Koronaviruso pandemija – didžiulis sukrėtimas pasaulio ir ES ekonomikai, turintis skaudžių socialinių ir ekonominių pasekmių. Pirmąjį pusmetį ekonominė veikla Europoje patyrė didžiulį sukrėtimą, tačiau trečiąjį ketvirtį, palaipsniui panaikinus izoliavimo priemones, labai suintensyvėjo. Tačiau dėl pastarosiomis savaitėmis atsinaujinusios pandemijos ji vėl ima trikti, nes nacionalinės valdžios institucijos imasi naujų visuomenės sveikatos priemonių pandemijai pažaboti. Dėl tokios epidemiologinės padėties numatyti, koks bus augimas prognozuojamu laikotarpiu, yra itin sunku ir rizikinga.

Sutrikdytas ir nepakankamas atsigavimas

2020 m. rudens ekonominėje prognozėje numatoma, kad euro zonos ekonomika 2020 m. susitrauks 7,8 proc., tačiau vėliau jos augimas sieks 4,2 proc. 2021 m. ir 3 proc. 2022 m. Pagal šią prognozę ES ekonomika 2020 m. susitrauks 7,4 proc., tačiau vėliau atsigaus ir augimas sieks 4,1 proc. 2021 m. ir 3 proc. 2022 m. Palyginti su 2020 m. vasaros ekonomine prognoze, ES ir euro zonos augimo projekcijos yra šiek tiek padidintos 2020 m. ir sumažintos 2021 m. Nesitikima, jog 2022 m. tiek euro zonos, tiek ES rezultatai pasieks iki pandemijos buvusį lygį.

Pandemijos poveikis ekonomikai visoje ES labai skyrėsi, tas pats pasakytina ir apie atsigavimo perspektyvas. Tai priklausys nuo viruso plitimo, visuomenės sveikatos priemonių, kurių imamasi viruso plitimui stabdyti, griežtumo, sektorių, kurie sudaro nacionalinę ekonomiką, ir atsakomųjų nacionalinės politikos priemonių tvirtumo.

Nedarbo augimas, palyginti su sumažėjusia ekonomine veikla, sulėtėjo

Dėl prarastų darbo vietų ir didėjančio nedarbo daugelio europiečių pragyvenimo šaltiniai buvo stipriai apriboti. Valstybių narių politikos priemonės ir ES lygmens iniciatyvos padėjo sušvelninti pandemijos poveikį darbo rinkoms. Dėl beprecedenčio priemonių, kurių buvo imtasi, masto, visų pirma taikant sutrumpinto darbo laiko sistemas, nedarbo lygis, palyginti su ekonominės veiklos sumažėjimu, išliko nedidelis. Valstybėms narėms nutraukus skubios paramos priemones ir į darbo rinką patekus naujiems žmonėms 2021 m. nedarbas toliau didės, tačiau 2022 m. ekonomikai toliau atsigaunant turėtų mažėti.

Pagal prognozę nedarbo lygis euro zonoje padidės nuo 7,5 proc. 2019 m. iki 8,3 proc. 2020 m. ir 9,4 proc. 2021 m., o 2022 m. sumažės iki 8,9 proc. Numatoma, kad ES nedarbo lygis išaugs nuo 6,7 proc. 2019 m. iki 7,7 proc. 2020 m. ir 8,6 proc. 2021 m., o 2022 m. sumažės iki 8,0 proc.

Didės valdžios sektoriaus deficitas ir skola

Numatoma, kad šiais metais valdžios sektoriaus deficitas bus labai didelis visoje ES, nes dėl išskirtinių politikos veiksmų, skirtų ekonomikai remti, ir dėl automatinių stabilizavimo priemonių poveikio didės socialinės išlaidos ir mažės mokestinės pajamos.

Pagal prognozę bendras euro zonos valdžios sektoriaus deficitas padidės nuo 0,6 proc. BVP 2019 m. iki maždaug 8,8 proc. 2020 m. 2021 m. jis sumažės iki 6,4 proc., o 2022 m. – iki 4,7 proc. Tai rodo, kad gerėjant ekonominei padėčiai 2021 m. numatoma laipsniškai nutraukti skubios paramos priemones.

Iš prognozės matyti deficito šuolis: pagal prognozę bendras euro zonos skolos ir BVP santykis padidės nuo 85,9 proc. BVP 2019 m. iki 101,7 proc. 2020 m., 102,3 proc. 2021 m. ir 102,6 proc. 2022 m.

Infliacija tebėra nedidelė

Dėl didelio energijos kainų kritimo bendroji infliacija rugpjūčio ir rugsėjo mėn. tapo neigiama. Grynoji infliacija, į kurią įtraukti visi elementai, išskyrus energijos ir neperdirbtų maisto produktų kainas, vasarą taip pat labai sumažėjo, nes mažėjo paslaugų, visų pirma su turizmu susijusių paslaugų, ir pramonės prekių paklausa. Dėl mažos paklausos, vangaus darbo rinkos veikimo ir stipraus euro keitimo kurso bus daromas spaudimas mažinti kainas.

Prognozuojama, kad euro zonoje infliacija, apskaičiuojama pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), 2020 m. vidutiniškai sieks 0,3 proc. Naftos kainoms stabilizuojantis, 2021 m. ji didės iki 1,1 proc., o 2022 m. – iki 1,3 proc. Numatoma, kad ES infliacija sudarys 0,7 % 2020 m., 1,3 % 2021 m. ir 1,5 % 2022 m.

Apie padėtį pasisakė Kolegijos nariai

Už žmonėms tarnaujančią ekonomiką atsakingas vykdomasis pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis sakė: „Prognozė pateikiama prasidėjus antrajai pandemijos bangai, atnešusiai dar daugiau netikrumo ir žlugdančiai mūsų viltis, kad ekonomiką pavyks greitai atgaivinti. ES ekonominiai rezultatai iki pandemijos buvusio lygio nepasieks iki 2022 m. Tačiau šiais neramiais laikais išliekame ryžtingi ir solidarūs. Susitarėme dėl beprecedenčių pagalbos žmonėms ir įmonėms priemonių. Kartu dirbsime toliau ir, panaudodami visas turimas priemones, nubrėšime atsigavimo kursą. Susitarėme dėl išskirtinio gaivinimo priemonių rinkinio – ES ekonomikos gaivinimo priemonės „NextGenerationEU“, kurios pagrindas yra ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, kad suteiktume plataus masto paramą labiausiai nukentėjusiems regionams ir sektoriams. Dabar vėl raginu Europos Parlamentą ir Tarybą greitai baigti derybas, kad pinigais būtų galima naudotis 2021 m. ir galėtume kartu investuoti, vykdyti reformas ir atkurti ekonomiką.“

Už ekonomiką atsakingas Komisijos narys Paolo Gentiloni sakė: „Po didžiausio ES istorijoje ekonomikos nuosmukio pirmąjį metų pusmetį ir labai staigaus pagerėjimo vasarą Europos ekonomikos atsigavimą sutrikdė vėl stipriai išaugęs COVID-19 atvejų skaičius. Europos ekonomika vėl pradės augti 2021 m., tačiau prireiks dvejų metų, kol ji priartės prie iki pandemijos buvusio lygio. Tvyrant itin dideliam netikrumui, nacionalinės ekonominės ir fiskalinės politikos kryptys turi išlikti palankios, o ES ekonomikos gaivinimo priemonė „NextGenerationEU“ turi būti užbaigta šiais metais ir veiksmingai įgyvendinama pirmoje 2021 m. pusėje.“

Didelis netikrumas ir rizika, kad perspektyvos bus prastesnės

2020 m. rudens ekonominė prognozė rodo, kad tebėra itin daug netikrumo ir rizikos. Pagrindinė rizika kyla dėl pandeminės padėties blogėjimo, nes reikia imtis griežtesnių visuomenės sveikatos priemonių, o tai gali turėti didesnį ilgalaikį poveikį ekonomikai. Tai paskatino analizuoti scenarijų atsižvelgiant į dvi alternatyvias pandemijos raidos galimybes (palankesnį ir blogesnį variantą) ir jos ekonominį poveikį. Taip pat kyla pavojus, kad pandemijos palikti ekonomikos randai, pavyzdžiui, bankrotai, ilgalaikis nedarbas ir tiekimo sutrikimai, gali būti didesni ir platesnio masto. Be to, Europos ekonomikai galėtų daryti neigiamą poveikį mažesnis, nei prognozuota, pasaulio ekonomikos ir prekybos pagerėjimas, arba didėjanti prekybos įtampa. Kitas pavojus – įtampa finansų rinkoje.

Kita vertus, tikėtina, kad ES ekonomikos gaivinimo priemonė „NextGenerationEU“, įskaitant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, ES ekonomikai suteiks didesnį postūmį, nei numatyta. Į prognozę būtų galima tik iš dalies įtraukti tikėtiną šių iniciatyvų naudą, nes šiuo etapu vis dar nėra pakankamai informacijos apie nacionalinius planus. Be to, nuo 2021 m. ES ir JK prekybos susitarimas gali daryti teigiamą poveikį ES ekonomikai – priešingai nei numatyta pagal prognozėje pateiktą pagrindinį scenarijų, pagal kurį JK ir ES prekyba grindžiama PPO didžiausio palankumo statuso taisyklėmis.

Pagrindiniai faktai

Prognozė parengta esant dideliam neapibrėžtumui – valstybės narės 2020 m. spalio mėn. antroje pusėje paskelbė apie svarbias naujas visuomenės sveikatos priemones viruso plitimui apriboti.

Ši prognozė pagrįsta įprastomis techninėmis prielaidomis, susijusiomis su valiutos kursais, palūkanų normomis ir biržos prekių kainomis (galutinė duomenų įtraukimo data – 2020 m. spalio 22 d.). Šioje prognozėje atsižvelgiama ir į kitus duomenis, įskaitant informaciją apie vyriausybių politikos priemones, gautus iki spalio 22 d. imtinai. Atliekant prognozę remtasi prielaidomis, kad politika nesikeis, nebent apie politikos priemones bus paskelbta patikima ir pakankamai išsami informacija.

Prognozė grindžiama dviem svarbiomis techninėmis prielaidomis. Pirma, daroma prielaida, kad visuomenės sveikatos priemonės tam tikru mastu išliks galioti visą prognozės laikotarpį. Tačiau tikimasi, kad nors 2020 m. ketvirtąjį ketvirtį priemonės gerokai sugriežtintos, 2021 m. jų griežtumas bus palaipsniui mažinamas. Taip pat daroma prielaida, kad laikui bėgant mažės tam tikro lygio apribojimų ekonominis poveikis, nes sveikatos priežiūros sistema ir ūkio subjektai prisitaikys prie koronaviruso sąlygų. Antra, atsižvelgiant į tai, kad būsimi ES ir Jungtinės Karalystės santykiai dar nėra aiškūs, 2021 ir 2022 m. prognozės grindžiamos technine prielaida, kad ES ir Jungtinė Karalystė nuo 2021 m. sausio 1 d. prekiaus pagal PPO didžiausio palankumo statuso taisykles. Tokia techninė prielaida daroma tik prognozavimo tikslais ir tai nerodo nei lūkesčių, nei prognozių, susijusių su ES ir JK derybų dėl būsimų santykių rezultatais.

Kitoje 2021 m. Europos Komisijos žiemos ekonominėje prognozėje, kurią tikimasi pateikti 2021 m. vasario mėn., bus atnaujintos su BVP ir infliacija susijusios prognozės.

Visas dokumentas – 2020 m. rudens ekonominė prognozė.

2020 m. rudens ekonominė prognozė Lietuvai

Prognozuojama, kad 2020 m. Lietuvos realusis BVP sumažės tik apytikriai 2,25 proc., nes eksportas išliko atsparus ir sušvelnino vidaus paklausos sumažėjimą. Prognozuojamu laikotarpiu ekonomikos augimas atsigaus iki 3 proc. 2021 m., o 2022 m. šiek tiek viršys 2,5 proc.

Ekonomikai augant nedarbo lygis laipsniškai mažės – nuo 8,9 proc. 2020 m. iki 8 proc. 2021 m. ir 6,9 proc. 2022 m.

Prognozuojama, kad infliacija pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) Lietuvoje 2020 m. sumažės  iki 1,3 proc., daugiausia dėl mažesnių energijos išteklių kainų. Ekonomikai atsigaunant infliacija šiek tiek didės iki 1,5 proc. 2021 m. ir iki 1,7 proc. 2022 m.

Numatoma, kad dėl atsako į COVID-19 krizę padidėjusių valstybės išlaidų ir automatinių stabilizatorių valdžios sektoriaus deficitas 2020 m. viršys 8 proc. BVP. 2021 m. valdžios sektoriaus deficitas sieks 6 proc., iš  kurių 1,5 proc. punkto galiausiai bus finansuojama pagal Ekonomikos atkūrimo ir atsparumo priemonę.

Dėl padidėjusio valdžios sektoriaus deficito skolos ir BVP santykis išaugs nuo 35,9 proc. 2019 m. iki apytikriai  47,25 proc. 2020 m. ir po to iki 50,75 proc. 2021 m.

Komentarai (5)