Odininkas – tokiu vardu buvo žinomas šis keistuolis, XIX amžiuje keliavęs po Konektikuto ir Niujorko valstijas. Tokių valkatų kadaise buvo daug, tačiau vietinėmis legendomis tapo ne visi.

Odininko (Leahterman) vardas nėra žinomas. Savo pravardę jis gavo dėl to, kad buvo apsitaisęs iš natūralios odos grubiai pasiūtais rūbais. Stambus, tvirtas vyras visada ėjo tuo pačiu maršrutu - jo žingsniuoto rato ilgis siekė 587 km. Nors vietiniai jį pažinojo ir palikdavo jam maisto, jis su niekuo nedraugavo. Ir vis tiek visi jam buvo labai draugiški.

Odininkas buvo valkata. Nors dabar šis žodis skamba kaip įžeidimas, jis tiesiog reiškia, kad Odininkas buvo keliaujantis benamis. Dėl keistos išvaizdos juo ne kartą domėjosi spauda. Jis kalbėjo puikia prancūzų kalba, o štai angliškai kalbėti jam sekėsi prasčiau. Žurnalistai išsiaiškino, kad jo vardas – Julesas Bourglay, tačiau netrukus paaiškėjo, kad tai nėra tikroji Odininko tapatybė. Buvo spėliojama, kad jis gimė Prancūzijoje, tačiau greičiausiai atkeliavo iš prancūziškos Kanados provincijos. Kadangi Odininkas penktadieniais nevalgė mėsos, buvo manoma, kad jis yra Romos katalikas.

Ir Odininkas į kalbas apie savo praeitį niekada nesileido. Jei žmonės jam palikdavo maisto ant namų slenksčio, jis jį mielai suvalgydavo. Į visus klausimus jis atsakydavo vienu žodžiu, bet jei kas paklausdavo jo vardo ar iš kur jis kilęs, Odininkas pakildavo ir nueidavo tolyn.

Nors jam ne kartą buvo siūlyta šilta pastogė, Odininkas įprastai miegodavo urvuose ir uolose. Žiemos Konektikute ir Niujorke šaltos, tačiau Odininkas išsaugojo visus pirštus. Jo urve žybčiojanti ugnis buvo matoma iš toli, tačiau svečių Odininkas nenorėjo.

1879 metais Odininko kelionėms buvo iškilusi grėsmė – buvo įvestas prieš valkatas nukreiptas įstatymas. Valkatos tuomet dažnai buvo kaltinami vagystėmis ir daug baisesniais nusikaltimais. Tačiau miesteliai Odininko maršrute jam taikė išimtį, nes jis, priešingai nei kiti tokio gyvenimo būdo propaguotojai, visada sugrįždavo. Vadinasi, jis buvo vietinis ir jokio nusikaltimo neišdrįstų padaryti. Tiesa, vaikai jo dažnai vis tiek bijodavo.

1888 metais Odininkas buvo sulaikytas. Ne dėl to, kad keltų grėsmę – tiesiog žmonės susirūpino jo sveikata. Gydytojai nustatė, kad jis nėra protiškai atsilikęs, nors ir labai emocionalus. Odininkas reikalavo laisvės ir ją gavo. Tiesa, jo kelionė nutrūko vos po metų – 1889 metais Odininkas rastas negyvas. Jo gyvybę nusinešė burnos vėžys, greičiausiai sukeltas intensyvaus tabako naudojimo.

Odininkas buvo palaidotas Osiningo miestelyje Niujorko valstijoje, vos už 5 metrų nuo pagrindinio kelio. 2011 metais Odininko palaikus nuspręsta perlaidoti toliau kapinėse, tačiau jie jau nebuvo rasti – toje vietoje buvo tik kelios karsto vinys, kurios kartu su kapo žeme buvo palaidotos naujoje vietoje. Sunku pasakyti, kas nutiko su Odininko palaikais. Greičiausiai kelio remonto ir intensyvaus eismo sukeltos vibracijos pagreitino jų irimą ir grunto judėjimą apskritai. Tačiau, žinoma, tai nesustabdo įvairių istorijų apie vaiduoklį Odininką, kuris ir toliau vaikšto savo keliu.

Komentarai (1)