Remiantis naujuoju XX a. aštuntajame dešimtmetyje parengtos ataskaitos vertinimu, žmonija jau eina keliu, vedančiu link pražūties, kuris, tikėtina, įvyks per artimiausius du dešimtmečius, jei tik nebus imtasi rimtų pokyčių keliant pasaulinius prioritetus.

Minima ataskaita virto 1972 m. dienos šviesą išvydusiu bestseleriu „The Limits to Growth“.

Komanda mokslininkų iš Masačusetso technologijų instituto (MIT) šioje ataskaitoje teigė, kad pramoninė civilizacija pasmerkta žlugti, jei korporacijos ir šalių vyriausybės toliau sieks tebesitęsiančio ekonominio augimo, nepriklausomai nuo to, kiek tai kainuoja. Taigi mokslininkai numatė 12 galimų ateities scenarijų, o daugumoje iš jų numatomas etapas, kai gamtiniai ištekliai išseks, tolesnis ekonominis augimas taps neįmanomas, o asmeninės gerovės rodikliai smuks.

Nepatraukliausiame scenarijuje, kuris gavo „Business as Usual“ (BAU) pavadinimą, numatoma, kad pasaulinis ekonomikos augimas piką pasieks apie penktąjį XXI a. dešimtmetį, tada įvyks staigus nuosmukis, kuris turės įtakos pasaulinei populiacijai, maisto prieinamumui ir gamtiniams ištekliams, rašo livescience.com.

Tiesa, ši neišvengiama griūtis nereikš žmonių rūšies išnykimo, tačiau tarp esminiu lūžiu, dėl kurio gyvenimo standartai ne vienam dešimtmečiui smuks visame pasaulyje.

Taigi kokios būtų prognozės žmonijai dabar, praėjus beveik pusšimčiui metu nuo MIT mokslininkų parengtų ir publikuotų prognozių? Tvarumo ir dinamiškų sistemų analizių mokslininkė Gaya Herrington, dirbanti konsultacijų bendrovėje KPMG, papasakojo apie tyrimą, kurį pradėjo dar studijuodama Harvardo universitete. Taigi šiame tyrime analizuojamos „Limits to Growth“ knygoje pateiktos prognozės kartu su naujausiais duomenimis apie realią situaciją pasaulyje.

G. Herrington išsiaiškino, kad dabartinė pasaulinė situacija, vertinama atsižvelgiant į 10 skirtingų rodiklių, tarp kurių – populiacija, gimstamumo rodikliai, taršos lygis, maisto gamyba ir pramonės produkcija, labai arti dviejų 1972 m. pateiktų scenarijų – BAU ir kito, gavusio „Comprehensive Technology“ (CT) pavadinimą. Pastarojo esmė – taršą mažinanti ir maisto atsargas didinanti technologinė pažanga, suteikianti papildomų šansų judėti pirmyn net ir tada, kai baigiasi gamtiniai ištekliai.

Nors CT scenarijus sukeltų pasaulinei populiacijai ir asmeninei gerovei mažesnį šoką, gamtinių išteklių trūkumas vis tiek vestų link reikšmingai mažėjančio ekonominio augimo. Kitaip tariant, laukia staigus pramoninės visuomenės žlugimas.

„BAU ir CT scenarijai rodo per artimiausią dešimtmetį ar panašų laikotarpį sustosiantį augimą, – tyrime teigia G. Herrington. – Taigi abu scenarijai numato, kad tebesitęsianti įprasta tvarka, užtikrinanti nenutrūkstamą augimą, nėra įmanoma.“

Gera naujiena ta, kad dar ne per vėlu išvengti abiejų šių scenarijų nukreipiant žmoniją alternatyviuoju keliu – apie tai kalbama „Stabilized World“ (SW) scenarijuje. Šio kelio pradžia tokia pati, kaip ir BAU ir CT atvejais: populiacija, tarša ir ekonominis augimas didėja, gamtiniai ištekliai mažėja. Vis dėlto yra esminis skirtumas – tai sąmoningas žmonijos sprendimas riboti ekonominį augimą ir tai daryti anksčiau, nei išteklių trūkumas juos priverčia tai padaryti.

„Pagal SW scenarijų numatoma, kad kartu su priimamais technologiniais sprendimais keičiasi ir visuomeniniai prioritetai, – rašo G. Herrington. – Vertybių ir politikos pokyčiai virsta pokyčiais ir kitose srityse, mažėja šeimos dydis, tobulos gimstamumo kontrolės priemonės prieinamos visiems, daromas sąmoningas sprendimas riboti pramoninę produkciją ir prioritetą teikti sveikatos bei švietimo paslaugoms.“

Remiantis SW scenarijaus principais, pramoninis augimas ir pasaulinė populiacija ima nusistovėti neilgai trukus po to, kai įvyksta vertybinis pokytis. Taigi maisto prieinamumas ir toliau didėja, atitikdamas pasaulinės populiacijos poreikius, populiacija mažėja, o gamtinių išteklių eikvojimas stabilizuojasi. Taigi žmonijai pavyksta išvengti griūties.

Nors toks scenarijus atrodo fantastinis, ypač prisiminus, kad anglies dioksido lygis atmosferoje yra pasiekęs rekordines aukštumas. Vis dėlto manoma, kad sąmoningas sprendimas keisti kursą vis dar yra įmanomas. Anot G. Herrington, spartus vystymasis ir vakcinų įdarbinimas COVID-19 pandemijai suvaldyti liudija, kad žmonija moka susitelkti pasaulinės krizės akivaizdoje. Mokslininkė mano, panašiai žmonija galėtų reaguoti ir į klimato krizę, jei tik būtų padarytas sąmoningas visą pasaulį apimantis pasirinkimas judėti šiuo keliu.

„Vis dar nėra per vėlu žmonijai tikslingai keisti kursą, kad būtų reikšmingai koreguojama ateities trajektorija, – įžvalgomis dalijasi G. Herrington. – Iš esmės žmonija gali arba rinktis savo pačios nustatytas ribas, arba tam tikru metu pasiekti numatytas ribas, bet tada žmonijos gerovės nuosmukis taptų neišvengiamas.“

Komentarai (11)