Šis tas ko apie „Milo Venerą“ turbūt nežinojote - kur pradingo Afroditės rankose? O gal tai ne Afroditė?  ()

„Milo Venera“ - helenistinio meno šedevras, viena garsiausių Senovės Graikijos skulptūrų, sukurta 130-100 metų prieš mūsų erą. „Milo Venera“ ne kartą pasirodė ir populiariojoje kultūroje, kuriami jos atvaizdą atkartojantys suvenyrai, ji net pasirodė animaciniuose filmuose. Tik kur pradingo jos rankos? Kaip jos galėjo atrodyti? Ir kas ji apskritai?


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

„Milo Venera“ buvo surasta atsitiktinai 1820 metais. Kas ją surado? Mes nežinome. Taip, supratote teisingai - mes negalime atsekti net tokios palyginti nesenos istorijos. Egzistuoja kelios viena kitą neigiančios „Milo Veneros“ suradimo versijos.

Buvusioje Milo gyvenvietėje, dabar vadinamoje Trypičiu, Milo saloje yra nemažai Senovės Graikijos griuvėsiu. „Milo Venerą“ tokių griuvėsių nišoje (ar uždengtoje oloje) aptiko Yorgosas Kentrotasas. Arba Yorgosas Bottonisas su sūnėnu Antonio. Arba Yargoso tėvas Theodorosas Kendrotasas. Skulptūra galėjo būti aptikta vasarį arba balandžio 8 dieną. Viena vertus, sunku suprasti, kaip mes pametėme net tokią neseną istoriją. Tačiau kita vertus, visi gyvenantys tokio dydžio kaimuose (Trypityje gyvena apie 400 žmonių) žino, kaip keičiasi tokios istorijos.

„Milo Venera“ surasta padalinta į dvi dalis - viršutinę, apimančią liemenį ir galvą, bei kojas su postamentu. Čia taip pat buvo keli rankos fragmentai bei kairė plaštaka su obuoliu. Kai kurios istorijos teigia, kad „Milo Veneros“ rankos buvo prarastos jau po suradimo, tačiau to jau neįmanoma patikrinti.

Mes žinome, kad „Milo Venera“ savo rankas prarado gana lengvai, nes jos buvo sukurtos atskirai. Rankų vietose dabar yra skylės, kur kadaise buvo metaliniai strypai, padėję sutvirtinti skirtingas skulptūros dalis. Tai kadaise buvo žinomas didesnių skulptūrų gamybos būdas.

Pagal subjekto stovėseną galima spręsti, kad „Milo Venera“ kadaise buvo pasirėmusi. Nors su tuo sutiko ne visi. Štai kaip „Milo Venerą“ įsivaizdavo jos atradimo metu:

Žinome tik tiek, kad ji laikė obuolį. O gal ne? Toje pačioje vietoje buvo surastos ir dar kelios kitų skulptūrų detalės, todėl ta ranka galėjo priklausyti kam nors kitam. Manoma, kad ten skulptūrų buvo ir daugiau, bet jas per amžius išnešiojo žmonės, pasiglemžė jūra ar porėta vulkaninė oliena.

Tiesą sakant, net nežinoma, kas sukūrė „Milo Venerą“. Ilgą laiką buvo manoma, kad tai - Praksitelio kūrinys, tačiau pagal užrašą ant postamento galima numanyti, kad tai - Aleksandro Antiokiečio darbas. Ir pasirėmusi ji galėjo būti į kitą skulptūrą.

Ir kas yra ta „Milo Venera“? Venera, žinoma, nėra jos vardas. Šis pavadinimas priskirtas pagal salos, kurioje rasta skulptūra pavadinimą, ir tai, kad joje vaizduojama moteris. Ilgą laiką manoma, kad tai - Afroditė, graikų grožio, meilės ir vaisingumo deivė. Tačiau egzistuoja nuomonių, kad tai - Amfitritė, jūros deivė ir Poseidono žmona. Kadangi skulptūra rasta saloje, manoma, kad čia turėjo būti vaizduojamas jūrinis personažas.

Skulptūra anksčiau puošė kokį nors pastatą, galimai antikinį teatrą. Jos aukštis - 203 cm.

Šiuo metu „Milo Venera“ saugoma Luvre. Šį muziejų ji paliko tik dukart. Pirmą kartą „Milo Venera“ evakuota 1871 metais, kai Paryžiaus gatvėse siautėjo socialistų revoliucionieriai. Jie ketino sudeginti daugybę kultūriškai reikšmingų pastatų ir kūrinių, ne šiaip dėl to, kad buvo agresyviai kvaili, bet dėl to, kad tikėjo, jog aukštos klasės menas yra aukštosios klasės pramoga. „Milo Venera“ buvo paslėpta policijos komisariato rūsyje. Ironiška, bet būtent šis pastatas ir buvo sudegintas, bet „Milo Venera“ išliko.

Antrą kartą „Milo Venerą“ teko gelbėti prieš pat Antrąjį pasaulinį karą - skulptūra kartu su daugybe kitų neįkainojamų meno kūrinių buvo saugojama Château de Valençay rūmuose.

Beje, ar žinote, kaip „Milo Venera“ išgarsėjo? Be jokios abejonės, tai yra ypatingas meno kūrinys, kurio šimtus metų niekas nematė. Menotyrininkai taip pat negali atsigrožėti tuo moteriško grožio idealu, kuriuo tikėjo žmonės prieš mūsų erą. Tačiau iš tikrųjų skulptūrą išgarsino prancūzai. 1815 metais Prancūzija turėjo grąžinti Napoleono pagrobtą „Medičių Venera“ - kitą Antikinės Graikijos šedevrą, kuris dabar eksponuojamas Florencijoje. Taigi, vos tik Luvras gavo „Milo Venerą“, buvo pradėta marketingo kampanija, siekiant įrodyti, kad ši skulptūra yra dar vertingesnė už „Medičių Venerą“.

Dabar tai net nėra svarbu. Tai yra ypatinga skulptūra, kuriai jau daugiau nei 2000 metų. Ar galite tuo patikėti? Amžiai keitėsi, keitėsi šalys, keitėsi pasaulis, klimatas, technologijos, o „Milo Venera“ mums vis dar yra graži skulptūra vaizduojanti gražią moterį.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Technologijos.lt
(37)
(3)
(34)

Komentarai ()