Leidykla „Briedis“ pristato garsaus Izraelio istoriko ir politiko Michaelo Bar-Zoharo bei politinio reporterio Nissimo Mishalo knygą „Mosado amazonės. Išskirtinės Izraelio žvalgybos moterys“.

Pažvelkime į audringus geriausių Mosado lohamet, Izraelio slaptosios tarnybos kovotojų moterų, gyvenimus, meilės istorijas ir pražūtingas misijas. Pribloškiantys šių stiprių, drąsių moterų žygdarbiai įrodo, kad jos nė kiek nenusileidžia vyrams, o neretai netgi pranoksta. Joms tenka susidurti ne tik su savo tautos priešais, bet ir su skausminga vienatve, nemaloniu kolegų vyrų požiūriu į jas, dažnai jos priverstos atsisakyti svajonės susituokti ir susilaukti vaikų. Ir vis dėlto savo misijas jos vykdo puikiai.

Kvapą gniaužia amazonių žygdarbiai: nuo Yolandės, atsidūrusios karaliaus Farouko karališkuosiuose rūmuose, iki Dinos, kuriai pavyko peržengti Irano branduolinio archyvo slenkstį; nuo Shulos, nuteistos mirti kartuvėse, iki Sigalės, užverbavusios geriausius musulmonų agentus; nuo Marcellės, iššokusios per egiptiečių kankinimo kambario langą, iki Yaelės, Isabelės ir Daniellės, kurios nedvejodamos nėrė tiesiai liūtui į nasrus. Linda per stebuklą išgyveno Holokaustą, Aliza pralaužė ledus lyčių lygybės srityje, o ypatingas jaunų moterų trio išgelbėjo Izraelį nuo siaubingo pavojaus. Daugybę metų valdžios institucijos itin slėpė Mosado lohamet veiklą. Šiandien paslapties skraistė nuplėšta, todėl galima laisvai skelbti nuostabius amazonių žygdarbius.

Moterys per Mosado misijas atlieka visas užduotis – visas iki vienos. Lygiai taip pat, kaip tai daro vyrai. Kartais būna ir tokių misijų, kurių metu moterų būna dauguma. Į Mosadą vyrai atvyksta iš kariuomenės. Jie žino, kaip viskas veikia: ginkluotė – žvalgyba, žino būdus ir priemones. O moterys – ne. Jos yra kažkur visa to viduryje esančioje pilkojoje zonoje. Moterys gali nesunkiai likti nepastebėtos. Jos privalo mokėti mąstyti ir veikti pagal detalų planą, bet jei pasikeistų aplinkybės, gebėti akimirksniu priimti ir kitokius sprendimus. To išmokti ir padaryti nėra taip jau lengva. Aišku, egzistuoja ir tam tikros taisyklės, kurių laikomasi nepriklausomai nuo to, vykdo jos misiją ar ne: pavyzdžiui, kavinėje niekada negalima sėdėti nugara į įėjimą; visada būtina susimokėti už gėrimus, kai tik jie atnešami, kad būtų galima bet kurią akimirką išeiti; jei būnama užsienyje, o kas nors atpažįsta lohamet ir ima šaukti tikruoju vardu, niekada negalima atsigręžti. Grįžus iš misijos, reikia gebėti išsyk perimti savo tikrąją tapatybę ir grįžti prie įprasto gyvenimo savojoje šalyje. Jau pakeliui namo sėdėdamos taksi šios moterys tampu tikrosiomis savimi. Tai išties dramatiškas pokytis. Vieną dieną gali rankose laikyti bene įmantriausius prietaisus, kokie tik išrasti Izraelyje, o kitą – beviltiškai stovėti prieš ką tik sugedusią skalbimo mašiną ir nežinoti, ko griebtis...

2019 m. moterys sudarė 47 procentus visų Mosado naujokų. 30 procentų būrių vadų buvo moterys, o ypač sudėtingus mokymo kursus, surengtus 2019-ųjų rudenį, sugebėjo baigti tik du vyrai ir penkios moterys.

Komentarai ()