XIX a. pabaigoje dėl tokių asmenų kaip garsusis Phineasas Tayloras Barnumas entuziazmo nestandartinių bruožų žmonės tapo itin paklausūs kaip sensacingų cirko numerių dalyviai. Neįprasta tų žmonių išvaizda juos automatiškai paversdavo efektingų reginių trokštančios publikos smalsumą tenkinančiais atrakcionais. Kad tokie žmonės gali kentėti – dėl sudėtingos sveikatos būklės, dėl to, kuo yra laikomi, arba dėl vieno ir dėl kito, – niekas paprastai nesusimąstydavo.

Viena iš tokių cirko šou dalyvių buvo Ella Harper, įvardyta kaip Mergina-kupranugarė. Išskirtine, todėl ir tinkama į cirką, ji buvo dėl įgimtos kelių sąnarių deformacijos – ligos, kurios lotyniškas pavadinimas genu recurvatum. Merginos keliai buvo atlinkę atgal, panašiai kaip kupranugario. Vaikščioti ji galėjo tik keturiomis – ir kojomis, ir rankomis. Patekusi į cirką E. Harper išgarsėjo, tačiau šis faktas jokiu būdu nėra pagrindinė jos gyvenimo iliustracija, rašoma portale „Historic Mysteries“.

E. Harper gimimas

Ella Evans Harper gimė 1870 m. sausio 5 d., Hendersonvilyje, Tenesio valstijoje, Williamo Harperio ir Minervos Ann Childress šeimoje. Jos tėvas buvo ūkininkas, vertėsi gyvulininkyste ir savo išaugintais gyvuliais garsėjo visoje Samnerio apygardoje.

E. Harper turėjo dvynį brolį, vardu Everettas. Deja, berniukas mirė tesulaukęs trijų mėnesių. Be Ellos, Harperiai augino dar tris vaikus – Sallie, Willie ir Jessie.

Gyvenimas cirke

Remiantis istoriniais šaltiniais, E. Harper karjera cirke prasidėjo 1882-ųjų spalį, kada mergaitei tebuvo dvylika. Iš pat pradžių ji pasirodydavo tai Sent Luise (Misūryje), tai Naujajame Orleane (Luizianoje), tai kuriame nors iš aplinkinių miestų. Su metais jos aplankomų valstijų sąrašas tolydžio pildėsi.

Ganėtinai greitai E. Harper patraukė publikos dėmesį ir ėmė net žavėti žmones. Jų interesas pamažu augo, nors iš esmės, aišku, buvo skatinamas jos būklės kurstomo smalsumo.

Dėl neįprastos išvaizdos mergina tapo ganėtinai populiari. Vieną kartą ją pastebėjo šou organizatorius W. H. Harrisas. Supratęs, kad mergina – neeilinis egzempliorius, 1886-aisiais jis pakvietė ją dalyvauti savo „Nickel Plate“ cirko vaidinimuose. Per pasirodymus E. Harper turėdavo vaikštinėti lydima kupranugario, kad atgal besilankstančius jos kelius žiūrovai galėtų palyginti su kupranugario eisena.

E. Harper buvo išnaudojama tarytum koks scenos rekvizitas, kurį būtų galima palyginti su kupranugariu. Žinoma, į cirką susirinkusi publika leipo iš nuostabos matydama neįprastą merginos eiseną. Kaip tik tada jai ir buvo priklijuota Merginos-kupranugarės pravardė, mat žmonės ją regėjo kaip pusiau žmogų, pusiau kupranugarį.

Garsas apie keistąją merginą padėjo privilioti į cirką vis daugiau žiūrovų – žmonės plūste plūdo į jos pasirodymus. Netrukus Merginos-kurpanugarės atvaizdas pradėjo figūruoti ir plakatuose. Prieš kiekvieną E. Harper išėjimą į sceną auditorijai būdavo išdalijamos kortelės su ją pristatančiu aprašu.

Kortelėse surašytas tekstas bylojo, kad artistė yra vadinama Mergina-kupranugare, kadangi jos keliai lankstosi į užpakalį, o eiti jai pavyksta tiktai pasiramsčiuojant rankomis, kaip pavaizduota paveikslėlyje. Dar buvo paminėta, kad pastaraisiais metais šou dalyvė gausiai gastroliuoja, tačiau netrukus rengiasi palikti cirką, kadangi ketina tęsti mokslus, todėl garbioji publika buvo raginama į ją pasižiūrėti, kol dar yra tokia galimybė.

Per savaitę E. Harper sugebėdavo užsidirbti 200 dolerių, taigi, atlygis už pasirodymus cirke tapo jos mokslų finansavimo šaltiniu. Šiandien E. Harper gautas užmokestis prilygtų 5 tūkst. dolerių (4,3 tūkst. eurų) sumai per savaitę. Ir šiais laikais tai dideli pinigai, tačiau anuomet buvo tikras lobis.

Besibaigiant 1886-iesiems šešiolikmetė E. Harper apsisprendė baigti karjerą cirke ir užsiimti mokslais. Dingusi publikai iš akiračio mergina gyveno itin uždarą gyvenimą. Keletą metų nedaug kas apie E. Harper apskritai ką nors žinojo. Linksmybių mėgėjai pasijuto taip, tarsi ji būtų staiga išnykusi.

Gyvenimas palikus cirką

Remiantis 1900-ųjų surašymo duomenimis, E. Harper grįžo į Samnerio apygardą Tenesyje ir gyveno joje su motina ir viena iš dukterėčių. Jos tėvas mirė 1890-aisiais per namuose kilusį gaisrą, o praėjus penkeriems metams mirė ir brolis Willie.

Gyvendama Samneryje E. Harper pamilo Robertą Savely, mokytoją ir nuotraukų parduotuvės buhalterį. Kaip liudija įrašai dokumentuose, 1905-aisiais Ella ir Robertas susituokė. Tada moteriai buvo 35 metai.

Praėjus metams po vestuvių porai gimė dukrelė. Sutuoktiniai pavadino kūdikį Mabel Savely. Deja, įvyko tragedija, per kurią teko atsisveikinti su vienintele šešių mėnesių tesulaukusia atžala.

Dar po kelių metų E. Harper kartu su vyru Robertu persikėlė į netoli Samnerio esančią Deividsono apygardą. Čia buvo įrengtas kambarys ir E. Harper motinai. Taigi Deividsone gyveno visas trejetas.

Po to, kai prarado dukrelę, E. Harper ir sutuoktiniui nebepavyko pradėti kūdikio, todėl 1918-aisiais pora nutarė įsivaikinti kurią nors iš prieglaudoje atsidūrusių mažylių. Įsivaikintam kūdikiui buvo suteiktas Jewel Savely vardas. Deja, ir įsivaikinta mergaitė mirė sulaukusi trijų mėnesių.

E. Harper mirtis

1920-aisiais E. Harper kartu su vyru gyveno Našvilyje, Tenesyje. Remiantis dokumentais, E. Harper mirė 1921-ųjų gruodžio 19-osios rytą – 8.15 val. Ji sirgo storosios žarnos vėžiu ir mirė namuose. Mirties akimirką E. Harper turėjo 51 metus.

E. Harper buvo palaidota Našvilio „Spring Hill“ kapinėse. Tai vienos didžiausių kapinių toje teritorijoje.

Anot kai kurių šaltinių, E. Harper buvo palaidota šalia savo vaikų ir jos kapas yra Harperių šeimai skirtame sklype, senojoje, istorinėje „Spring Hill“ kapinių dalyje. Minerva, E. Harper motina, mirė 1924-aisiais.

Apibendrinant galima pasakyti, kad E. Harper sugebėjo užsidirbti solidžią sumą pinigų ir palikti cirką. Negana to, jai pavyko nugyventi laimingą gyvenimą su žmogumi, kurį pamilo, nors toji laimė ir buvo atmiešta sielvartu.

Komentarai ()