Darbo tikrai pakaks bent kelioms kartoms į priekį: profesionali vertėja apie profesijos užkulisius ir kodėl šito darbo nekeistų į jokį kitą pasaulyje

Pritariu nuomonei. Manau, kad nei vertėjai, nei jokie kiti specialistai neturėtų baimintis naujų technologijų plėtros. Jeigu darbą puikiai ar net geriau padaro mašina, kokia tokio darbo prasmė? Jau ir dabar kažin ar kas nori kapstytis po kiekvienoje kavamalės ar lygintuvo instrukcijoje besikartojantį techninį žargoną. Automatinės priemonės leidžia padaryti žymiai daugiau, šabloninį, besikartojantį tekstą palikti mašinai, o tuo metu pats vertėjas gali užsiimti žymiai prasmingesniais vertimais – tokiais, kurių mašina neįveikia. Kalbant apie mašininį vertimą, kad vertėjo profesija visiškai išnyktų, reikia visiškai užbaigto ir puikiai veikiančio dirbtinio intelekto. Bet kai toks dalykas atsiras, turbūt išnyks ir be galo daug kitų profesijų – žmonės užsiims tik kūryba ir asmeniniu tobulėjimu, o visus darbus dirbs robotai.

UTF, kiek tavo darbų sudaro techniniai/juridiniai, o kiek grožiniai/literatūriniai/žurnalitiniai tekstai, jei ne paslaptis? Ar tai bendrai kokia apkrova vertėjams? gerų vertėjų visada reikės, bet bendras vertėjų skaičius greit sumažės dešimtimis kartų. Vertėjas (imho) greit bus reikalingas tik grožinės/laisvalaikio literatūros vertimui, ir tam jis turi būti savotiškas rašytojas, neverčiantis visko paraidžiui. Manau techniniai vertėjai ir interpretatoriai pamažu užleis savo pozicijas, o jų yra didelė dalis. Ypač tarp germanų kalbų, galbūt italikų, kitas kalbas gai būt sunkiau perprasti ir nevisom kalbom yra finansinis stimulas (lietuviu?). Visgi google translate paleistas ne taip ir seniai, 2006 kaip statistinis-matematinis vertėjas, 2016 pridėtas AI. Kiek jam reikia įsikirsti į populiaras kalbas, dar 10-20metų? Kolegė iš vienamo sakė, kad vietnamiečių (lyg ir kinų?) kalboj labai paprasta gramatika. Rytoj perku arklys. Vakar valgau duona. Nėra laikų ir t.t. turėtų būti labai paprasta automatiškai versti anglų-> vienamiečių, bet vietnamiečių->anglų robotui bus daug sunkesnė užduotis.

. Prognozuojama, kad iki 2027 m. ji išaugs iki 46 mlrd. Ir visa tai – tobulėjant automatiniam vertimui, pagalbinėms vertimo technologijoms.

40->46 mlrd. per septynis metus yra 2% augimas kasmet. Tingiu dabar ieškot pre-covid infliacijos skaičių, bet primetant, kad tai būtų apie 1%, realus vertimo poreikio augimas liktų ~1%, kas yra tikrai zuikio ašaros. Mano nuomone, kad tokie skaičiai kaip tik parodo, jog vertėjams nebus patys geriausi laikai. Juolab, kad šitokios prognozės nenumato didelių technologinių šuolių, kas visai įmanoma, kadangi machine learning šiuo metu labai greit tobulėja.

Nelabai suprantu tokio požiūrio. „Greitu metu srityje įvyks totalus krachas ir visi liks be darbo“? Jeigu realiai tokios spekuliacijos būtų bent kažkiek rimtos, būtų atitinkamos prognozės, universitetai uždarytų vertimų katedras, palaipsniui mažintų vertėjų studentų skaičių, būtų pastebima kažkokia tendencija rinkoje. Iki šiol technologijos vertėjų darbo apimčių ne tik nesumažino nė per nago juodimą, bet ir padidino. Tiesiog dabar už tą pačią kainą galima išversti žymiai daugiau ir bent kol kas didelė dalis žmonių turinį valstybine kalba laiko vertybe, už kurią galima mokėti pinigus. Galbūt vieną dieną, kai visi kalbės angliškai, bus kitaip, bet kol kas tendencija rinkoje yra tokia, kokia yra.

Štai, pats pateikei šios problemos pavyzdį. Technologijos su laiku tik gerės, todėl siekiant išlaikyti pusiausvyrą su laiku reiks daugiau verčiamo teksto ir/arba mažinti vertėjų skaičių. Nemažės vertėjų skaičius dešimtimis kartų, bet abejočiau, jog jų reiks daugiau po 15-20 metų nei dabar.

Na mano nuomuonė neprieštarauja tavo skaičiams. Biudžetas auga 2%, bet automatinio vertimo biudžetas auga daugiau nei 2%. + Kaip pats sakai - vertėjas gali išversti daugiau. Tai fizinių galvų kiekis mažės, gal jau dabar mažėja. Taigi . Bet tie vertėjai kurie liks, jie dirbs geriau už statistinį šiandienos vertėją, sukurs daugiau naudos ir bus labiau vertinami. (arba kaip tik, būt vertėju bus daug lengviau nei yra dabar?). Kažkas panašaus kaip su buhalteriais, kai buvo pereita nuo skaikliukų prie kompiuterių. Kaži ar profesija kada nors išnyks, bet šiandien vienas buhalteris padaro 10 žmonių darbą. Mano močiutė buvo vyr buhalterė, bet kiek ją pamenu skaikliukais skaičiavo taip pat greit kaip mašinėle. Dėl vertimo poreikio. Šiandien daug ką galima išsiversti su google translate, ne idealiai, bet tiek, kad suprastum. Per ateinančius 10-50 metų šitoj sferoj tikrai galima tikėtis kokybinio šuolio. Ir man tai sufleruoja visiškai priešingą mintį nei tavoji - galbūt po 50 metų vis mažiau žmonių kalbės keliom kalbom, daugumai užteks elektroninio vertėjo tiek informacijos gavimui, tiek komunikacijai. (google kameros vertimas, realiu laiku verčiančios ausinės, chatai). Visai logiškas būtų Espiranto v2 atsiradimas, kas būtų techninė kalba, lengvai verčiama į bet kurią pasaulio kalbą, pagrinde naudojama automatinių vertėjų kaip tarpinis vertimo produktas. Tada kiekvieną kalbą būtų galima derinti kuo sklandesniam vertimui į/iš E. p.s. mano nuomuone yra trys labai skirtingi dalykai, kai reikia išversti grožinį kūrinį, notariškai patvirtintą dokumentą ir techninę literatūrą. Ir jei techninį tekstą galėčiau nors ir aš versti (savo srities), tai grožinės literatūros vertimas būtent nuo vertėjo gali būti arba tobulas, arba neskaitytinas.