius 50 metų?

Žinoma, apgailestauju dėl to, kas buvo nuveikta kenksmingo. Bet tokia jau žmogaus prigimtis, ir reikia su tuo susitaikyti. Per 50 metų mes nepasikeitėme. Bet labai didžiuojuosi faktu, kad tai, ką sukūrėme, taip gerai išplito ir tuo, kas juo pasiekta. Norėčiau būti prisimenamas kaip žmogus, kuris labai stengėsi sukurti geresnį pasaulį.

www.newscientist.com

Komentarai (4)