The Economist: diskutuojant iki mirties

Kam cia "The Economist" tam parase nesuprantu. Tuom paciu prisipazinsiu, kad nesidomejau apie Sokrata.

Tam, kad nurodytų pirmapradį šaltinį. Šis straipsnis yra iš The Economist, kuris buvo išverstas į lietuvių kalbą ir pateiktas balsas.lt skaitytojams, vėliau ir technologijos.lt puslapiui.

Paaiskinkit sios pastraipos paskutine eilute: „Jei Sokratas ir turėjo griaunančių polinkių, jis niekada viešai pagal juos nesielgė. Visgi jis nekaip įsiamžino per kai kuriuos savo mokinius. Garsiausias tokių buvo Alkebiadas, kuris iškilęs į valdžią įkalbėjo atėniečius pasiųsti kariuomenę į Siciliją išankstiniam atbaidomajam smūgiui, virtusiam katastrofa, tada išdavė tėvynę, iš pradžių patardamas Spartai kaip kautis prieš Atėnus, vėliau ir padėdamas Persijai. Alkebiadas, kalbėdamas Platono „Simpoziume“, apverkia savo nesėkmę, kad įkalbėtų Sokratą su juo pasimyėti. “

Oi, norejau pasakyti kam pats tas economist si straipsni parase, nes as cia nieko nesupratau.

DJ_LFS viso straipsnio neperskaiciau kazkoks nuobodus bet tu su ta paskutine eilute tai nerealiai prajuokinai

DJ_LFS, Nesu tikras, bet man regis tuometinėje visuomenėje homoseksualizmas buvo labai paplitęs ir ypač tarp valdžios atstovų. (Tiesa, jis buvo smerktinas) Tarpkitko ir A.Makedonietis turėjo savo "draugą" Geras straipsnis, galėtumėt ir dažniau The Econmist įmesti

Pridursiu, kad niekam nerupejo su kuo tu miegi lovoje ir nebuvo smerktinas sis dalykas, tol kol viesai gatvese apie tave niekas nesnekedavo. Tiksliai nezinau, koks mastymas buvo graiku pasauly, bet del romenu esu tikras.

Na, dėl šios "pasimylėjimo" eilutės, galima prigalvoti įvairių interpretacijų, tačiau vertimas atliktas pažodinis: tiesioginių aliuzijų į seksą nenurodoma, o tik į meilę . Tad nebūdami tikri dėl savokų žaismo, šios pastraipos sakinuką pataisėme į kiek mažiau "kategorišką". Tačiau kaip "meilė" buvo įsivaizduojama senovės Graikijoje, dabar vienareikšmiškai atsakyti sudėtinga.