Lietuvoje gyvena ne vienas žmogus, po kurio oda slypi vadinamasis „čipas“ (lustas). Ryžio grūdo dydžio mikroschema leidžia jiems namuose palikti aibę kortelių, mat viskas, ko reikia, – suprogramuota „čipe“. Tokią mikroschemą turintis Andrius pasakoja, kad procedūra tetruko 3 sekundes ir visai nėra pavojinga, nors jo mamai tai įvarė šiek tiek baimės.

Implantacija įvyko renginio metu

„Baltic Sandbox“ verslo plėtros vadovas Andrius Milinavičius su šia technologija gyvena jau 4 metus. Pašnekovas sako, kad niekas niekada neįtartų, jog jo rankoje, – „čipas“. „Mikroschema niekuo ne kitokia negu tai, ką jūs nešiojate savo piniginėje. Jeigu šiandien mes galime ateiti į barą ir atsiskaityti už kavą prilietę mobilųjį, tai ši mikroschema yra visiškai tas pats. Tai – tik žingsnelis į priekį, ir man nereikia nešiotis mobiliojo. Aš savo duomenis ar tai, kas reikalinga kokiai nors verifikacijai atlikti, visuomet turiu rankoje“, – pasakoja Andrius.

Andrius sako, kad biohakingo tema apraizgyta įvairiais mitais, nors tai yra judėjimas – žmonės pasiima, kas egzistuoja natūraliai gamtoje, ir sujungia su technologijomis. Viso to tikslas – progresas.

Jaunas vyras neslepia, kad ši tema jį seniai domino, o 2016 metais vykusioje LOGIN konferencijoje buvo galimybė savo akimis išvysti šioje srityje pirmaujančius švedų biohakerius.

Andrius pasakoja, kad šis judėjimas Švedijoje gerokai pažengęs: žmonės turi mažiau baimių ir daugiau noro naudoti technologijas savo gyvenimui tobulinti.

„Mes esame LOGIN konferencijoje, scenoje šneka toks nuostabus biohakeris Hanesas (Hannes Sjöblad – Delfi). Jis atvykęs sako: „Chebra, aš pats turiu tų „čipų“ ir su savimi jų atsivežiau. Jeigu salėje yra bent vienas, kuris norėtų šiandien implantuotis bent vieną „čipą“ ir išbandyti biohakingą šiek tiek iš arčiau, tai jūs turite tokią galimybę.“ Spėk, ar ilgai aš svarsčiau?“ – pasakoja pašnekovas.

Jis pamena, kad biohakeris turėjo 5 „čipus“ ir jie visi buvo implantuoti žiūrovams. Dalis jų – Andriaus draugai.

Mamos reakcija buvo nuspėjama

Pasiteiravus, ar nebuvo jokių dvejonių, pašnekovas atsako, kad ne. Anot jo, dvejonių gal ir būtų kilę, jei jis nebūtų iš anksto pasidomėjęs šia tema.

Andrius pamena, kad procedūra truko tik 3 sekundes. „Ant scenos auskarų vėrimo meistrui rankos drebėjo labiau negu man. Atsimenu, mūsų mikrofonai išjungti, aš pasilenkiu ir jam į ausį sakau: „Žiūrėkit, čia aš turėčiau bijoti, o ne jūs.“ Jis atsakė: „Gerai, aš tuoj susikaupsiu, man rankos nebedrebės ir aš tau jį implantuosiu.“

O kaip reagavo į tokį Andriaus sprendimą jo vyresni artimieji, pavyzdžiui, mama? „Pradėkime nuo to, kad aš tikrai kurį laiko tarpą nieko nepasakojau, bet kai išėjo iš kalbos ir mano mama sužinojo apie tai, na, švelniai tariant, jos reakcija buvo nuspėjama. Ji sakė: „O dieve, kam tau to reikia ir kas dabar su tavimi bus?“

„Tokiu atveju tau tiesiog reikia atsisėsti su savo mylima mama ir pasikalbėti, kas tai yra, ką su tuo galiu daryti, kodėl taip padariau ir kokios su tuo susijusios rizikos. Kai į visus klausimus atsakiau, ji mane tiesiog išvadino bepročiu, bet sakė, kad vis tiek mane myli“, – pamena Andrius.

Pašnekovas teigia, kad tai yra saugi ir išbandyta technologija: lustas stiklinis, sterilus. „Implantai naudojami tiek medicinoje, tiek kitose srityse. Paprastą pavyzdį pasakysiu: visi, kurie įsigyja šunis, juos irgi „čipuoja“. Taip, galbūt ten visai kitokie „čipai“. Pati technologija išbandyta, visiškai saugi, nekelia jokio pavojaus gyvybei, be to, tu bet kada lygiai taip pat, kaip įsidėjai, taip gali jį ir išsiimti“, – sako Andrius.

Ir nors šiandien į mikroschemą Andrius gali įprogramuoti visas savo turimas korteles, kol kas atlikti bankinių mokėjimų su mikroschema neįmanoma.

Andrius teigia, kad visa tai teoriškai įmanoma, tačiau bankai tokios galimybės dar nesuteikė.

„Mums progreso dar šiek tiek trūksta. Technologiškai, manau, nėra problemų. Tiesiog mums reikėtų palaukti, kol visi į tai žiūrės palankiai, tada galbūt ir bankai pasakys: gerbiamieji, visi, kas turite „čipus“ (o tokių žmonių Lietuvoje aš žinau ir ne vieną, ir ne du, ir ne dešimt), jau galite pasinaudoti savo „čipais“ atsiskaitymams vykdyti“, – sako jaunas vyras.

Nesupranta, ką reiškia „sučipuotas“

Karantino metu ėmė plisti aibė sąmokslo teorijų ir viena jų buvo susijusi su „čipais“. Melagienomis įtikėję asmenys tikino, kad žmonės jokiais būdais neturėtų skiepytis nuo COVID-19, mat kartu su skiepu jiems bus implantuotas ir „čipas“. Neva taip bus galima sekti „sučipuotus“ žmones ar net juos kontroliuoti.

„Aš nuoširdžiai nesuprantu, ką reiškia „sučipuotas“. Mes neturime paso, neturime internetinės tapatybės? Mes ir taip apie save esame labai daug ką pasakę“, – teigia Andrius.

Jis pastebi, kad dažniausiai sakoma, jog per „čipą“ bus galima sekti žmones, bet tai, anot Andriaus, yra neįmanomas dalykas.

„Atsakymas yra „ne“, tavęs negali sekti, nes tam, kad tave galėtų sekti, turi būti siųstuvas. Tam, kad ten būtų siųstuvas, reikalinga baterija. Tam, kad būtų ta baterija, tau ją nuolat reikia kaip nors įkrauti. Ar mes kalbame apie tokias technologijas? Ir ar apskritai žmonės suvokia, kaip tai turėtų atrodyti šiandien?

Aš dirbu su technologijomis, yra visokių biomedicinos mokslų. Ir jeigu mes šiandien turėtume galimybę iš tikrųjų implantuoti žmonėms po oda kokį nors daviklį, kuris turėtų bateriją ir galėtų siųsti duomenis, mums kaip tik atsivertų tiek galimybių. Juk yra tiek žmonių, kurie iš tikrųjų turi sveikatos problemų ir jiems nuolat reikia vykti į ligoninę.

O dabar įsivaizduokime: jie turėtų „čipą“ (jei tai būtų galima šiandien) ir automatiškai visi duomenys pasiektų reikiamą medicinos įstaigą, gydytojas visą laiką galėtų matyti, ar viskas gerai, ar kas nors pasidarė blogai. Tai kaip tik atvertų daug galimybių. Deja, mes šiandien tokios galimybės neturime“, – sako Andrius.

Anot jo, jei žmonės labiau pasidomėtų šia sritimi ir pamatytų, kokios šiandien realios galimybės, suprastų, kad tai nėra koks nors pavojus.

„Atsiprašau, kaip turėtų atrodyti tie skiepai, kad juose būtų siųstuvas? Šiuo atveju mano „čipas“ yra ryžio dydžio. Kaip tu gali į tai (skiepą – Delfi) sudėti? Nėra tokių technologinių galimybių.

Nebijokime to, ko nesuprantame, o tiesiog paklauskime. Aš tiesiog nenorėčiau eilinį kartą kartoti, kad mokslas yra nuobodu, o tikėti pasakomis gerokai įdomiau. Dėl to tos sąmokslo teorijos taip greitai ir plinta“, – tikina mikroschemą po oda turintis vyras.

Komentarai (9)