Šio konflikto dažnai nenorima prisiminti nei Vokietijoje, nei pačioje Suomijoje: kaip ir kodėl kilo Laplandijos karas? (1)
Laplandijos karas (suom. Lapin sota) – Lietuvoje mažai kam žinomas Antrojo pasaulinio karo epizodas, prasidėjęs 1944 m. rugsėjį ir pasibaigęs 1945 m. balandžio pabaigoje. Šiame tolimojoje šiaurėje vykusiame ginkluotame konflikte susirėmė buvusių sąjungininkų – Suomijos ir Trečiojo reicho kariuomenės. Kaipgi taip nutiko, kad ginklo broliai atsuko ginklus vienas prieš kitą, kodėl karas vyko būtent Laplandijoje ir kuo jis baigėsi?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šių įvykių priešistorė – 1939 m. rugpjūtį SSRS ir Trečiojo reicho pasirašytas Molotovo-Ribbentropo paktas, remiantis kuriuo Suomija priskirta sovietų įtakos sferai. Tų pačių metų lapkritį prasidėjusiame Žiemos kare didvyriškai kovojusiems suomiams pavyko apginti šalies nepriklausomybę. 1941 m. birželio 22 d., Vokietijai užpuolus Sovietų Sąjungą, Hitleris paskelbė, kad suomiai kovos drauge su vokiečiais, bet suomių politinė vadovybė stengėsi laikytis neutralumo, kol patys sovietai nepuls.
Birželio 25 d., kai sovietai ėmė bombarduoti suomių objektus, vyriausybės vadovas Jukka Rangellis paskelbė, kad Suomija stoja į karą su Sovietų Sąjunga. Per gana trumpą laiką suomiams pavyko atsiimti sovietų užgrobtas teritorijas ir užimti rytines etniškai giminingų karelų sritis. Tuo nuspręsta apsiriboti ir sustoti, nepaisant A. Hitlerio raginimų žygiuoti toliau į SSRS gilumą.
1944 m. birželį Raudonoji armija pradėjo didžiulį puolimą – Vyborgo-Petrozavodsko operacija. Atkakliai besipriešinančiai suomių kariuomenei vos beatlaikant sovietų spaudimą, vyriausybė Helsinkyje pradėjo ieškoti separatinės taikos su SSRS sudarymo galimybių. Maskva sutiko derėtis, bet suomiai turėjo patys išvyti Laplandijoje sutelktas Vermachto pajėgas, ne tik grįžti prie 1940 m. Suomijos ir SSRS sienų, bet ir atiduoti nikelio turtingą Petsamo sritį, penkiasdešimčiai metų perleisti Porkalos pusiasalį, išmokėti 300 milijonų dolerių reparacijų (dabar tai sudarytų maždaug 4,2 milijardo dolerių), atšaukti Suomijos komunistų partijos veiklos draudimą.
Nukreipti ginklus prieš buvusius sąjungininkus vokiečius – nelengvas sprendimas, tačiau tai buvo vienintelė galimybė išvengti sovietinės okupacijos, žudynių, represijų, išsaugoti šalies nepriklausomybę. Bet suomiai pasirinko... Generolo Hjalmaro Siilasvuo vadovaujami kariai stojo prieš kito generolo – vokiečio Lotharo Rendulico pajėgas.
Laplandijos karas – bendrajame Antrojo pasaulinio karo fone gana nereikšmingas, tačiau gana tragiškas buvusių sąjungininkų tarpusavio konfliktas, kuriame žuvo apie 1300 suomių ir apie 1000 vokiečių karių, buvo sugriauti miestai ir kaimai, suniokota infrastruktūra. Šiame kare neapsieita be kartaus išdavystės pojūčio ir abipusės paniekos, šio konflikto dažnai nenorima prisiminti nei Vokietijoje, nei pačioje Suomijoje.
Rašydamas knygą apie Laplandijos karą, autorius Mika Kulju daugiausia rėmėsi dalyvių dienoraščiais, šia tema išleista literatūra, vokiečių požiūrį į konfliktą padėjo suprasti susirašinėjimas su Waffen-SS jėgerių pulko veteranu. Jis siekė išvengti pokariu gimusių daugybės pagražinimų ir tiesos iškraipymų. Knyga iliustruota žemėlapiais, originaliomis nuotraukomis iš autoriaus kolekcijos ir Suomijos karo archyvo.