Nerimą keliantys skaičiai: žmonijos išnykimo tikimybė jau kitąmet yra didesnė, nei įsivaizdavome (33)
Tikimybės yra iš ties įdomi, o kartais ir gąsdinanti matematikos sritis. Štai per visą savo gyvenimą turite 1 iš 700 000 tikimybę, kad ant jūsų nukris meteoritas, kai tuo tarpu tai, kad jus nutrenks žaibas, tikėtina ti 1 iš 10 000 000 atvejų. Nepaisant to, kad šie skaičiai atrodo dideli, perkant loterijos bilietą reikėtų beveik nesitikėti, kad laimėsite – kadangi tikimybė, kad tai nutiks būtent jums, viduštiniškai yra 1 iš 45 000 000.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Na, dabar tarp visų šių tikimybių apskaičiuota ir dar viena, kuri tikrai priverčia sunerimti – mokslininkai iš Oksfordo universiteto (D.Britanija) apskaičiavo, kad egzistuoja 1 iš 14 000 šansas, kad žmonija išnyks dar iki kitų metų.
Tiesa, ši tikimybė gali būti pritaikyta ir bet kuriems kitiems metams – be to, čia kalbama apie išnykimą dėl natūralių priežasčių: pavyzdžiui, asteroido ir Žemės susidūrimo arba milžiniško ugnikalnio išsiveržimo. Jei prie to pridedame iš žmonių kuriamus pavojus (tokius kaip klimato kaita ar branduoliai karai) – tikimybė tik išauga.
„Iš visų rūšių, kurios kada nors egzistavo, 99 procentai jų jau yra išnykusios. Bet nors žmonių veikla sparčiai didina gyvūnų nykimo greitį, tokie procesai reguliariai vykdavo ir anksčiau, dar prieš atsirandant žmogui. Dėl didelės dalies rūšių išnykimo yra kalti aplinkos pokyčiai, evoliucija ir karai tarp skirtingų gyvūnų rūšių“, – tyrime rašo mokslininkai.
Kitos priežastys, nurodomos tyrime, buvo staigios ir lėmė masinius rūšių išnykimus. Tarp tokių įvykių minimi susidūrimai su asteroidais, taip pat ugnikalnių išsiveržimas ar kiti įvykiai, kurių pėdsakus galbūt dar atrasime. Žinoma, iš karto kyla klausimas – ar tokios katastrofos gali kada nors išnaikinti ir žmoniją?
„Naudodami informaciją, kad Homo sapiens Žemėje gyvena jau apie 200 000 metų, padarėme išvadą, kad tikimybė žmonijai išnykti dėl natūralių priežasčių yra beveik garantuotai mažesnė nei 1 iš 14 000. Gali būti, kad ji greičiausiai yra mažesnė net ir už 1 iš 87 000“, – rašoma tyrime.
„Na, o jei žiūrėsime į ilgesnį laiko tarpą – visos mūsų Homo genties egzistavimą – tada tikimybė yra mažesnė nei 1 iš 870 000, tačiau vis dėl to hominidai (primatai, kuriems priskiriami ir žmonės), turi didesnę tikimybę išnykti, nei bet kurie kiti žinduoliai“, – prideda mokslininkai.
Žinoma, ši tikimybė gali būti didesnė vien dėl pavojų, su kuriais mūsų protėviai nesusidūrė: pavyzdžiui, dėl klimato kaitos arba branduolinio/biologinio karo. Prie to paties yra ir susidūrimo su asteroidu pavojus, galingų ugnikalnių išsiveržimas, žvaigždės sprogimas arba vakuumo kolapsas.
Šis paskutinis įvykis greičiausiai žmonijai būtų baisiausias. Vakuumo kolapso metu kosmose susiformuotų burbulas, kuriame jokie fizikos dėsniai neveiktų. Šis mirties burbulas tuomet plistų po visą Visatą ir naikintų viską savo kelyje.
