NASA matematikė, kuri pakeitė pasaulį: „kompiuteriu“ vadintos genialios moters pasiekimai neįtikėtini (Video) ()
Katherine Johnson buvo afroamerikietė matematikė, kuri, be kita ko, pirmosioms NASA kosminėms misijoms apskaičiuodavo raketų trajektorijas ir Žemės orbitas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Apie šią moterį 2016 metais net buvo sukurtas ir „Oskarui“ nominuotas filmas „Hidden Figures“. Filme pasakojama, kaip K.Johnson matematikos įgūdžiai 1962 metais padėjo išsiųsti JAV astronautą Johną Glenną į orbitą aplink Žemę. Mokslininkė prieš astronauto skrydį patikrino elektroninių kompiuterių atliktus skaičiavimus. K.Johnson įgūdžiai ir reputacija buvo tokie žinomi, kad J. Glennas paprašė, kad ji patikrintų kompiuterių skaičiavimus – ir be moters patvirtinimo neketino skristi į kosmosą. Ji taip pat padėjo apskaičiuoti 1969 metais vykdytos „Apollo 11“ misijos į Mėnulį trajektoriją.
NASA vadovas Jimas Bridenstine‘as apibūdino mokslininkę kaip mokslo pionierių lyderę. Jis sako, kad K. Johnson padėjo išplėsti kosmoso ribas ir atliko didžiulį darbą, kuris taip pat atvėrė moterims ir kitos rasės žmonėms galimybę tyrinėti kosmosą. Anot NASA vadovo, moters atsidavimas ir įgūdžiai padėjo nuskraidinti žmones į Mėnulį – o prieš tai padėjo pakilti žmonėms į kosmosą, ir jos darbai taps pagrindu ateities kelionėms į Marsą.
2015 metais ji buvo apdovanota JAV prezidento laisvės medaliu.
K. Johnson gimė mažame miestelyje Vakarų Virdžinijoje 1918 metais, o skaičiai ją žavėjo nuo pat vaikystės. Kartą ji pasakė, kad ji skaičiuodavo viską – žingsnius iki kelio, laiptus į bažnyčią, išplautų indų ir stalo įrankių skaičių. Kitaip tariant, ji skaičiavo viską, ką tik buvo galima suskaičiuoti.
Jai sekėsi akademinėje veikloje – mergina baigė vidurinę mokyklą būdama vos 14 metų amžiaus, o universitetą – vos 18. NASA pažymi, kad jos akademiniai pasiekimai buvo stulbinantys – eroje, kai afroamerikiečiai baigdavo 8 klases, jei išvis galėdavo sau tai leisti.
Iš pradžių ji dirbo mokykloje ir buvo namų šeimininke, bet 1953 metais moteris pradėjo dirbti NASA pirmtake – Nacionaliniame Aeronautikos Patariamajame Komitete (NACA). Čia jos pareigos buvo apibrėžiamos kaip „kompiuteris“, o jos pagrindinės užduotys buvo skaičiuoti ankstyvųjų NASA kosminių misijų trajektorijas.
JAV ir Sovietų Sąjungos kosmoso lenktynių metu K.Johnson ir jos afroamerikiečiai kolegos dirbo atskirai nuo baltaodžių kolegų, naudojo skirtingus tualetus ir net pietavo skirtingose patalpose. Pati matematikė sakydavo, kad ji visuomet buvo pernelyg užsiėmusi savo darbu, kad kreiptų dėmesį į nelygybę. 2008 metais ji teigė, kad jos tėtis mokė, jog kiekvienas yra lygiai toks pat geras, kaip ir kiti miestelyje, bet ne geresnis. Ji pati niekada nesijautė prastesnė – ji teigė, kad yra tokia pati gera, kaip ir kiti – bet ne geresnė.
K.Johnson mirė praėjusiais metais, sulaukusi 101 metų amžiaus – ir po jos mirties NASA ją apibūdino kaip „Amerikos didvyrę“, kurios kaip „pradininkės palikimas niekada nebus užmirštas“.
Filmo „Hidden Figures“ scenarijaus autorė Margot Lee Shetterly teigė, kad jai buvo garbė papasakoti K.Johnson gyvenimo istoriją. Scenaristė sakė, kad K. Johnson talentas leido pamatyti ir atšvęsti kitus istorijoje paslėptus skaičius.
Buvusi kandidatė į JAV prezidentus Hillary Clinton taip pat pagerbė K.Johnson – sakydama, kad jos skaičiavimai padėjo amerikiečius išsiųsti į kosmosą, orbitą, o galiausiai ir į Mėnulį.
Aktorė Taraji P.Henson, kuri filme „Hidden Figures“ suvaidino K.Johnson, padėkojo matematikei, kad ši „su visu pasauliu pasidalino savo išmintimi, ramybe, gracija ir grožiu“. Anot aktorės, dėl K.Johnson sunkaus darbo šiuo metu mergaitės visame pasaulyje gali svajoti apie dideles svajones, siekiančias Mėnulį.
