Remdamasi 2021 m. IV ketvirčio duomenimis, tarptautinė rizikos valdymo bendrovė „Coface“ peržiūrėjo skirtingų ekonomikų ir verslo sričių rizikingumo vertinimus.

Lietuva, kartu su kaimyninėmis Baltijos šalimis bei Lenkija, gavo А3 rizikos įvertį, kai daugumai Vakarų Europos šalių buvo skirti A1 bei A2 rizikos įverčiai. Tarp ES šalių aukštesnius rizikos įverčius gavo tik Italija (A4) bei Kroatija (D).  

Dėl nesibaigiančios pandemijos neigiamą poveikį toliau patiria transportas, turizmas, viešbučiai ir restoranai.

Vidurio ir Rytų Europoje vienintelis farmacijos sektorius gavo žemą rizikos įvertį. Vidutinis rizikos įvertis priskirtas  žemės ūkio, chemijos, energetikos, IRT, metalo, popieriaus ir mažmeninės prekybos sritims, taip pat medienos pramonei, kuri anksčiau buvo priskirta aukštai rizikai.

Toliau aukšta rizika priskiriama automobilių, statybų ir transporto sektoriams.

„Coface“ ekspertų vertinimu, praėjus dvejiems metams nuo pandemijos pradžios, pasaulio ekonomika toliau atsigauna, tačiau vis dar susiduria su dideliais sunkumais. Juos lemia 2021 m. trečiąjį ketvirtį užklupusio Omikrono nenuspėjamumas, paaštrinęs sutrikimus tiekimo grandinėje, kurios įtaka ekonomikos atsigavimui yra viena svarbiausių. Kita didele rizika tapo ilgalaikė infliacija. Esant tokiai neapibrėžtai aplinkai, šįkart „Coface“ savo ketvirtiniuose rizikos vertinimuose padarė nedaug pakeitimų, kai ankstesniais ketvirčiais įvairių sektorių ir rinkų perspektyvos  buvo gerinamos. Iš viso buvo pagerinti keturių šalių rizikos vertinimai (įskaitant Daniją), sumažinti – dviejų. Kalbant apie atskirų verslo sektorių riziką, „Coface“ pagerino dvylikos sričių vertinimus, ypač popieriaus ir medienos pramonės, kur kainos išlieka palyginti stabilios, o penkiems sektoriams pablogino vertinimus, daugiausia –  susijusiems su Europos energetika.

Tiekimo grandinės trikdžiai truks ilgiau, daugės nemokumo atvejų

Rūpinantis gyventojų sveikata daugeliui šalių vėl teko taikyti ribojimus, kurie, reikia pripažinti, buvo švelnesni nei taikyti anksčiau. Todėl jų tiesioginis ekonominis poveikis buvo mažiau reikšmingas, nors ir toliau darė įtaką tokiems sektoriams kaip oro transportas, turizmas, viešbučiai ir restoranai.

Iš pradžių paveikę automobilių pramonę, tiekimo grandinės sutrikimai išplito į daugumą sektorių – nuo gamybos iki statybų. Nors laiką, kai grįšime į normalią būseną, vis dar sunku prognozuoti, panašu, kad viltys dėl laipsniško palengvėjimo nuo 2022 m. pirmojo pusmečio buvo pernelyg ankstyvos, o medžiagų trūkumą patirsime toliau. Todėl „Coface“ sumažino 2022 m. BVP augimo prognozes kelioms Europos šalims, taip pat – JAV ir Kinijai.

Nors ekonomikos atsigavimas tęsiasi, nemokumo atvejų skaičius, kuris šiuo metu daugumoje šalių, įskaitant Jungtines Valstijas, Prancūziją ir Vokietiją, vis dar yra labai mažas, turėtų 2022 m. palaipsniui didėti, kaip tai jau vyksta Jungtinėje Karalystėje.

Pagrindinis visų šalių ekonomikos rūpestis 2022 m. bus infliacija

Kita didelė rizika – infliacija – tampa vis svarbesnė, ypač todėl, kad atsigaunant ekonomikai tęsiasi žaliavų kainų kilimas, o jį skatina pasiūlos inercija ir geopolitinė įtampa. Daugelyje ekonomikų infliaciją dar labiau didina pramoninių prekių brangimas, nes gamybos sąnaudų padidėjimą įmonės perkelia ant vartotojų pečių.

Dėl didelių žaliavų kainų įprastai laimės didieji žaidėjai. Prognozuojama, kad stipriu ekonomikos augimu 2022 m. išsiskirs Persijos įlankos regionas. Dėl sparčiai augančio naftos ir dujų eksporto Norvegija užfiksavo didžiausią per visą istoriją prekybos perteklių. Galiausiai, daugelis Afrikos šalių, net ir tos, kurios nukentėjo nuo ginkluotų konfliktų ar politinių sukrėtimų, vis dar gauna naudos dėl aukštų energijos, mineralų, medienos ir žemės ūkio produktų kainų.

Jungtinių Amerikos Valstijų atsigavimą slopino infliacija ir pasiūlos problemos. Nors tikimasi, kad 2022 m. šalies BVP augimas išliks stabilus (+3,7 proc.), minėti veiksniai ir toliau darys įtaką ekonomikos aktyvumui. IV ketvirtį metinė infliacija pasiekė 7,0 proc. ir tai yra aukščiausias lygis per 40 metų. Reaguodama į kainų šuolį, JAV Federalinė rezervų sistema tapo agresyvesnė ir užsiminė apie neišvengiamą palūkanų normų didinimą, o tai paskatino pinigų politikos griežtinimą kai kuriose besivystančiose rinkose.

Europoje tiekimo grandinių sutrikimai ir smarkiai išaugusi paklausa lėmė didesnes gamybos ir energijos kainas. Vokietijoje infliacija buvo didžiausia per pastaruosius 30 metų. Likusioje euro zonos dalyje padėtis yra nevienoda: Prancūzijoje infliacija tebėra palyginti nedidelė, o Ispanijoje kainos augo. Jungtinėje Karalystėje infliacija padidėjo iki 5,4 proc. ir paskatino Anglijos banką tapti pirmuoju centriniu banku, padidinusiu savo palūkanų normą 2021 m. gruodžio mėn. ir antrąkart – šių metų vasario pradžioje.

„Coface“ ekspertų vertinimu, dabartinė situacija ekonomikoje artėja prie infliacijos piko, kuris turėtų nuslūgti antrąjį šių metų pusmetį, kai kris energijos kainos ir sumažės įtampa tiekimo grandinėse.

Prieš srovę eina Kinija

2021 m. ketvirtąjį ketvirtį Kinijos ekonomikos lėtėjimas dar labiau stiprėjo: metinis augimo tempas siekė 4,0 proc. ir buvo lėčiausias nuo pandemijos piko 2020 m. Kinijos ekonomikos atsigavimą paveikė nekilnojamojo turto lėtėjimas, sunkia našta namų ūkiams tapusi toliau vykdoma „nulinio Covid" strategija, silpnas investicijų augimas ir trikdžiai energetikoje. 2021 m. Kinijos BVP augo 8,1 proc.

Smarkiai paveiktos koronaviruso Delta atmainos Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonomikos atsigavo metų pabaigoje. Taip pat metų pabaigoje atsigavo Ramiojo vandenyno šalių ekonomika, reaguodama į pandeminių ribojimų sušvelninimą. Dauguma šio regiono šalių ūkių grįžo į prieškrizinį BVP lygį iki 2021 m. pabaigos, išimtimis tapo tik Japonija ir Tailandas. Tačiau „Coface“ ekspertai mano, kad tolesnis ekonomikos atsigavimas gali padidinti infliaciją, ypač jei situacija darbo rinkoje išliks įtempta.

Išsamus „Coface“ dokumentas – 2021 m. IV ketv. barometras – yra paskelbtas ČIA.

Komentarai ()