Ilgiausiai trukę popiežiaus rinkimai istorijoje, per kuriuos mirė 3 kardinolai – neapsikentę miestiečiai nuardė posėdžių salės stogą, o kardinolus maitino tik duona ir vandeniu: absurdiški rinkimai lėmė kardinalius pokyčius (Foto, Video) (1)
Kardinolai, draskomi tarpusavio nesutarimų, itin ilgai negalėjo išrinkti naujojo popiežiaus – tai tapo ilgiausiais popiežiaus rinkimais istorijoje, po kurių laukė drastiški pokyčiai, kad tokia absurdiška situacija nebepasikartotų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pagrindinė turistų atrakcija senoviniame Viterbo mieste, centrinėje Italijoje, yra XIII a. rūmai, pastatyti kaip popiežiaus užmiesčio rezidencija.
Palazzo dei Papi, arba Popiežiaus rūmai, taip pat suteikė popiežiams galimybę pabėgti nuo Romoje vykstančių neramumų, kaip tai dažnai nutikdavo dėl dviejų priešiškų giminių – Gelfų ir Ghibellinų – konkurencijos, palaikančių popiežių ir atitinkamai Šventosios Romos imperatorių.
Viena iš didžiųjų rūmų salių, žinoma kaip Konklavos salė, buvo ilgiausių istorijoje popiežiaus rinkimų vieta. Rinkimai truko dvejus metus ir devynis mėnesius – nuo 1268 m. lapkričio iki 1271 m. rugsėjo 1 d. Rinkimai taip ilgai truko, nes 20 balsavusių kardinolų buvo taip susiskaldę dėl asmeninių interesų ir šeimų nesantaikos, kad negalėjo susitarti.
Kai 1268 m. lapkričio 29 d. mirė popiežius Klemensas IV, kardinolų kolegija, kurią sudarė aukščiausi Bažnyčios pareigūnai, susirinko Viterbo mieste išrinkti popiežiaus Klemenso IV įpėdinį, nes tradicija lėmė, kad rinkimai turėtų vykti mieste, kuriame mirė ankstesnis popiežius.
Kardinolai rinkimus pradėjo susitikę ir balsuodami vieną kartą per dieną Palazzo dei Papi rūmuose Viterbe, prieš grįždami į savo gyvenamąsias vietas.
Kardinolų kolegija tuo metu buvo vienodai padalinta tarp prancūzų ir italų kardinolų, kurių kiekvienas norėjo popiežiaus iš savo šalies. Rinkimai užsitęsė ištisus mėnesius. Per dvejus rinkimų metus, trys iš dvidešimties kardinolų mirė nuo senatvės.
Po beveik metus trukusio neryžtingumo, nusivylę vėlavimu, Viterbo piliečiai, vadovaujami miesto kapitono Ranieri Gatti, uždarė kardinolus rūmų viduje ir liepė jiems pagaliau išrinkti popiežių.
Jie taip pat nuardė pastato stogą, palikdami kardinolus orų malonei, ir sumažino maisto atsargas tik iki duonos ir vandens.
Remiantis kai kuriais šaltiniais, stogas buvo vėl sumontuotas po to, kai kardinolai pagrasino visam Viterbo miestui interdiktu (katalikų bažnyčios bausmė – draudimas asmeniui arba tam tikroje vietoje atlikinėti bažnytines funkcijas, religines apeigas).
Tęsinys kitame puslapyje: