Štai kaip keičiasi laikai: ar klientas gaus paskolą, priklauso kokio modelio telefonu naudojasi, ar aktyviai vartoja mobiliojo interneto duomenis, ar dažnai neatsiliepia į skambučius

Kaip supratau iš straipsnio tuo geresnis kreditingumas, kuo esi tūpesnis ir mažiau galvoji apie privatumą. Kitaip sakant atsijoja nuo paskolų gavimo ne tik technologiškai atsilkusius, bet ir technologiškai ypač pažengusius samonigesnius, racionalesnius ir privatų gyvenimą vertinančius piliečius. Aš bankų vietoj prieš suteikiant kreditą atsižvelgčiau į: 1. Istoriją ir santykius su greitaisiais kreditais. 1a. Santykiai su kitais bankais. 2. Asmens turtas / laidavimas, užstatomo turto vertė ir likvidumas ir panašiai. Ir mažiausiai į tai kiek atsiliepia telefonu į reklamščikų atakas, pas mane tų numerių dešimtimis užblokuotų ir jie manes nevargina daugiau. Apskritai į nepažįstamą nr atsiliepiu tik jei tas nr yra +370..., visi kiti iš užsienio parašys emailą ar žinutę jei nepavyks prisiskambinti. Ir žinoma, kad feisbuke, instagrame, yotubėj ir panašiai sėdintis per dienų dienas žiūrintys nonsensus ir nemokantis persijungti į namų wifi technologiškai nei keik nemažiau atsilikę už senjorus su mygtukiniais tlf. Ir aišku kurie sutinka kad jų asmeniniai duomenys būtu naudojami rinkodaros tikslais yra tikrai rizikingi, nes net nesugeba nepadėti/nuimti varnelių nuo ten kur reikia.

Pritariu bahuriuks. Vertinant klientą turėtų būti vertinami tiesiogiai susiję duomenys. O čia panašu į žaidimą su dideliais duomenimis taip ir nesupratus, kad koreliacija nereiškia priežastingumo. Dar juokingiau tai, kad kalbant apie banką, paskolos kartelė ir taip pakelta pakankamai ir kreditų negrąžinimai prasideda ne dėl to, kad bankas neįvertino, o įvykus krizei ar labai nenumatytiems atvejams. Ir žmogus gali būti visus šiuos koreliuojančius parametrus praėjęs geriausiu balu, bet įvykus krizei ne jie lems kas liks be darbo. Einant šia kryptimi dar keista, kad neužprašo paskutinių kelių metų gyvenamos vietos plano ir operatorių duomenų apie asmens judėjimą. Juk suskaičiavus kiek kartų žmogus per savaitę ėjo į parduotuvę jau galima spręsti kiek jis moka planuoti, ar labai užmaršus ir toks tai jau tikrai laiku paskolos nemokės. O jei pavyktų dar smulkiau sekti ir suskaičiuot kiek kartų per dieną ėjo pvz. į tualetą jau galima taikyti sveikatos koeficientą ir palyginus per kiek laiko numiršta kiti tiek kartų vaikščioję, skaičiuot ar spės grąžint paskolą ar ne. Na prieš tai pastraipoje jau buvo sarkazmas, bet tenka pripažint, kad Europoje ne veltui susirūpinta asmens duomenų apsauga ir sąžiningu panaudojimu.

Da bankui po barabanu. Jam reikia tupo ir mokaus o ne isislavinusio ir sugebancio suskaiciuoti kiek prisikolino ir kada gana. Bankas visad pasiims savo pinigus. Jei tavo turimo turto neuzteks tai mokesi visa gyvenima. O jai turi bent lasa smegenu (supranti kas ir kaip bent apgraibom ir netiki reklama) jau sugebesi paskelbti asmens bankrota ir bankui lieka mazai galimybiu atsiimtu savo turta.

Va va, į tą labiausiai ir panašu - jų tikslas surasti klientą pakankamai tūpą (kad skolintųsi už nesveikas palūkanas, bo čia kontoros pagrindinis klientas yra visokie lizingai ir greitieji kreditai, bankai turi savo ilgas procedūras), bet ne perdaug - kad neturėti reikalų su visiškai nemokiu.

Nesamone... Duomenų analizė atskleidė, kad netgi naudojimosi vieno teleoperatoriaus paslaugomis trukmė parodo, kuris klientas finansiškai patikimesnis: kuo ilgiau vartotojas naudojosi vienos bendrovės paslaugomis, tuo labiau finansiškai patikima ir jo paskolų grąžinimo istorija. Ir atvirkščiai, dažnai operatorius keičiantys klientai paprastai pasižymėjo aukštesniu rizikingumu. O tai kodėl vartotjas turi likti pas seną ir mokėti daugiau... Gal tai kaip tik parodo išprusimą ir mokėjimą reguliuoti išlaidas....