Elonas Muskas: „leisti žmonėms gyventi ilgiau arba amžinai – gali būti labai bloga idėja“

Pritariu Muskui, dėl žmogaus nemirtingumo, bent jau šiuo metu. Tik manau, kad norėti gyventi ilgiau ir ilgesnis žmogaus gyvenimas jau dabar, nebūtų žalingas žmonijai, priešingai nei nemirtingumas.

Jei muskas jau keliasi į kosmosą tai jam reikia tarpplanetinių darbininkų statant kosmines stotis. Pageidautina, kad darbininkai nepavargtų, nenaudotų deguonies, nevalgytų. Tokių darbininkų maisto produktas turi būti elektros energija. Todėl po mirties žmonės kurie nori turi būti perkeliami į egzoskeletus su dirbtinių ar virtualių neuronų egzoskeletus. Taigi perkelė žmogų į robotą, o biologija utilizavo paliekant samone robotui. Robotai automatiniu rėžimu aptarnautų stotis, o samonė su keliais bekupais gyventų metavisatoje. Jei norėtų mūsų samonė persikeltų į roboto realų gyvenimą arba gyventų metavisatoje. Na, o kai mums atsibostų gyventi galėtume išsitrinti t.y. mirti. Vistiek gyventume kelias dešimtis kartų ilgiau nei turėtume, o ir atsirastų sprendimai kaip kokioje gražioje planetoje į biologija persikelti po ko mirtume amžiams.

Meluoja tas Muskas šįkart, kiek tekę girdėti ne iš laikraščių visi turtuoliai mirti labai bijo. Juk gyvena kaip inkstai taukuose, tai ko negyventi jei visko pilna tik pirštu pamoti reikia. O čia reiks visą gerą palikti ir nieko anapus neišsineši. Taigi mirtis visus sulygina, o gal čia pavydas Berozui pakilo. Ims tas kažką gero ir sugalvos, o Muskas liks be nieko senti ir mirti.

laukia idomus 50 sekanciu metu

bet kokie zmoniu tyrimai tolimesniame kosmose yra neimanomi del gyvenimo trukmes. niekas nenori praleisti kosminiame laive 10 ir daugiau metu, kol pasieks isorines saules sistemos planetas. ir cia tik i viena puse. vien kelionei pirmyn ir atgal galima issvaistyt vos ne puse savo gyvenimo

placiau diskusijoje, ir linkas y "atradima" bet ir google padetu, nes daug yra dbr naujienu apie ta warp bubble keliavima, nes neseniai tai ivyko viewtopic.php?t=70035

esmė, kad su nemirtingumu sustotu/sulėtėtu žmogaus evoliucija.Koks homo erectus irgi turbūt norėjo būti nemirtingas ir jautėsi gerai išsivystęs, bet ar iš homo sapiens pozicijos, kažin ar būtų gerai buvę, jei evoliucija tada pasibaigus būtų... O galvoti, kad homo sapiens evoliucijos virsūnė- čia stipriai be fantazijos trui būti

Nei domėjotės, nei matėte, tai nebesvaikit apie gyvenimą inkstuose. Daug pinigų, arba vertingų akcijų turėjimas nėra gyvenimas "inkstuose". Gyvena jis gana paprastai, tik reikia pasigooglint. Ir ko muskas turėtų pavydėt bezosui. Bezosas kažką sugalvos, o Muskas nesugalvos? Nesuprantu tamstos loginių vingių.

Taip, Muskas juodai pavydi šitoj vietoj. Ir Bezoso kosminė stotis vietoj kelionės į Marsą irgi yra realesnis projektas. Viskas priklauso nuo to, kuriuo metu senėjimą sustabdai. Jei jaunas, tada jokių problemų nebus, nes jauni viską išmoksta, augina vaikus dirba. Problema būtų tik tada, jei senėjimas sustotų senam, nes tada prisitaikyti prie aplinkos būna beveik be šansų. Jei mirtis visus sulygina, kodėl tada laidotuvės yra liūdnas dalykas? Reikėtų su šampanu ir su fejerverkais atšvęst. Tiek tarp turtingu, tiek ir tarp neturtingu bus kurie jauninsis, ir kurie seninsis. Amžius bus saviraiškos dalykas.

Manote gebėjimas mokytis ir prisitaikyti priklauso labiau nuo fizinės būklės, o ne patirties kaupimo? Sustabdžius senėjimą jaunam amžiuje patirtį vistiek kaupsi ir smegenyse formuosis naujos neuronų jungtys kaip ir senstant. Gal demencija ir nesusirgsi, bet įpročių įsišaknijmas turbūt išliks ir klausimas kiek išsilaikys smegenų sugebėjimas kaupti naują informaciją - turbūt vistiek bus pasiekta smegenų galimybių riba, nebent įvyks fiziologiniai pokyčiai, padidės smegenų tūris ar pan. Dėl laidotuvių, tai čia jau priklauso nuo kultūros, vieni liūdnai palydi, kiti džiaugsmingai. Bet nesuprantu tamstos teiginio siejančio laidotuvių liūdnumą su tuo, kad mirtis visų nesulygina.

Aišku, kad nuo fizinės būklės. Kiekvienas gyvas jaunas padaras stengiasi kuo greičiau susipažinti su aplinka ir prie jos prisitaikyti ir išmokti atitinkamų išgyvenimui reikalingų įgūdžių, nes tik tada galima palikti naują kartą, kuri bus panaši į tave. Kai ta užduotis atlikta, nebėra jokios prasmės evoliuciniu požiūriu jokie tolesni įgūdžių lavinimai, nes jie neturi jokios įtakos ateities kartoms. Kas iš to, kad tie įpročiai išliks. Jei vaikystėje buvo įprotis įlipti į medį, tai ir pasenęs gali į jį lipti, bet nelipi. Kodėl nelipi? Todėl, kad neįdomu. O kodėl neįdomu? Todėl, kad taip gamta sutvarkė, nes tavo fizinis pasiruošimas, kai esi senas, neturi jokios reikšmės. O kai esi jaunas - reikšmingas dalykas, nes reikės kažkam tas žinias perduoti. Protinės galimybių ribos atsiranda pagal poreikį. Kuo mažiau galimybių reikia, tuo mažiau jų ir būna. Jei mirtis visus sulygina, tada laidotuvės turėtų būti smagus dalykas, nes tokiu būdu laimi prieš stipresnį arba turtingesnį. Bet jei žudosi tiek turtingi, tiek neturtingi, tada pinigai neturi įtakos norui gyventi. Kadangi amžius ir mirtis anksčiau ar vėliau bus beveik tik saviraiškos priemonė, laidotuvės nebebus liūdnas dalykas. Ypač tokiu atveju, jei valdžia atsijauninusiems nemokės pensijos. Ir tokiu atveju net gi atsiras "mirtininkų" kultūra, kurie garbins mirtį. Savo artimųjų mirtis jie atšvęs su šampanu. Ir tada iškils atitinkamai klausimas už ką bausti manijakus, nes mirtis nėra blogas dalykas.

nu ir kaip tas itakoja gyvunus, kur dauginasi pumpuravimo metodu - dabar taip vadinamas klonavimas? kokia dar palikuoniu karta jie paliks ir kaip tai naudinga evoliuciniu poziuriu? klonavimas siaip labiausiai paplitus gyvybes isplitimo forma. vyraujanti. net kur turi lytinius mechanizmus - dazniau buna visokie savidulkiai - nesikryzmina. monolytinis pasidauginimas. tu panasu neturi supratimo apie evoliucija. evoliuciskai perduodamos zinios per visokia socialine patirti visiskai nesvarbu. svarbu, kad prie aplikos prisitaikes. mes evoliuciskai sustojom is esmes ir pamazu astrofuojames. kintam tik jau senai evoliucijos isvystytu galimybiu ribose. pamazu prarasdami ir ka turim. nes mes aplinka pasiderinam pagal "optimalu vidurki" - siltnamiuose gyvenam, kaip kokie laistomi pomidorai... tie kur mirtu evoliuciskai - vis daugiau isgyvena su visokiom genetinem klaidom ir pralaikomi visokiuose valdiskuose durnynuose iki mirties... ir ten tikrai ne seni "vidurkis"... kur evoliuciskai agresyvus - paprastai kitose istaigose - kalejimuose sutupdyti... kiti, kur laisvi siltnaminiai-atrinktieji. evoliucija deja uzsikonservavo... viruselis - kul net gyvebes forma nelaikomas kai kuriu - tuoj suvalgys situs "evoliucijos grynuolius" su visa labai tau svarbia "ziniu perdavimo patirtim"

Reputacija -527. Vadinasi, nelabai, kas tiki tokiais pasisakymais. Bet jei toks visų nemėgstamas žmogus egzistuoja, vadinasi, jis evoliuciniu požiūriu yra naudingas. O jei jis yra naudingas, jis turės teisę palikti naują kartą po savęs, kuri bus lygiai taip pat arba dar labiau visų nemėgstama, ir perduoti jiems savo įgūdžius. . O jei naują kartą toks žmogus tik palieka, bet įgūdžių neperduoda, vadinasi, toks žmogus dauginasi pumpuravimosi metodu. Jei tokia nauja karta, atsiradusi pumpuravimosi metodu, visų nemylima, nepakankamai įvertinta ir neperėmusi įgūdžių iš ją paliekančios kartos, išgyvena, vadinasi tai nėra genetinė klaida. Tai "genetinis grynuolis", kuriam neperduoti socialiniai įgūdžiai

Conjurer, gyvenimo kokybė, pilnatvė ar laimė susijusi su automobilio kaina? Agatas, tai kad kažkas gyvena, nereiškia, kad evoliucija atrinko kaip reikalingą. Jis gali būti tiesiog anomalija, ir jo tėvai galėjo tokie nebūti, ar tokių žmonių dalis su kiekviena karta mažėja.

Na iš dalies taip. Daug kas sako kad pinigai neneša laimės, bet tai yra tiesa tik tarp turtintų. Turintis milijoną bus panašiai laimingas, kaip turintis 10 milijonų, ar 100 milijonų. Tačiau yra žmonių kurie vos galą su galu suduria, ir net neturi automobilio. Muskas niekada nebuvo gyvenantis paprastai, jis visada buvo virš pasiturinčio ribos - turi turtingus ir jį ilgai parėmusius tėvus. Tarp milijonierių gal jis gyvena paprastai, bet nereikia jo lyginti su eiliniu žmogumi.

Manau, kad eiliniai žmonės tiek nedirba, kiek Muskas. Vien todėl, kad neturi vizijų, tikslų, prasmės matymo, požiūrio į darbą, į tai, ką daro. Bet gal šeimyniniame gyvenime geriau, nei Muskui.

Jis tikrai nesijaudina ar užteks pinigų pampersams.

Na, kad užteks pinigų pampersams ir maistui, žinoma, yra šeimyninės laimės dalis, bet ne visa.

Conjurer, šiais laikais, jei gyveni vakarų pasaulyje, įskaitant Lietuvoje, pastangų įdėti reikia labai nedaug, kad turėtum automobilį, butą, iš ko pavalgyti ir keliauti. Nereikia nei didelio proto, nei arti po 60 valandų per savaitę, bet viskas prasideda nuo elementariai supratimo ko nori pats. Ir sugalvojimo, kaip tai pasiekti. Jei žmogus geriantis nuolat, tai aiškinti, kaip jis nori gerai gyventi yra melavimas, tiek kitiems, tiek tas pats žmogus sau. Jei kažko nori, turi ir daryti, kad tą kažką turėti. Jei geri, reiškia nori gerti. Ir su tuo nėra nieko bloga, pats renkiesi kaip gyventi. Jei sėdi ant pašalpų ir įvyksta stebuklas bei nueini dirbti, bet po pirmos dienos meti, nes dirbti sunku, reiškia tu nenori dirbti. Tavo didžiausias noras yra tinginiauti. O jei nori užsidirbti stogui virš galvos, kažkokiam vienam automobiliui šeimoje, eini dirbti nuo paprastų darbų sandelyje, mokaisi elementariai amato kokio, kaip apdailininko, dalidės, ar elementariai sunkųjį transportą vairuoti. Visos profesijos leis gyventi ir uždirbti daugiau nei dabartins VDU be problemų, jei atidirbsi savo darbą sąžiningai. Ir darbas matuojamas ne tik perneštais kilogramais ar valandomis. Jei kada nors sprendei iš ties dideles problemas, suprasi, kad kartais 3 dienas dirbti su nuliu rezultato gali būti daug sunkiau nei sunešti 7 tonas medžiagų per dieną. Tiek kad po trijų dienų turėsi sprendimą problemai, kurios sprendimas leis sutaupyti po milijoną į metus, o antruoju atveju turėsi suneštas medžiagas, ką gali padaryti bet kas, o pirmojo žiū niekas ir nesugalvojo. Ir šiaip nauji pirkiniai ilgalaikės laimės nesuteikia, veikia kaip narkotikai. Čia kaip su nauju partneriu pasimylėti, atradimo, naujo daikto įsigijimo džiaugsmas, kuris greitai praeina ir tada norisi kažko kito naujo, kažko geresnio, ir vėl kartojasi. Kai iš šito išlipi ir supranti, kad laimingu gali būti čia ir dabar, tai ir daiktų pirkimas, partnerių keitimas neatrodo toks žavus ir pradedi galvoti ko nori, o ko reikia. Tai yra priežastis ir kodėl tiek daug skyrybų yra, ir kodėl žmonės žudosi. Dokumentiką gerą apie Afrikos gentį mačiau, klausia, ko reikia, kad būtumėte laimingi. Atsakymas labai paprastas vandens švaraus ir mėsos, o jei dar medaus randame - tai iš viso esame patys laimingiausi, t.y. bazinių poreikių patenkinimas.