Seniausi visos Rusijos federacijos vietovardžiai yra lietuviškos kilmės? Milžiniškos apimties mokslinis tyrimas patvirtino tai, kas buvo sakoma jau seniau

Straipsnyje tyčia įžūliai daroma klaida: šie pavadinimai yra ne lietuviški, o baltiški. Seniai yra žinoma, kad Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos teritorijose iki Maskvos gyveno baltų gentys. Tyrinėtojai skaičiuoja, kad bendras baltų užimamas plotas siekė iki 860000 kv.km ir gyventojų buvo iki pusės milijono. Įprastai hidronimai yra pastovesni, kinta lėčiau, išlieka netgi pasikeitus gyventojams. Štai kodėl ten, kur slavai gyvena jau 1500 metų vis dar randame upių ir ežerų pavadinimus kuriems yra 2000-4000 metų.

Nei tyčia, nei įžūliai, o klaida tik moralinė latviams, šiuo atveju latviai jaučiasi kaip ir nustumtieji, ne prie ko, kai iš tkrųjų - prie to pačio... Bet mokslininkas rėmėsi seniausia ir mažiausiai pakitusia gyvąja baltiška kalba - lietuvių, žodynas - lietuvių, galutinė išvada - hidronimai lietuviški... Prie to pačio, seniausia Afrikos, o greičiausiai ir žemės kalba - "nama" Kilimandžaras reiškia kylantis garas, beveik lietuviškai. Žinau žmonės jau studijuoja ir šiuos ryšius, ir atranda daug bendrų žodžių, šaknų, prasmių tarp šių kalbų...

Kažkada pseudolingvistų tarpe buvo labai populiaru skelbti teorijas, pvz kad Adomas su Ieva rojuje šnekėjo lietuviškai. Dar skaičiau straipsnį, kuriame ieškota bendrybių tarp lietuvių ir šumerų kalbų. Na dar kitas žmogus įrodinėjo, kad ateiviai šneka lietuviškai ir galaktikos taryboje viena iš kalbų - lietuvių.

Ne tik pavadinimai baltiški, bet ir DNR jų pagrinde baltiškas,kultūrą rusai perėmė iš slavų. Čia nuoroda,kur pagal DNR nustato iš kur kilę tavo protėviai, tai kurie tyrėsi rusai daugiausia baltiško 83,5%, https://www.myheritage.lt/ethnicities/r ... stribution

nu ir kas is to? masine migracija buvo tautu, kai gentinis modelis vyravo. ir perejo proteviai per tas zemes. nu liko pavadinimai upiu. tada teritorija niekam nebuvo svarbi - klajojo be sienu visi ir tiek. kad musu kalba maziau pakito nuo prokalbes nei kitos kalbos tereiskia kad gyvenom skylej kur principe nebuvo jokiu ivykiu... ir niekas nesiverze uzkariaut situ beresursiniu krastu. ir teritorijos gyventoiju kalbai nereikejo smarkiai modifikuotis prie naujoviu... va ir viskas... ar as nesupratau kazko? jum cia didziuotis kazkuo butina? kad kazkas ten syke prie tu upiu ir rekavo labai panasiai kaip dabar? kuo didesnian uzkampin ilenda - tuo didesnius marinatus randa... afrikoj irgi matyt rado beveik bezdzioniu kultura... irgi kazkam dziaugsmo daug ------ o jau dnr pavedas - tai cia topas bezdzioniskumo... as mielai atsikratyciau savo sudinu dnr ir modifikuociausi pvz i dnr su geresnem regeneracijos savybem ar dar kuo nors naudingesniu...

Reikia nepamirsti, jog tiek mazai apie baltu kultura zinom del krikscionybes itakos. Buvo naikinami religiniai paminklai, sumenkinama ju kultura. Nenustebciau, jog lietuviu susiformavusi nuomone, jog Baltai buvo laukiniai, be krikscionybes pagalbos nebutu dabar tokia paplitus.. Ar tokie laukiniai galejo prekiauti su Romos imperija? Taip pat beveik niekas nekalba, jog Hetitai, vieni is senoves didziuju tautu buvo indeuropieciai ir turejo gan panasia religija. Tiesiog ilga laika buvom uzgosti kitu tautu ir musu praeities istorija yra sumenkinta. Tikekimes, jog budami laisvi sugebesim susigrazinti savo identiteta bei pasididziavima, nes didziuotis tikrai yra kuo.

klisem rasineji krikcionybe is esmes atnese tik viena dalyka - isstume giminini-klanini modeli i seimynini-giminini. seniau buvo modelis stipriausias padaro "geriausius" palikuonis ir klanas sustipreja. bet antroj-trecioj kartoj persipisa kryzmai ir daug imbecilu visokiu ir zlunga. kol vel atsiranda stipriausias vadas (kas nors atsitiktinai pripisa benkarta). o seimyninis modelis padare retesnius apsigimimus ir bendras visuomenes protavimo lygis zenkliai pakilo. is esmes atsirado vienalytes tautos. atsirado tautiniai judejimai ir kitas sudas - kur daba madoj. o tu dabar aiskini, kad tas vienalytis tautiskumas pries krikscionybe issivyste. istorija kada normaliai paskaitinek. pjovesi ten visi kaimas su kaimu. nes ta daryt buvo lengva. gimine issigimsta ir debilus iskerdzia gretimi debilai su "vadu"... o religija cia buvo nemokamas priedas prie pazangesnes seimynines sistemos. ta virsma galima atsekt - nes net pavardziu neturejo musu tautiski super "kunigaiksciai", kur cia slovina buduliai visokie... ten tie visi "uzkariavimai" - nu ten du trys kaimai susivienijo ir iki maskvos kaimo vasara nusibelde... pas rusus provoslavine atsaka buvo, mokejo tuose kaimuose bent vienas rasyt - nu tai metrasciuose-oru dienorasciuose ir uzrase vikingai dar toliau nuplaukdavo... irgi su poros kaimu igulom visokius londonus ir paryzius po kelis kartus paimdavo... o va atejo krikscionybe - ismokino anglus ir prancuzus tvoras tvert - ir pasibaige vikibgu aukso amzius... p tokie kaip tu ismasto topa - vikingu ir lietuviu tautini pavelda sunaikino... koki pavelda? as pvz kapines zinau baltisko tipo, kur kojom i centra laidojo visus. ir dabar laidoja dar - nors to azuolo ar kas ten augo nebera. ir net kriscioniskas kryzius nupuvo ir nuvirto jau, kur vietoj to medzio buvo. o paveldas (struktura) dar yra. nes labai uzkampio kapines. o va kvadratiskai laidot biurokratai ivede tvarkas... ir sunaikinio tavo ta pavelda... o daba - panasu kad tavo rinkti (speju) tie "tautiski konservai" aplamai neaktyvias ir mazesnes kapines naikina... pribaigs paskutini pavelda... uzgosti niekada nebuvom. buvo giminines sistemos. ir visuotinis debilizmas del viosokiu incestu ir turto paveldejimo sistemu. kur visokie "ponai" buvo, kaimu galvos, "kilmingieji", gryno krauji ir t.t.. va sitie "vip parazitai" ir buvo butent tautos uzgozejai. is tos atsilikusios sistemos man tepatinka tik atsitiktinumo faktorius. o kuo ten galima didziuotis - parodyk ka nors. ka ten tau uzgoze kazkokios mistines aplinkines tautos. pavardink saraseli gal koki nu kazkoks sudelis is romos imerijos buvo rastas kazkurioj ten kapavietej. cia jau didziuotis visos tautos kazkokiu istoriskai paveldimu zygdarbiu-civilizaciniu nuopelnu galim? va ras kas lietuviska kosmini 2500 metu senumo laiva marse - va tada bus idomu tada as didziuosiuosi

Slavai yra pakraštiniai baltai - akademikas Vladimiras Toporovas. Jis net savo vaikus ir anūkus išmokė lietuvių kalbos, ne kokios kitos, kad jie žinotų kokia kalba kalbėjo jų protėviai... Ar dar yra dėl ko ginčytis? Koks skirtumas kaip mūsų protėviai tada vadinosi? Svarbu už kokį palikimą dabar mes atsakingi... Ką vietiniai pseudolingvistai dešimtmečiais įrodinėja ir už tai yra vietinių "giedriaxu" pašiepiami, kaimynams tai moksliniai atradimai, ačiū jiems už tai. Įdomu tik kuo užsiima vietiniai lingvistai?

Padaryti sau atradimą, jog esi kvailys tai jau Didis atradimas... kuo nuoširdžiausiai be jokių kvailų šypsenėlių - sveikinu, bet dar teks padaryti sekantį Didį atradimą - kaip to atsikratyti.

Pasisakymas asmeniškas, todėl neviešinamas...

Nesusiję su aptarinėjamu straipsniu...

Siūlau visiems neįsijausti, nes toponimika labai daug remiasi spėlionėmis, o ne tiksliais matavimais. Dažnam hidronimui rasime ne vieną ir net ne du kilmės aiškinimus. Rusai turi ir kietesnį diedą pavarde Čudinov, kuris, braižydamas visokias linijas, įžiūrėdavo rusiškus užrašus visur - pradedant visokiais akmenimis, ir baigiant Saulės bei dramblio subinės nuotrauka, kurias jam pakišo skeptikai.

Būtent, apskritai kalbotyra labai nedėkingas mokslas, bet koks judesys už nusistovėjusių mokslinių dogmų ir iš karto kyla grėsmė būti sumaišytam su žemėmis - pseudo... Labai jau slidi riba kur dar mokslas, o kur jau pseudomokslas, bet kai visiškai tolimų kalbų, net neturinčiu jokių apčiuopiamų istorinių ryšių kalbose atrandama daug tų pačių šaknų ir reikšmių žodžių, galima tai vertinti kaip atsitiktinį sutapimą, kas visai tikėtina, arba jau įžiūrėti dėsningumus ir jei pakaks drąsos, gal net padaryti mokslinį atradimą. Na kad ir tas pats Kilimandžaras, nama kalba Kilimangara. Kili - kilti, kyla. Gara - garas, rūkas, debesis, kiliman atitikmuo būtų - kalnan, bargan (skolon), čekai irgi dar naudoja aukštyn - na horu (į kalną). Galima į tai pažiūrėti kaip į atsitiktinius sutapimus, o galima jau mėginti atsekti "kvaksinčios anties" dėsningumus... Kuris požiūris labiau moksliškas - kai mėginama išsiaiškinti ar kai atmetama remiantis išankstine nuomone? Ir dar, nama kalba dievas - baga, seniausias dievo pavadinimas, o slavai išlaikė - bog... Aš šiuo klausimu tai visiškas mėgėjas, bet įdomesnius pastebėjimus įsidėmiu ir pasidalinu. Dar iš to pačio kol kas dar pseudomokslo. Per vieną tokį aptarimą mokslas - pseudomokslas padarėm paprastą eksperimentą, su google vertėju pradėjom ieškoti tarytum negiminingose kalbose lietuviškų žodžių. Pradžioje paėmėme suomių kalbą, per kokį pusvalandį susiradom dešimtys žodžių kurių reikšmė, šaknys, skambesys ar prasmė sutampa. Sutapimas? Gal ir sutapimas, o be to kaip ne kaip kaimynai, kad ir tolimi. Tada ėmėmės vengrų kalbos ir vėl tas pats rezultatas - daug giminingų žodžių. Bet ir šiuo atveju - visi Europoje kaimynai. Sekanti kalba buvo armėnų, bet vėl tas pats, yra tų bendrų žodžių nors tu ką... Galima tai nurašyti kaip sutapimą, galima nuklysti į pseudomokslinius pasvarstymus, galima remtis ir net tokia hipoteze, kuri sukurta būtent tokiems kol kas nepaaiškinamiems sutapimams - jei žmonės gyvena panašiomis gamtinėmis sąlygomis, užsiima panašia veikla, yra panašaus fiziologinio tipo tai ir kalba susikurs panašia - argi taip negai būti? Tai rimto mokslininko kol kas nepripažinta hipotezė... Aš tai sau stengiuosi neturėti išankstinės nuomonės, tada galima rasti ir pas nusikalbėtojus įdomių atradimų, dar pvz. Angaros upės įtekančios į Baikalą vienas intakas vadinasi _ Ytaka... O šalia dar tokie vietovardžiai - Karda, Burta, miestas Pelėduj... Sutapimas? Gal, o gal ne? O marios, more ir mare japoniškai?... Kol nepaneigta ir neįrodyta turim teisę tai vertinti visaip...

Ir dar kas tiesiogiai sietųsi su straipsniu. Laikykimės nuomonės, jog moksliškai įrodyta, kad į rytus toli toli nuo Lietuvos vyraujantys hidronimai (lai būna) baltiški, tai tą patį galima būtų jau įrodinėti ir į vakarus. Sekiau ginčą žymaus Lietuvos kalbininko, profesoriaus, nacionalinės premijos laureato (vardo neminėsiu) ir pseudomokslininko ginčą. Kai pseudomokslininkas tiesiai šviesiai paklausė - tai kokia Kylio miesto centre įtekančios upės Šventynė vardo kilmė. Žymus mokslininkas, profesorius, pseudomokslininkų ir sąmokslininkų gaudytojas atsakė kapų tyla.... na ir AtA jam kaip mokslininkui, jei jis tik toks mokslinykas...

Pasaulis turi plokščiažemininkus, o Lietuvoje "plokčiabaltikus"? Ne visai tiksliuose moksluose, tokiuose kaip lingvistika, istorija, archeologija niekada nereikia sušukti Eureką! visko neištyrus ir neįrodžius egzistuojančiais faktais. Suklysti labai lengva, nes dažniausiai tenka vertinti tiriamąjį objektą ne išimant, bet įdedant į konkretų kontekstą. Pavyzdžiui daug kas nuo senų laikų krapus (augalas) vadino dilėmis, ypač pajūryje. Klausome, kad anglų (dill), vokiečių (dill), latvių (dilles) skamba labai panašiai. Tai senas lietuviškas žodis!? Kas gali paneigti. Tikslių šaltinių kas ir kada jį atrado, kur ta jo pirmoji gimtinė nežinome. Tai plačiai paplitęs augalas Euroazijoje ir žinomas dar Antikos laikais. Vis tik būkime kritiški pirminėms prielaidoms. Prekyba vyko nuo neatmenamų amžių kuomet jokios bendrinės kalbos nebuvo. Tu rodai savo prekes, aš savo ir mainomės. Žinome, kad net LDK laikais vokiečiai dažnai čia atvykdavo ir keisdavo savo prekes į mūsų kailius, medų, vašką. Kaip pavadinti visiškai nežinoma objektą? Dažniausiai bandyti atkartoti kaip daiktas buvo vadinamas pardavėjo. Sakykim žodis čempionas. Rusiškai čempion, angliškai champion, lotynų champion, turkų sampiyon ir t.t. Jų skambesys ir reikšmės praktiškai identiški daugumoje kalbų, nes paplito nesenai ir nebuvo neaiškumų kas tai, ką tai reiškia ir kada bei kam jį naudoti. Jei atrinktume tik tikrai lietuviškus žodžius, jų būtų labai labai nedaug. O ir patys dažnai sukurti visai nesenai kalbos vienytojų Jablonsko, Baranausko ir kiti. Dauguma kitų žodžių siejasi su kitomis kalbomis, nes jie pas mus per jas pateko ir tapo bendriniais žodžiais. Todėl labai sunku nustatyti ar jis paplito iš čia ar atėjo labai senai. Kodėl mūsų kalba turi daug panašumu su Rytų kalbomis? Nes žmonės maišėsi. 4 amžiuje germanus stūmė atėjūnai, tie stūmė romėnus, galus. Vėliau atsibastė iš ano Azijos galo mongolai-totoriai. LDK plėtėsi daugiausiai į Rytus. Iš Rusijos bėgo sentikiai ir kitos nepageidaujamos tautos ar religijos. Natūralu kodėl pas mus yra daug žodžių panašių į kažką Azijoje. Pas mus ėjo ir prekės ir žmonės su savo kalba. Kai kas pritapo ir užsiliko.

kad butu dar idomiau, pabendraukite su issilavinusiu indu ir paprasykite jo palyginti klasikinius lietuviskus zodzius su sanskrito kalba Pora kartu, UK, teko atsidurti situacijoje, kai indai manes is toliau besiklausydami galvojo, kad sneku sanskrito kalba Istorija yra labai svarbu, nes zmogus kuris nezino istorijos yra tiesiog pasmerktas kartoti jos klaidas.

„Ypač krintaį akį senovės indų (sanskrito) ir lietuvių kalbų panašumas. Štai keletas bendrų sanskrito ir lietuvių kalbos žodžių: kas, kadā, tadā, devas („dievas“), sūnus, naktam („naktis“), vīras, avis. Net kai kuriuos sanskrito kalbos sakinius lengva lietuviui supras-ti. Pavyzdžiui, žymus indų rašytojas ir kalbininkas Sunitis Kumaras Četerdžis vienoje savo knygoje pateikia tokį sanskrito kalbos sakinį: Kataras tu -am asi? Kiekvienam lietuviui aišku, kad tuo sakiniu klausiama: „Katras tu esi?" Indija, kaip žinome, yraAzijoje, o Lietuva -Europoje, todėl nei lietuviai, nei indai negalėjo vieni iš kitų panašių žodžių pasiskolinti. Abi kalbos juos paveldėjo iš ide. prokalbės.“ is: Google - lietuvių kalbos istorijos pradmenys - Vilniaus universitetas

Istorikas (istorijos fakulteto dekanas), tyrinėjęs nemažai LDK laikus sakė, kad Vytautas Didysis pasiekęs Juodają jūrą pasakė "ATSTAČIAU protėvių žemes"

Su skoliniais tai labai paprastai sprendžiamas klausimas. Visuotinai kalbininkų pripažinta taisyklė - veiksmažodis pirminis, daiktavardis antrinis. Pvz. lietuviškai kišenė - kišen lenkiškai, kas iš ko pasiskolino? Ieškom veiksmažodžio, lietuviai turi kišti kai lenkai neturi jokio panašaus veiksmažodžio, vadinasi lenkai pasiskolino ir taip su visais pagrindiniais daiktavardžiais, bet ne augalų ar mainomų prekių pavadinimais. Ta proga kroatų profesoriaus Krstič'iaus citata, iš atminties - visų Europos kalbų pagrindiniams daiktavardžiams galima surasti lietuvių kalboje atitinkamą veiksmažodį... Skolinių turi visos kalbos ir taip turi būti, bet sunku priimti teiginį, kad viena iš žodingiausių Europos ir pasaulio kalbų pritrūko žodžių?... Tai vis tik kokios kilmės Kylio mieste tekančios upės pavadinimas Šventynė (Schwentine)?

Gerbiamas Hm, deja bet supaprastintas požiūris ne visada i ne visur tinka. Todėl tokius "tyrinėtojus" lyginu su plokščiažemininkais. Pastarieji užlipę ant kalniuko tikisi pamatyti Žemės linkį, nesuprasdami kokio dydžio planeta, ir kad tai ką jie mato yra milimetrų ar centimetrų pakrypimas. Nėra blogai savamoksliškai spręsti problemą. Daug puikių atradimų buvo padaryta, nes kažkas pažvelgė į viską naujomis akimis. Tačiau norint įrodyti tuos atradimus reikia kur kas daugiau pagrindimo nei tiesiog panašumas. Norėjot lenkų kalbos? Prašom. Šiandien Lenkijoje paprašęs "Chłodnik" gautumėte šaltą sriubą (mūsiškai šaltibarščius). Jei atsiverstumėte senus tekstus iš tarkim 15 amžiaus, jūs išvystumėte šį žodį, tik jo reikšmė tada buvo pavėsis/pavėsinė/sauganti nuo kaitros vieta. Todėl svarbu žinoti žodžio arba objekto raidą tiriamuoju laikotarpiu. Prasmės kinta. Jei šiandien mergaičių spalva rožinė, o berniukų mėlyna, tai viduramžiais viskas buvo priešingai. Purpurinė buvo brangi, karališka spalva ir ji buvo taikoma titulo paveldėtojams. Nežinosi reikšmės, nesuprasi ką perskaitei net jei ir moki skaityti. Štai kuo pavojinga paprastą sąskambį susieti su žodžio kilme.