Jau kitais metais bus pastatyta didžiausia jūrinė vėjo turbina istorijoje – jos rotoriaus skersmuo prilygs didžiausio Varšuvos pastato aukščiui

Įdomu ar čia optimalus dydis jūrinei turbinai?

Ar būtinai reikėjo parašyti tokius "faktus"? O kur dingo "seni geri" stadionai, futbolo aikštės, olimpiniai plaukimo baseinai, drambliai, banginiai ir panašūs "matavimo vienetai" taip pamėgti žurnalistų?

Amerikonams futbolo (amerikoniško) aikštės, nes jie ten lankosi (ir dėl to kad ta aikštė savaime yra 100 jankiškų jardų liniuotė). Mums varšuvos pastatas, nes įprasta varysi apsipirkti į lenkiją. Televizijos bokštas ir akropolis netiko, nes turbūt nesutampa dydžiai.

Klaidas bent išsitaisytumėt: "statybos turi prasidėjo 2025 metais"

"vien rotorius savo aukščiu beveik prilygs Varšuvos Kultūros ir mokslo rūmams", geresnio nieko nepasakancio palyginimo ir nesugalvosi:)

Vilniaus tv boksto ta sustorinima apie 30-35 metru zemiau nuleiskit ir prikabinkit mintyse tame taske 3 sparnus - va kazkas panasaus gausis vizualiai i ta 15Mw jegaine. mazesne kolkas. kai vejo jegaines bus apie 23-24MW galios - tada mazdaug generatoriaus iskelimo auksciai ir sparnuotes virsutinis taskas kaip Vilniaus tv bokstas atrodys. santykiu 1:1 beveik. nu po kokiu 70 metu gal ir bus net tokia jegaine turetu dar du galios suoliai but - jei iki Vilniaus tv boksto dydzio issivystys. siaip sparnuociu kompozitines medziagos jau ant ribos ir sausumoje greiciausiai tokiu nebestatys niekada. juroje - tiketina. siaip monopolizuojasi jau didziuju jegainiu rinka - kai kokie 3-4 pasauliniai gamintojai beliks - gali sustot ir didinimas. susitars ir nebedidins. uzsiims tik pakeitinejimu ir aptarnavimu. dabar dar konkuruoja palyginus smarkiai, nepersotinta rinka dar.

O ar tas didinimas tikrai reikalingas? Vien tik vieną sparną gabenti reikia specifinio dydžio laivo, be to jis pagamintas sausumoje, ir reikia iki laivo atitempti. Vėjo jėgainės turi parūpinti daug energijos, kuo pigiau, o ne varžytis kurios ilgesnis kotas.

elementaru Vatsonai, vėjo turbinos galia didėja pagal apskritimo formulę pi*r^2, tai yra didejant spinduliui galia didėja pagal kvadratinę priklausomybę, o kaina spėčiau didėja tiesiškai, taigi ekstrapoliuodamas tiesės vs parabolės grafikus galima pamatyti, kada r didėjimas yra naudingas ir kada neapsimoka, matyt jeigu dar didina, parabolė nėra pasiekus viršų.

Kaina nedidėja visiškai tiesiškai, nes nuo tam tikro spindulio prireiks naujo laivo vien tai mentei nugabenti. Be to pačiam kotui prireiks vis daugiau medžiagos, kad jis nenulūžtų. Spėju kaina irgi yra savotiška parabolė su šuoliais.

nu tai aš pritariu tau dėl to, aš esu skaičiavęs iki 3 MW kainos ir vs galios kreives, tai kaina beveik tiesiškai didėja, nu gal ne tiesiškai, bet gal apie 1,2 - 1,4 karto (tikrai nebežinau kas po 3 MW pripažinsiu kas daros, bet spėčiau panašiai) , bet kol nepasieks 2 tol turbinos didės.

Yra ne tik vėjo jėgainės kaina, ar sparnuotės uždengiamas plotas, bet ir kuo didesnis aukštis pasiekiamas, tuo pastovesni ir stipresni vėjai pasiekiami, kas reiškia, kad jėgainė dirba pastoviau ir nuo instaliuotos galios pagamina daugiau elektros. Logistika jūroje yra mažesnė problema, nes tiesiog gamyklas sparnuočių/stulpų darai uoste. Ir nėra tokio dalyko "optimaliausias", optimalus iš savęs jau reiškia geriausias pagal parametrus. "Geresniausio" nėra.

Ne taip jau viskas ir elementaru. Didinant daiktą tarkim du kartus, jo linijiniai matmenys padidėja du kartus, jo užimamas plotas padidėja 4 kartus, arba antruoju laipsniu (kvadratu), tūris, masė, jei medžiaga tapati ir skalinama proporcingai trečiuoju laipsniu (kūbu), inercijos momentas penktuoju laipsniu. Kadangi galingumas padidės 4 kartus (neįskaičiuojant korecijos, kad aukščiau yra stipresnis vėjas), medžiagų sąnaudos padidės 8 kartus, reiškia ir darbų sąnaudos bus ne 1:2 irgi atitinkamai brangsta, gal ne trečiuoju laipsniu, bet link to jei įskaityti, kad reiks spec laivų ir spec transporto. Tai kažkurioj vietoj bus pasiekta riba tarp dydžio (generuojamos galios) ir kainos. Su eksploataciaja irgi neviskas taip paprasta sugedus gigantiškai jėgainei, gigantiškai kainuos ir remonto darbai, tą irgi reikia įskaičiuoti. Tarkim turim du vėjo jėgainių parkus viename yra 4 tokios mega jėgainės, kitame perpus mažesnių 16 su vėjo galios dėl aukščio korekcija tegu bus 20. Kai suges viena didelė tarkim nustips generatorius, ar įskils mentė tai parkas nebegeneruos 25% energijos, kai suges 1 perpus mažesnė tai bus tik 5% negeneruojamos galios. Didesnę pataisyti atitinkamai vėl logistikos problemos ir gigantiškų dalių gaminimo problema, gali ilgai užtrukti, mažesnė greičiau gali būti pataisyta. Beto kuo didesnis vėjo turbinos diametras, tuo daugiau ją veikia vienas labai neigiamas veiksnys, aukštai esanti mentė gauna daug didesnę apkrovą nes stipresnis vėjas, nei esanti apačioj. Tas vėjo skirtingas greitis pažemiui, arba prie kažkokio paviršiaus aerodinamikoj žinomas kaip boundary layer. Ratu keliaujanti mentė pastoviai lankstosi prieš ir pavėjui ir taip pat skirtinga jėga perduodama į ašį ir generatorių sukimosi kryptimi. Taigi galbūt dar daugiau kompozitinių medžiagų reikės mentėms ir bokštui, nei trečiuoju laipsniu. Kažkur galiu ir klysti nedirbu su vėjo jėgainėm, bet iš bendrų žinių ir aerodinamikos, maždaug taip yra.

bahuriux, kiek susidūręs viskas taip ir yra, tik reikia nepamiršti, kad mentys didėja pritaikant naujas technologijas, tad nebus taip viskas tiesmukai. Kad dydis vėjo jėgainėms yra viskas, jau patvirtinta iš 30 metų praktikos. Taip, vienos jėgainės remonto/priežiūros kaštai auga, tačiau 1 MW instaliuotos galios mažėja. Ir aišku yra ta riba kiek apsimoka didinti, bet ją lemia technologiniai apribojimai. Dabar turbūt kokie 7-8 MW naudojant komercines technologijas. Naudojant eksperimentines turbūt 12-14 MW. Po 10 metų 20 MW gali tapti rinkos norma, o gali visgi pasirodyti, kad net 12-14 MW komerciškai nepatrauklu, su turimomis technologijomis.

Bet kuriuo atveju, skaičiuojamas projekto atsiperkamumas. Ir jei didesnės jėgainės, su tokiomis pačiomis investicijomis į projektą pagamina daugiau energijos jos ir renkamos. O kadangi dažniausiai dydis koreliuoja su efektyvumu stengiamasi gaminti kuo didesnės jėgaines. O dydį dabar manau lemia tik technologijos, kol kas super milžiniškų jėgainių gamybos kaštai per dideli.

Su efektyvumu arba NK nekoreliuoja, betz limitas iš VAWT yra 62% lygtai. Didelės geriau dėl to, kad aukčiau yra didesnis vėjo greitis. Aš rašiau kad priežastys yra netik finansinės, bet ir fundamentalios, nežinau kokia ta max riba dydžio, bet ta riba yra kai didinti nebeapsimokės, kaina per galios vienetą susivienodins ir pradės didėti nuo kažkurios ribos. Keleiviniai lėktuvai irgi efektyvesni kuo didesni, nes daugiau keleivių gali gabenti su mažiau kuro sąnaudų, bet jų irgi niekas negamina ant 2000 keleivių ir du kartus didesnių nei dabartiniai didžiausi. Laivai irgi taspats didesni pigiau gabena, tanklaiviai ir konteineriniai laivai gana dideli, bet riba yra, dėl uostų gylio ir tt.