Ilgiausiai trukę popiežiaus rinkimai istorijoje, per kuriuos mirė 3 kardinolai – neapsikentę miestiečiai nuardė posėdžių salės stogą, o kardinolus maitino tik duona ir vandeniu: absurdiški rinkimai lėmė kardinalius pokyčius (Foto, Video) (1)
Kardinolai, draskomi tarpusavio nesutarimų, itin ilgai negalėjo išrinkti naujojo popiežiaus – tai tapo ilgiausiais popiežiaus rinkimais istorijoje, po kurių laukė drastiški pokyčiai, kad tokia absurdiška situacija nebepasikartotų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pagrindinė turistų atrakcija senoviniame Viterbo mieste, centrinėje Italijoje, yra XIII a. rūmai, pastatyti kaip popiežiaus užmiesčio rezidencija.
Palazzo dei Papi, arba Popiežiaus rūmai, taip pat suteikė popiežiams galimybę pabėgti nuo Romoje vykstančių neramumų, kaip tai dažnai nutikdavo dėl dviejų priešiškų giminių – Gelfų ir Ghibellinų – konkurencijos, palaikančių popiežių ir atitinkamai Šventosios Romos imperatorių.
Viena iš didžiųjų rūmų salių, žinoma kaip Konklavos salė, buvo ilgiausių istorijoje popiežiaus rinkimų vieta. Rinkimai truko dvejus metus ir devynis mėnesius – nuo 1268 m. lapkričio iki 1271 m. rugsėjo 1 d. Rinkimai taip ilgai truko, nes 20 balsavusių kardinolų buvo taip susiskaldę dėl asmeninių interesų ir šeimų nesantaikos, kad negalėjo susitarti.
Kai 1268 m. lapkričio 29 d. mirė popiežius Klemensas IV, kardinolų kolegija, kurią sudarė aukščiausi Bažnyčios pareigūnai, susirinko Viterbo mieste išrinkti popiežiaus Klemenso IV įpėdinį, nes tradicija lėmė, kad rinkimai turėtų vykti mieste, kuriame mirė ankstesnis popiežius.
Kardinolai rinkimus pradėjo susitikę ir balsuodami vieną kartą per dieną Palazzo dei Papi rūmuose Viterbe, prieš grįždami į savo gyvenamąsias vietas.
Kardinolų kolegija tuo metu buvo vienodai padalinta tarp prancūzų ir italų kardinolų, kurių kiekvienas norėjo popiežiaus iš savo šalies. Rinkimai užsitęsė ištisus mėnesius. Per dvejus rinkimų metus, trys iš dvidešimties kardinolų mirė nuo senatvės.
Po beveik metus trukusio neryžtingumo, nusivylę vėlavimu, Viterbo piliečiai, vadovaujami miesto kapitono Ranieri Gatti, uždarė kardinolus rūmų viduje ir liepė jiems pagaliau išrinkti popiežių.
Jie taip pat nuardė pastato stogą, palikdami kardinolus orų malonei, ir sumažino maisto atsargas tik iki duonos ir vandens.
Remiantis kai kuriais šaltiniais, stogas buvo vėl sumontuotas po to, kai kardinolai pagrasino visam Viterbo miestui interdiktu (katalikų bažnyčios bausmė – draudimas asmeniui arba tam tikroje vietoje atlikinėti bažnytines funkcijas, religines apeigas).
Tęsinys kitame puslapyje:
Drastiški veiksmai visiškai nepadėjo nutraukti aklavietės, kuri užsitęsė dar metus. Galiausiai 1271 m. rugpjūčio mėn. kardinolai nusprendė paskirti šešių asmenų komitetą, kuris derėsis dėl susitarimo.
Kai šešetukas negalėjo susitarti dėl vieno iš kardinolų pasirinkimo, jie nusprendė išsirinkti ne kardinolą iš savo tarpo. Buvo pasiūlytas Lježo arkidiakonas Teobaldas Visconti, tuo metu buvęs 9-jame kryžiaus žygyje Palestinoje, ir visi sutiko. 1271 m. rugsėjo 1 d. Teobaldo Visconti tapo popiežiumi Grigaliumi X.
Pokyčiai
Kad išvengtų dar ilgesnių rinkimų, popiežius Grigalius X 1274 m. įvedė griežtas taisykles – kardinolai turėjo būti uždaryti uždaroje teritorijoje ir jiems nesuteikti atskiri kambariai; jokiam kardinolui nebuvo leista turėti, išskyrus jei sirgo, daugiau nei du tarnus; maistas buvo tiekiamas per langą, kad būtų išvengta išorinio sąlyčio.
Po trijų konklavos dienų kardinolai turėjo gauti tik vieną patiekalą per dieną; dar po penkių dienų jie turėjo gauti tik duoną ir vandenį. Konklavos metu nė vienas kardinolas neturėjo gauti jokių pajamų iš Bažnyčios.
Deja, Grigaliaus X įpėdinis popiežius Adrianas V nustatė, kad taisyklės yra per griežtos ir jas panaikino. Tačiau kai po popiežiaus Nikolajaus IV mirties 1292 m. įvyko dar 2 metų aklavietė, kitas popiežius Celestine V šias nuostatas atkūrė.
Šiandien popiežiaus rinkimai vyksta Siksto koplyčioje Vatikane. Prasidėjus konklavai, kardinolai valgo, balsuoja ir miega uždarose teritorijose, kol bus išrinktas naujas popiežius.
Jiems neleidžiama bendrauti su išoriniu pasauliu, išskyrus kritines situacijas. Kad būtų išrinktas popiežiumi, kandidatas turi gauti dviejų trečdalių daugumą.
Jei po trijų balsavimo dienų rezultatas nepasiekiamas, procesas sustabdomas ne ilgiau kaip vienai dienai maldai ir diakonų ordino vyresniojo kardinolo kreipimuisi.
Po septynių kitų balsavimų procesas vėl gali būti taip pat sustabdytas, o kreipimasį dabar pasako vyresnysis kardinolas kunigas.
Jei po dar septynių balsavimo rezultatų nepasiekiama, balsavimas dar kartą sustabdomas, o kreipimasį pasako vyresnysis kardinolas vyskupas.
Po dar septynių balsavimų bus maldos, apmąstymų ir dialogo diena. Vėlesniuose balsavimuose rinkimų antrajame rinkime, kuriame vis dar reikalinga dviejų trečdalių dauguma, gali dalyvauti tik tie du vardai, kurie per paskutinį balsavimą surinko daugiausiai balsų.
Konklavos metu du kartus per dieną iš Siksto koplyčios kyla dūmai, rodantys, ar dėl balsavimo įvyko rinkimai. Jei dūmai yra juodi, tai rodo, kad balsavimas nepavyko. Jei dūmai balti, vadinasi, buvo pasirinktas naujas popiežius.
